Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė K. K. (toliau – ieškovė) ieškiniu atsakovui U. K. (toliau – atsakovas) prašė: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes, atitinkamai „K.“ ir „K.“; 3) nepilnamečio vaiko I. K. (gimusio (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko I. K. bendravimo tvarką, pagal kurią vaiko tėvas turi teisę susitikti su vaiku iš anksto susitikimo laiką suderinęs su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki planuojamo susitikimo su vaiku, atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę; iki vaikui sukaks aštuoneri metai, t. y. iki 2030 m. vasario 17 d., vaiko tėvas bendrauja su vaiku tik dalyvaujant vaiko motinai; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui I. K., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; nepilnamečiam vaikui teikiamas išlaikymas yra indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamas pinigines lėšas uzufrukto teisės pagrindais tvarko ieškovė; 6) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui I. K., sudarantį 8 794,50 Eur; 7) šalių turtinėms teisėms taikyti teisines pasekmes nuo gyvenimo skyrium momento, t. y. nuo 2019 m. birželio mėnesio, kai ieškovė galutinai išvyko iš sutuoktinio ir pradėjo gyventi skyriumi.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovui buvo reikalingas europietiškas pasas kilti karjeros laiptais. Atsakovas nerodė jokios pagarbos ieškovei kaip asmenybei. Laikui bėgant atsakovas pradėjo neskirti laiko sutuoktinei, surasdamas kitas veiklas, vengdamas bendravimo su ieškove. Atsakovas vėliau gavo pasiūlymą įsidarbinti Maldyvuose, todėl jis išvyko į šią šalį, o ieškovė sugrįžo į Lietuvą. Šalys palaikė ryšį, ieškovė praleido Maldyvuose pas atsakovą vieną mėnesį ir 2019 m. birželio mėn. išvyko į Lietuvą, žinodama, kad daugiau pas atsakovą nebegrįš. Grįžusi į Lietuvą, ieškovė sužinojo, kad laukiasi ir apie tai informavo atsakovą. Atsakovas atvyko į Lietuvą prieš gimstant vaikui, tačiau vaikas gimė kitą dieną po to, kai atsakovas išvyko iš Lietuvos. Gimus vaikui, atsakovas iš pradžių materialiai padėjo ieškovei, tačiau nuo 2023 m. birželio mėnesio atsakovo parama nutrūko. Nuo to laiko atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus išlaikymo. Atsakovas pirmasis pradėjo kalbėti apie santuokos nutraukimą, tačiau šalims nepavykus surasti kompromiso, šios derybos nutrūko. Ieškovė yra tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką, todėl siekia, kad teismas santuoką nutrauktų dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Ieškovė nurodė, kad su nepilnamečiu sūnumi ją sieja artimas ir itin stiprus motinos ir vaiko ryšys. Ji pažymėjo, kad nuo pat vaiko gimimo ieškovė rūpinosi vaiku, skyrė daug laiko jo priežiūrai, ugdymui bei visapusiškam vystymuisi, siekdama užtikrinti kuo geresnes buities, ugdymo ir laisvalaikio sąlygas. Tuo tarpu atsakovas didžiąją laiko dalį gyveno kitoje valstybėje, ne Europoje, todėl su vaiku susitikdavo itin retai – iš esmės tik atvykdamas į Lietuvą maždaug vieną kartą per metus. Ieškovė pažymėjo, kad toks epizodinis bendravimas nesudarė prielaidų susiformuoti artimam ir nuolatiniam emociniam ryšiui tarp tėvo ir vaiko. Atsižvelgdama į tai, taip pat į aplinkybę, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina, kurios aplinka jam yra įprasta, stabili ir saugi, ieškovė prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja.

4. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas nuolat negyvena Lietuvoje, todėl vaiko ir tėvo ryšys išlieka silpnas ir nenuoseklus. Atsižvelgdama į tai, ji prašė nustatyti, kad atsakovas galėtų susitikti su vaiku tik iš anksto suderinęs susitikimo laiką su vaiko motina ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki planuojamo susitikimo, taip pat atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę. Be to, ieškovė prašė nustatyti, kad iki vaikui sukaks dešimt metų, t. y. iki 2030 m. vasario 17 d., atsakovo bendravimas su vaiku vyktų tik dalyvaujant vaiko motinai.

5. Dėl vaiko išlaikymo ieškovė paaiškino, kad jos gaunamos pajamos sudaro apie 700 Eur per mėnesį, ji dirba laikinus darbus ir aktyviai ieško nuolatinio darbo. Ji taip pat pažymėjo, kad prie šeimos poreikių reikšmingai prisideda jos tėvai, kurie padeda tiek materialiai, tiek aprūpindami būtiniausiais daiktais. Ieškovei nėra žinomos dabartinės atsakovo pajamos, tačiau nurodė, kad bendro gyvenimo metu atsakovas gaudavo ne mažiau kaip 4 000 Eur per mėnesį. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir vaiko poreikius, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui – po 400 Eur per mėnesį.

6. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas pastaruosius trejus metus visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Apskaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą, ji rėmėsi teismų praktikoje taikomu orientaciniu kriterijumi – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliuoju mėnesiniu atlyginimu (MMA). Ji paaiškino, kad už 2023 m. laikotarpį nuo birželio mėn. iki metų pabaigos įsiskolinimas sudaro 2 215,50 Eur, už 2024 metus – 4 248 Eur, o už 2025 m. pirmąjį pusmetį – 2 331 Eur. Bendra išlaikymo įsiskolinimo suma, ieškovės teigimu, sudaro 8 794,50 Eur, kurią ji prašė priteisti iš atsakovo.