Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Alginai Giniotienei, S. P. gynėjui advokatui Albertui Kruminui, nukentėjusiajai N. K., ekspertui Sergejui Repovui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, profesinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, neįgaliam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini),

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. 2016 m. balandžio 12 d. apie 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), kambaryje išgertuvių metu būdamas neblaivus (nustatytas 1,84 promilių girtumas), kilusio konflikto metu sugriebė savo kartu gyvenančiai sugyventinei N. K. už kairės rankos riešo ir ją suko, tuo padarydamas N. K. kairio žastikaulio išorinio antkrumplio lūžimą ir nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Tai, kad būtent S. P. padarė nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą ir visuomenei pavojingą veiką, patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada bei teismo ištirti rašytiniai įrodymai.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. K. parodė, jog tą vakarą abu buvo išgėrę, susipyko, S. P. stvėrė jai už rankos ir pradėjo sukti, dėl to jai skaudėjo. Po įvykio kalbėjosi su S. P., tačiau jis šio įvykio neprisimena. Pati į medikus nesikreipė, tačiau kai kitu tikslu atvykę policijos pareigūnai, pamatė jos ranką, nuvežė pas gydytojus, kur ranka buvo sugipsuota, nes buvo lūžusi. Pati nesuprato, kad ranka lūžo. Šiuo metu S. P. vartoja vaistus, kuriuos ji jam paduoda, ir nėra agresyvus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. balandžio 13 d. įtariamuoju apklaustas S. P. paaiškino, kad lankosi psichikos centre, kadangi serga epilepsija. Pranešimą apie įtarimą skaitė dalyvaujant advokatui, įtarimo esmę suprato. Prisipažįsta, kad su sugyventine N. K. susipyko, tačiau dėl ko susipyko, nežino. N. K. buvo lūžusi koja ir jis ją prižiūrėjo, nes ji negalėjo vaikščioti. 2016 m. balandžio 12 d. N. K. liepė jam nueiti į parduotuvę nupirkti vyno. Jis nupirko 6 butelius vyno, kurį namuose dviese su N. K. gėrė. Po kurio laiko begerdami susipyko. N. K. ant jo šaukė, bet jis nemoka paaiškinti dėl ko. Prisimena, kad su N. K. susipyko, nes ji nori, kad jis visą laiką ją aptarnautų. N. K. policiją iškvietė dėl to, kad jie susipyko. Jis N. K. nemušė, jos rankos nesuko (b. l. 84).

2016 m. liepos 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. K. padarytas kairio žastikaulio išorinio antkrumplio lūžimas. Padarytas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio poveikio buku kietu daiktu. N. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kairio žastikaulio išorinio antkrumplio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (b. l. 35).

Įtariamojo, nukentėjusiosios parodymai, vertinant juos kartu su specialisto išvada, leidžia teismui daryti išvadą, kad S. P., tyčia sugriebęs savo kartu gyvenančiai sugyventinei N. K. už kairės rankos riešo ir ją sukdamas, padarė N. K. kairio žastikaulio išorinio antkrumplio lūžimą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Tokiais veiksmais jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2016 m. liepos 11 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi S. P. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 67–68).

2016 m. liepos 12 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad S. P. yra nustatomas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl to jis negali teisingai suvokti savo veiksmų esmės bei negali juos valdyti, bei gretutinis lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos padarymo metu S. P. buvo veikiamas sutrikimo – (duomenys neskelbtini), dėl to jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei negalėjo juos valdyti. Su S. P. netikslinga atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, netikslinga būtų jį apklausti, netikslinga būtų jam dalyvauti tyrimo ir teismo procese, nes dėl įgytos silpnaprotystės jis nesuvoktų jų esmės. S. P. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą (b. l. 71–73).

Apklaustas teisme ekspertas Sergejus Repovas patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas, nurodė, jog po 2004 m. patirtos sunkios galvos smegenų traumos S. P. pradėjo ryškėti elgesio, emocijų, pažinimo funkcijų sutrikimai. Be to, pradėjo blogėti rega, ką parodo ir liekami dinamikos ir protinės būklės tyrimai. Išsivystė (duomenys neskelbtini). Diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Dėl šio psichikos sutrikimo S. P. negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti Ekspertinio tyrimo metu S. P. buvo iš dalies orientuotas erdvėje, deziorentuotas laike, vietoje, nesuprato ekspertinio tyrimo esmės, nieko negalėjo papasakoti apie nusikalstamą veiką, nes negalėjo jos atsiminti dėl ryškaus pažinimo funkcijos sutrikimo. S. P. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą, tikslinga vartoti medikamentus. Pažymėjo, jog ekspertizės metu su S. P. buvo atliekami visi įmanomi veiksmai. Buvo klausiama, ką jis gali papasakoti apie inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau S. P. negalėjo atsiminti nei šios veikos buvimo, nei laiko, nei datos. Kalbėjo apie tai, kad susipyko dėl gėrimo, kad tai, skaičiuojant nuo ekspertinio tyrimo datos, buvo užvakar. Tai sąlygota ryškaus pažinimo funkcijų sutrikimo, kuris ryškiai progresuoja. Jeigu 2007 m. dar atliekant protinės būklės tyrimą, tiriamasis surinko 17 balų, kas atitinka vidutinio pažinimo funkcijų sutrikimą, tai ekspertizės metu tebuvo 10 balų, o tai yra ryškus pažinimo funkcijų sutrikimas, neabejotina (duomenys neskelbtini). Tai rodo blogėjančią dinamiką, nes sutrikimas yra lėtinis ir progresuojantis, eiga yra negrįžtama, taikant medikamentinį tyrimą, galima koreguoti tokio asmens elgesį, mažinti agresyvumą, dirglumą, bet pats procesas yra negrįžtamas, galima tik jį pristabdyti. Be to, buvo nustatytas ir gretutinis sutrikimas – (duomenys neskelbtini), kuris turi įtakos visam elgesiui, medikamentų vartojimui. Asmens, kuriam nustatyta (duomenys neskelbtini), medikamentinį vartojimą turi prižiūrėti kitas asmuo ir jis turi būti įpareigotas tai daryti.

S. P. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), todėl jis, darydamas įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties S. P. pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis) ir atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog S. P. rekomenduojama taikyti priverstinį gydymą – ambulatorinį stebėjimą pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Tai patvirtino ir ekspertas teismo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir eksperto paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, S. P. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Teismo nutarčiai įsiteisėjus S. P. 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina (b. l. 86–87).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 401, 403 – 405 straipsniais, teismas

nutaria:

S. P. pripažinti nepakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus S. P. 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.