Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1284-957/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-04-18
Bylos Nr.
1-1284-957/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42003-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
P. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1284-957/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42003-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.2.2;2.10.1.4.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1999 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;

2) 2000 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnio 6 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 2 m.;

3) 2002 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 272 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 4 m.;

4) 2004 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;

5) 2004 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį - areštas 25 paroms;

6) 2009 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2013 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį - 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios įstaigos žinios ir šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, toliau dirbti (2014 m. liepos 11 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro Vilniaus APT Vilniaus probacijos skyriaus);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. 2015 m. liepos 27 d. laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 17.30 val., radęs buto raktą, atrakino duris ir įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir virtuvėje nuo kėdės pagrobė D. Ž. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį HP, 300 Eurų vertės, ir kompiuterio krepšį, 30 Eurų vertės, taip pagrobė svetimą, D. Ž. priklausantį 330 Eurų vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis P. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis šiuo metu gyvena bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), su savo tėvais, kartais nakvoja pas drauges. Jis pažįsta D. Ž., kuris gyvena toje pačioje laiptinėje, trečiame aukšte. Pažįsta, nes jis yra vietinis gyventojas. 2015 m., vasaros metu, galimai įtarime nurodytu laiku, jis buvo prie savo laiptinės ir pamatė nepažįstamą vyriškį su ramentais, kuris užėjo pas juos į butą ir netrukus išėjo. Namuose buvo jo tėvas A. P., kuris jam pasakė, kad vyriškis atnešė kažkokius raktus, kuriuos kažkur rado. Tėvas paprašė, kad jis nuneštų raktus bendrabučio komendantei. Jis paėmė raktus. Jis žinojo pagal išvaizdą, kad tai D. raktai, taip pat žinojo, kad tokiu laiku jis būna darbe ir namuose nieko nėra. Nuėjo prie jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), atrakino minėtu raktu duris ir užėjo į kambarį. Nuo kėdės virtuvėje pagrobė nešiojamą kompiuterį HP, kartu su kompiuterio rankine. Jis užrakino butą ir išėjo. Bute buvo vienas, nieko daugiau su juo nebuvo. Kompiuterį paslėpė savo bute po lova, niekas to nematė. Raktus nuo buto padėjo bendrabučio komendantei prie langelio. Vėliau po kelių dienų sužinojo, kad D. parašė pareiškimą dėl vagystės ir tada nunešė jam ir grąžino pagrobtą kompiuterį. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 40-41).

Liudytojas D. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 27 d., apie 13.40 val., jis su žmona N. Ž. išėjo iš namų, namus užrakino, paliko tvarkingus. Jis išvažiavo į darbą, o žmona su mažamečiu vaiku išėjo į šalimais esančią parduotuvę. Apie 14.30 val. jam paskambino žmona ir pranešė, kad eidama į parduotuvę kažkur lauke pametė raktą nuo buto ir laiptinės. Apie 17.30 val. jis grįžo į namus, atrakino su kitais raktais buto duris, iš pradžių nieko keisto nepastebėjo. Apie 18.30 val. pamatė, kad iš virtuvės nuo kėdės dingo nešiojamas kompiuteris HP, juodas su pilkos spalvos, maitinimo laido kištukas yra pravestas, nuo šio kompiuterio dokumentų neturi. Kompiuterio vertė 300 Eur, jis buvo įdėtas į kompiuterių tašę, kuri buvo juodos spalvos, medžiaginė, su dirbtina oda, vertė 30 Eur. Dėl šios vagystės jam padaryta 330 Eur turtinė žala. Apie 18.00 val. jis buvo išėjęs į kiemą ir ieškojo pamestų raktų. Prie jo priėjo kaimynas, kuris gyvena kitoje laiptinėje, kokiu adresu tiksliai nežino, jo duomenų anketinių nežino. Kaimynas paklausė, ko jis ieško. D. jam pasakė, kad raktų, kaimynas pasakė, kad pamestus raktus surado ir atidavė juos laiptinėje sutiktam senyvo amžiaus žmogui, kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjus šiuo adresu, buto šeimininkas buvo neblaivus ir nieko neprisiminė. Jo sūnus, kurio vardo nežino, pasakė, kad raktus pasiėmė iš tėvo ir juos nunešė namo komendantei V. (mob. (duomenys neskelbtini)). Susitikus su komendante V. ji paaiškino, kad jokių raktų jai niekas neatnešė. Įtaria, kad šią vagystę įvykdė minėto vyriškio sūnus, nes anksčiau jis yra teistas už vagystę, taip pat jis turėjo nuo laiptinės ir durų raktus. Papildomos apklausos metu liudytojas D. Ž. parodė, kad šių metų rugpjūčio 2-3 dieną (tiksliai neatsimena) jam žmona papasakojo, kad asmuo, gyvenantis jų name, pirmame aukšte (buto neatsimena) atėjo pas ją į darbą su pretenzijomis, kodėl jis parašė pareiškimą dėl vagystės, nes jį dabar kvietė į policiją apklausai. Ir papasakojo jai, kad jų buto raktus vagystės dieną jam atnešė kaimynas, kurio jis nepažįsta. Taip pat šitas asmuo, kurį visi vadina J., papasakojo, kad buvo užėjęs į jų butą, bet nieko neėmė iš telefonų ir kitų daiktų, o nešiojamąjį kompiuterį paėmė. 2015 m. rugpjūčio 4 d. jis (t. y. D. Ž.) eidamas namo iš darbo jį sutiko ir pastarasis paaiškino, kad nori viską išspręsti be policijos, kad jis daug neėmė iš buto. Tada jis išreikalavo, kad J. grąžintų jam kompiuterį. Kompiuterį jam atidavė. Nori patikslinti, jog sužinojo, kad šis asmuo, su kuriuo jis bendravo po vagystės, gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Asmuo prisipažino, kad pagrobė jo nešiojamą kompiuterį, jis yra P. P. Ankstesnėje apklausoje nurodė jo vardą „J.“, nes tiksliai nežinojo jo vardo, o dabar žino, kad jis yra P. P. Jam pretenzijų dėl vagystės neturi, žala pilnai atlyginta, kompiuteris grąžintas. Civilinio ieškinio nereiškia. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 12, 15-17).

Liudytoja N. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji su savo 2 metų vaiku išėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Savanorių pr. 31. Ji savo sūnui davė raktus, kad jis su jais pažaistų, grįždama iš parduotuvės raktus iš jo ji pasiėmė ir įdėjo į kišenę. Tačiau priėjus prie minėto namo ji pastebėjo, kad pas ją dingo raktai. Tada ji paskambino vyrui ir jis jai pasakė paieškoti raktų lauke, ji taip ir pasielgė, bet raktų nerado. Kuomet vyras atvažiavo 17.30 val., jis atrakino jų butą ir jie užėję pastebėjo, kad dingo nešiojamasis kompiuteris, nuo kurio dėžutės ir jokių dokumentų jie neturi (b. l. 19).

Liudytojas A. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi blogą atmintį, nes kelis kartus patyrė insultą. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena jo sūnus P. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir žmona, sūnus J. P. gyvena atskirai, kur tiksliai nežino, retkarčiais užeina pas juos. 2015 vasarą (mėnesio ir dienos neatsimena) asmuo, kurio jis anksčiau nematė ir jo duomenų nežino, kuris buvo su dviem mediniais ramentais, apie 30 metų amžiaus, 190 cm ūgio, užėjo į jo butą ir padavęs jam raktų ryšulį pasakė, kad jis yra iš kaimyninės laiptinės, kad rado raktus nuo kažkieno buto (kažkur lauke) ir paprašė, kad jis nuneštų šiuos raktus komendantei. Tuo metu jo bute nieko nebuvo. Jo žmona buvo kažkur išėjusi, atrodo į vaistinę. O kur buvo sūnus P., jis nežino. Asmuo, atidavęs raktus, išėjo ir jis daugiau jo nematė. Po kelių valandų grįžo jo sūnus P. P., kuriam jis padavė raktus ir pasakė, kad jis juos nuneštų komendantei. Sūnus išėjo, kur nuėjo nematė, greitai grįžo, galimai po kelių minučių, bet tiksliai neatsimena. Grįžęs P. pasakė, kad padėjo minėtus raktus prie komendantės langelio iš išorinės pusės, nes komendantės tuo metu nebuvo. Paskutinį kartą jis matė P. 2015 m. rugsėjo 5 d., jis retai pasirodo namuose, retai nakvoja (b. l. 30).

Liudytoja V. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkė. 2015 m. liepos mėn., tikslios datos neatsimena, jai paskambino D. Ž. ir paklausė, ar jai buvo perduoti raktai nuo jo buto. Ji jam atsakė, kad tą dieną jai jokių raktų niekas nebuvo perdavęs, juolab valandą, kurią jis nurodė, jos išvis nebuvo darbo vietoje. (duomenys neskelbtini) gyvena P. šeima, t. y. J. P. yra buto šeimininkas ir gyvena su savo tėvais. Jai atrodo, kad J. P. tėvai visada vartoja alkoholinius gėrimus. Pastaruoju metu jo tėvas neatrodė geriantis, nes žino, kad pas jį yra problemų su sveikata. Jai atrodo, kad J. P. niekur nedirba. Jo tėvai irgi nedirba, matė, kaip J. P. tėvas rinko metalo laužą ir skardines. Jų telefono numerio ji nežino (b. l. 25).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei pridėtų fotonuotraukų, be kita ko, matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini), buto durys užrakintos, be įsilaužimo žymių (b. l. 7-10).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog liudytoja N. Ž. iš pateiktų atpažinimui fotonuotraukų atpažino P. P., kaip asmenį, kuris buvo atvykęs pas ją į darbą ir siūlė susitarti bei išspręsti reikalus be policijos, nurodė, kad tai asmuo, pavaizduotas nuotraukoje Nr. 2. Nuotraukoje Nr. 2 yra P. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-23).

Iš 2015 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas nešiojamasis kompiuteris HP, buvęs krepšyje „Manhattan“. Kompiuteris yra tamsiai pilkos spalvos, yra kompiuterio pakrovėjas (b. l. 26-28).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą. Kaltinamojo P. P. kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis P. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m., vasaros metu, galimai įtarime nurodytu laiku, jis buvo prie savo laiptinės ir pamatė nepažįstamą vyriškį su ramentais, kuris užėjo pas juos į butą ir netrukus išėjo. Namuose buvo jo tėvas A. P., kuris jam pasakė, kad vyriškis atnešė kažkokius raktus, kuriuos kažkur rado. Tėvas paprašė, kad jis nuneštų raktus bendrabučio komendantei. Jis paėmė raktus, žinojo pagal išvaizdą, kad tai D. raktai, taip pat žinojo, kad tokiu laiku jis būna darbe ir namuose nieko nėra. Nuėjo prie jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), atrakino minėtu raktu duris ir užėjo į kambarį. Nuo kėdės virtuvėje pagrobė nešiojamą kompiuterį HP, kartu su kompiuterio rankine, užrakino butą ir išėjo. Vėliau po kelių dienų sužinojo, kad D. parašė pareiškimą dėl vagystės ir tada nunešė jam ir grąžino pagrobtą kompiuterį (b. l. 40-41). Šie kaltinamojo parodymai nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Štai liudytojas D. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015 m. liepos 27 d., apie 13.40 val., jis su žmona N. Ž. išėjo iš namų, namus užrakino, paliko tvarkingus. Jis išvažiavo į darbą, o žmona su mažamečiu vaiku išėjo į šalimais esančią parduotuvę. Apie 14.30 val. jam paskambino žmona ir pranešė, kad eidama į parduotuvę kažkur lauke pametė raktą nuo buto ir laiptinės. Apie 17.30 val. jis grįžo į namus, atrakino su kitais raktais buto duris, iš pradžių nieko keisto nepastebėjo. Apie 18.30 val. pamatė, kad iš virtuvės nuo kėdės dingo nešiojamas kompiuteris HP, juodas su pilkos spalvos. Kompiuterio vertė 300 Eur, jis buvo įdėtas į kompiuterių tašę, kuri buvo juodos spalvos, medžiaginė, su dirbtina oda, vertė 30 Eur. Apie 18.00 val. jis buvo išėjęs į kiemą ir ieškojo pamestų raktų. Prie jo priėjo kaimynas, kuris pasakė, kad jis pamestus raktus surado ir atidavė juos laiptinėje sutiktam senyvo amžiaus žmogui, kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjus šiuo adresu, buto šeimininkas buvo neblaivus ir nieko neprisiminė. Jo sūnus, kurio vardo nežino, pasakė, kad raktus pasiėmė iš tėvo ir juos nunešė namo komendantei V. Susitikus su komendante V., ji paaiškino, kad jokių raktų jai niekas neatnešė. Rugpjūčio 2-3 dieną (tiksliai neatsimena) jam žmona papasakojo, kad asmuo, gyvenantis jų name, pirmame aukšte, atėjo pas ją į darbą su pretenzijomis dėl policijai parašyto pareiškimo, papasakojo jai, kad jis buvo užėjęs į jų butą paėmė nešiojamąjį kompiuterį. 2015 m. rugpjūčio 4 d. eidamas namo iš darbo sutiko P. P. ir pastarasis paaiškino, kad nori viską išspręsti be policijos, prisipažino, kad pagrobė jo nešiojamą kompiuterį. Jam pretenzijų dėl vagystės neturi, žala pilnai atlyginta, kompiuteris grąžintas (b. l. 12, 15-17). Liudytoja N. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog ji, eidama su vaiku, pametė raktus nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kuomet vyras atvažiavo 17.30 val., jis atrakino jų butą ir jie užėję pastebėjo, kad dingo nešiojamasis kompiuteris (b. l. 19). Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog liudytoja N. Ž. iš pateiktų atpažinimui fotonuotraukų atpažino P. P., kaip asmenį, kuris buvo atvykęs pas ją į darbą ir siūlė susitarti bei išspręsti reikalus be policijos (b. l. 22-23). Liudytojas A. P. patvirtino kaltinamojo nurodytą aplinkybę, jog 2015 m. vasarą, nepažįstamas vyriškis su ramentais užėjo pas juos į butą ir atnešė rastus raktus, paliko raktus jam. Vėliau jis sūnaus P. P. paprašė, kad šis nuneštų raktus bendrabučio komendantei, padavė jam raktus ir sūnus išėjo (b. l. 30). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. S. paaiškino, kad ji yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirmininkė, jai skambino D. Ž. ir teiravosi, ar jai nebuvo perduoti jo buto raktai, ji pastarajam atsakė, kad jokie buto raktai jai nebuvo perduoti (b. l. 25). Įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuoti duomenys patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad į butą jis pateko atsirakinęs duris, kadangi šiame protokole yra užfiksuoti duomenys apie tai, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys užrakintos, be įsilaužimo žymių (b. l. 7-10).

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad P. P., įsibrovęs į užrakintą butą, pagrobė svetimą D. Ž. priklausantį 330 Eurų vertės turtą. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, nustatytinas kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. Nustačius, kad svetimo turto pagrobimas padarytas įsibraunant į patalpą, kaltinamojo P. P. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. P. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 83-84).

2016 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros raštu Nr. 2.S-(2080)-15857 nukentėjusysis D. Ž. informuotas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 90).

Dėl P. P. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei – pagrobtas svetimas turtas įsibraunant į patalpą, veika baigta. Nukentėjusiajam pagrobtas turtas grąžintas, nusikalstama veika žala nepadaryta (b. l. 16). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį P. P. – jauno amžiaus, nedirba (b. l. 53-54), teistas septynis kartus (b. l. 48-50), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, daugiausia už pažeidimus, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu (b. l. 51-52, 73). Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertina kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – P. P. VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 56, 58); į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, 2015 m. liepos 28 d. buvo pristatytas dėl opiatų vartojimo (b. l. 57). Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės rūšiai bei dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam P. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytasis šios rūšies bausmės vidurkis, kartu nustatant jam įpareigojimus. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam P. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

P. P. nuo 2015 m. lapkričio 1 d. 19.45 val. iki 2015 m. lapkričio 2 d. 14.45 val. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 35, 42), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, įskaitytinas į kaltinamajam skirtinos bausmės laiką. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, viena laikinajame sulaikyme išbūta diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu P. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių (9) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslais, taip pat per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. P. skirti galutinę bausmę – šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslais, taip pat per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti P. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. 19.45 val. iki 2015 m. lapkričio 2 d. 14.45 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

P. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti P. P., kad:

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius