- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- e2-11468-1110/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06721-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Toma Virkutienė
- Ieškovas
- A. D., G. D.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Via Lietuva“
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. D. ir G. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ dėl nuovažos įrengimo į ieškovų sklypą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Fondatum“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovai A. D. ir G. D. (toliau – ieškovai) ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę „Via Lietuva“ (toliau – atsakovė) įrengti nuovažą pagal pirminį rekonstravimo projekto sprendinį, koordinatės – (duomenys neskelbtini) (kuris pateiktas kaip ieškinio priedas Nr. 5), ir tai padaryti rekonstravimo projektui skirtomis lėšomis, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinys grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Ieškovams ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Fondatum“ (toliau – trečiasis asmuo) priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovų ir trečiojo asmens sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovai naudojasi sklypo dalimi C, o trečiasis asmuo – B. Šiuo metu yra parengtas ir patvirtintas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 93,726 km iki 95,653 km rekonstravimo projektas, pagal kurį eismo organizavimas šioje vietoje jau suplanuotas ir patekimas numatytas tik dešiniaisiais posūkiais. Galutiniame rekonstravimo projekte vienas iš sprendinių akivaizdžiai pažeidžia ieškovų interesus – nėra nuovažos į ieškovų žemės sklypo dalį (naudojimosi tvarkoje pažymėtą kaip C), dėl ko ieškovai neturės galimybės nuo pagrindinės gatvės patekti į savo sklypo dalį.
2.2. Į sklypo dalį, pažymėtą žymeniu C, būtina įrengti visiškai naują nuovažą. Todėl visiškai neracionalu planuoti naują nuovažą kitoje vietoje nei kad prašo ieškovai, nes ši vieta atitinka visus jai keliamus reikalavimus bei yra optimaliausias variantas, atsižvelgiant į C teritorijoje planuojamą statyti degalinę.
2.3. Faktiškai nėra galimybės įrengti nuovažos atsakovės suplanuotoje vietoje dėl toje vietoje įrengtų lietaus nuotekų tinklų. Į šiuo metu planuojamos nuovažos vietą suteka visas lietaus vanduo (kaupiasi didelės balos), dėl ko tokioje vietoje įrengti nuovažą būtų sudėtinga, reikėtų rekonstruoti ir lietaus nuotekų sistemą, nuovažos įrengimas atsakovės numatytoje vietoje būtų daug brangesnis nei toje vietoje, kurią siūlo ieškovai.
2.4. Pirminiame rekonstravimo projekte atsakovas visgi buvo suplanavęs nuovažą į ieškovų sklypo C dalį (ieškinio priedas Nr. 5). Toks projekto sprendinys ieškovams visiškai tiko, ši nuovaža ir turėtų būti būtent toje vietoje, kaip ir buvo pirminiame projekto sprendinyje (ieškinio priedas Nr. 6). Atsakovė nepateikė argumentų, kodėl atsisakė šio pirminio sprendinio, o nusprendė suformuoti nuovažą visai kitoje vietoje ir tik į sklypo dalį, pažymėtą B, kuria išimtinai naudojasi tik trečiasis asmuo.
2.5. Nėra jokių galimybių nustatyti servitutą tarp sklypo B ir C dalių, nes žemės sklypo B ir C dalys priklauso ieškovams, ieškovai ir trečiasis asmuo yra tik nusistatę naudojimosi žemės sklypu tvarką. Taip pat nėra galimybės įrengti servitutinį kelią į C sklypo dalį, nes tarp aplinkinių teritorijų ir C teritorijos yra netinkamas reljefas bei auga medžiai, krūmokšniai ir yra susidariusi pelkė. Dėl servitutinio kelio būtų padaryta žala gamtai. Ieškovų siūloma nuovaža yra ekonomiškai pigesnis ir racionalesnis variantas, kuris nepadarytų žalos gamtai.
Atsiliepimas
2.6. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad nuovažos negali būti įrengiamos arčiau nei 150 m atstumu. Atsakovė taiko dvigubus standartus, t. y. vieniems subjektams leidžia įrengti nuovažas mažesniu nei 150 m atstumu, o kitiems (kaip šiuo atveju ieškovams) – neleidžia.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti.
4. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Šiuo metu nuovažos vieta suprojektuota ties žemės sklypo teritorijų B ir C riba, todėl ta pačia nuovaža galės naudotis abiejų teritorijų naudotojai.
4.2. Nuovaža ieškovų nurodytoje vietoje negali būti įrengta, nes tai neatitiktų imperatyvaus teisinio reguliavimo dėl nuovažų tankio, pagal kurį nagrinėjamu atveju vienoje kelio pusėje nuovažos gali būti rengiamos ne dažniau nei kas 150 m. Įrengus papildomą nuovažą ieškovų nurodytoje vietoje arba perkėlus esamą nuovažą į ieškovų nurodytą vietą būtų pažeistas reikalavimas dėl 150 m minimalaus atstumo tarp nuovažų laikymosi. Įrengus nuovažą ieškovų pageidaujamoje vietoje kils ginčijamos nuovažos teisėtumo klausimas, t. y., perkėlus šią nuovažą į ieškovų pageidaujamą vietą, trečiasis asmuo neteks galimybės nuo valstybinės reikmės kelio patekti į jo naudojamą sklypą. Dėl to buvo siekiama, kad suprojektuota nuovaža patenkintų ne tik ieškovų interesą patekti į savo sklypo dalį, tačiau ir kitos sklypo dalies savininko interesus naudotis įrengiama nuovaža ir ja patekti į savo sklypo dalį. Ieškovų argumentai, esą teisinis reguliavimas dėl nuovažų tankio nėra imperatyvus ir privalomas bei kad nagrinėjamu atveju pageidaujamoje vietoje nuovaža galima, nėra pagrįsti.
4.3. Ieškovai neįrodė, kad ginčijamas projektinis sprendinys pažeidžia jų teises. Ginčo nuovaža suprojektuota taip ir tuo tikslu, kad ja būtų patenkama į abi ginčo sklypo teritorijas, naudojamas tiek ieškovų, tiek trečiojo asmens. Atsakovė neturi duomenų apie tai, kad rangos darbai vyktų nukrypstant nuo rekonstravimo projekto, ar pažeidžiant (ignoruojant) projektinius sprendinius, dėl kurių ieškovai numatyta nuovaža negalėtų patekti į savo sklypą. Nepatogumų ar didelių sąnaudų buvimas negali paneigti prievolės laikytis reikalavimų dėl nuovažų tankio ir nepaneigia viešojo intereso užtikrinti visuomenei saugias eismo sąlygas egzistavimo. Ieškovai nepagrįstai akcentuoja, kad žemės sklype yra numatoma statyti degalinę, nes byloje pateikti duomenys neįrodo šios aplinkybės. Atsakovė iš viešų duomenų valstybės informacinėse sistemose nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų, kad ieškovai naudojamoje teritorijoje planuoja degalinės statybas. Visi projektiniai pasiūlymai buvo išviešinti teisės aktų nustatyta tvarka, ieškovams buvo sudarytos sąlygos dalyvauti kelio rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų svarstyme, todėl ieškinyje nurodyti ieškovų prieštaravimai yra aiškiai nesavalaikiai. Ieškovai nerealizavo jiems suteiktų teisių projektinių pasiūlymų viešinimo procedūroje.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškovų pareikštu ieškiniu sutinka. Trečiasis asmuo nurodė nesutinkantis, kad nuovaža būtų įrengta ties žemės sklypo padalijimo riba. Trečiasis asmuo faktiškai jau yra įsirengęs savo nuovažą, kuria naudotis ieškovams sutikimo nedavė, nes jie prie nuovažos įrengimo finansiškai niekaip neprisidėjo. Ieškovai negali ir negalės patekti į savo sklypą. Atsakovės sprendimas įrengti nuovažą ant žemės sklypo padalijimo ribos (šalia trečiojo asmens faktiškai įrengtos nuovažos) yra nelogiškas, nes tokiu atveju faktiškai įrengtą nuovažą gali tekti nugriauti, dėl ko jis patirtų nuostolių.
6. Ieškovai pateikė dubliką, kuriame išdėstė šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Atsakovo argumentas, kad naujai planuojama nuovaža yra suplanuota ant žemės sklypo dalių C ir B padalijimo ribos, todėl nėra pažeidžiami ieškovų ir trečiojo asmens interesai, yra nepagrįstas. Trečiasis asmuo jau yra faktiškai įsirengęs nuovažą tik į savo žemės sklypo dalį ir šia nuovaža ieškovams naudotis neleidžia. Trečiasis asmuo patirs didelių nuostolių, nes esamą nuovažą reikės išardyti ir įrengti naują. Yra susiklosčiusi ydinga situacija – šalia faktiškai trečiojo asmens jau įrengtos nuovažos atsakovas suplanavo naują nuovažą. Kadangi dvi nuovažos negali būti viena šalia kitos, trečiajam asmeniui tektų nugriauti savo nuovažą. Nei ieškovai, nei trečiasis asmuo nėra gavę raginimų iš atsakovės, kad būtų pašalinta faktiškai esanti ir pilnai įrengta, tačiau neįregistruota nuovaža.
6.2. Atsakovė negeba realiai įvertinti situacijos. Vietoje to, kad sprendiniuose įtvirtintų faktiškai trečiojo asmens įsirengtą nuovažą, o ieškovams suprojektuotų ir įrengtų nuovažą jų pageidaujamoje vietoje, atsakovė suprojektuoja naują nuovažą šalia jau faktiškai įrengtos nuovažos, kurią labai tikėtina reikės nugriauti. Tai pažeidžia tiek trečiojo asmens, tiek ieškovų interesus. Trečiajam asmeniui reikės nugriauti savo nuovažą ir įrenginėti naują, o ieškovai turės įsirenginėti naują nuovažą ne toje vietoje, kurioje jiems reikia dėl planuojamos statyti degalinės. Atsakovė neatsižvelgia į ieškovų ir trečiojo asmens interesus ir tik didina šių asmenų kaštus.
6.3. Aplinkybę, kad žemės sklype yra ketinama statyti degalinę, patvirtina įrodymai. Ieškovų prašoma įrengti nuovaža tarnaus ne tik jiems, bei ir įvažiavimui į degalinę. Nuovažos įrengimas jų prašomoje vietoje nekainuos daugiau, nei kainuotų numatytoje vietoje.
6.4. Atsakovė pateikė tik formalius argumentus, kad neva pagal teisės aktus yra imperatyvas draudžiantis nuovažų įrengimą arčiau nei 150 m atstumu, tačiau visiškai ignoravo ieškovų argumentus dėl atsakovo taikomų dvigubų standartų – vieniems subjektams leidžiant įrengti nuovažas mažesniu nei 150 metrų atstumu, o kitiems (kaip šiuo atveju ieškovams) atmeta tokį prašymą. Ieškovai nebuvo informuoti apie projekto pakeitimą, t. y. viešinimo procedūros metu buvo suplanuota nuovažą įrengti būtent toje vietoje, kur ieškovai ir prašo ją įrengti. Dėl šios priežasties ieškovai neteikė atsakovui jokių skundų (prašymų), kadangi viešinimo stadijoje nuovaža ir buvo suplanuota tinkamoje vietoje. Atsakovė vėliau pakeitė projekto sprendinius ir pakoregavo nuovažos vietą, tačiau apie tai neinformavo ieškovų.
7. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame išdėstė šiuos esminius argumentus:
7.1. Nauja nuovaža ieškovų nurodytoje vietoje negali būti įrengta, nes šioje vietoje nebūtų užtikrintas imperatyvus reikalavimas dėl minimalaus 150 m atstumo tarp nuovažų.
7.2. Ieškovų įvardijamos nuovažos į kitus sklypus buvo projektuotos jau esamų (ir įregistruotų) nuovažų pagrindu, dėl ko ieškovų argumentai dėl atsakovų taikomų dvigubų standartų yra nepagrįsti.
7.3. N umatyta nuovažos vieta užtikrintų, kad tiek ieškovai, tiek trečiasis asmuo galėtų patekti į jų žemės sklypo dalį, todėl negalima teigti, jog ieškovų teisės yra pažeidžiamos.
7.4. Ginčijamas projektinis pasiūlymas buvo išviešintas svarstymui ir antrą kartą, tačiau ieškovai šioje procedūroje nedalyvavo.
7.5. Trečiojo asmens įrengta nuovaža yra neteisėta ir įrengta savavališkai, o jos šalinimas jau yra numatytas. Dėl to naujų projektinių sprendimų prie jos derinti nėra pagrindo, o galimų nepatogumų (nuostolių) klausimas nėra aktualus, nes trečiasis asmuo, kaip verslo subjektas, savavališkai įsirengdamas nuovažą turėjo įvertinti galimai kilsiančias rizikas.
7.6. 2021 m. rugsėjo 22 d. trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovą, nurodydamas faktą dėl žemės sklypo valdymo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir prašydamas įrengti nuovažą į šį žemės sklypą. Pageidaujamą nuovažos vietą nurodė ties ieškovų ir trečiojo asmens valdomų sklypo dalių riba. Todėl nėra pagrindo teigti, kad trečiasis asmuo arba ieškovai nežinojo apie numatytą nuovažos vietą.
7.7. Ieškovai neįrodė, kad ginčijamas projektinis sprendinys pažeidžia jų teises (įskaitant ir aplinkybę dėl planuojamos statyti degalinės).
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje pareikštus reikalavimus, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovės atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir viešojo bei privataus intereso derinimo
9. Valstybinės reikšmės keliai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybei, o juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja atsakovė (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (toliau – Kelių įstatymas). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės turto, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, naudojimas yra viešasis interesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2012; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014).
10. Valstybinės reikšmės kelių, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, valdymo teisiniuose santykiuose viešasis interesas yra svarbus ir dėl to, kad kelio savininkui (valdytojui), be kita ko, tenka pareiga užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas eismui, atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat užtikrinti kelyje saugias eismo sąlygas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 7 dalies 1 punktas). Tinkamas valstybinės reikšmės kelių valdymo teisės organizavimo, kaip savarankiškos valstybės funkcijos, įgyvendinimas yra viešasis interesas.
11. Teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys (Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybė turi pareigą užtikrinti, kad viešąja valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra galėtų naudotis visi asmenys. Teisė naudotis keliu negali būti aiškinama siaurai, t. y. kaip apimanti tik teisę naudotis keliu pagal tiesioginę jo paskirtį. Ši teisė turi apimti ir teisę prisijungti prie valstybinės reikšmės kelių. Tokia teisė įgyvendinama įrengiant nuovažą – nuvažiavimą nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus. Nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – Kelių reglamentas) 8.6, 162 punktai).
12. Pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, teisės aktuose (Kelių reglamento XI skyriaus II skirsnyje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ VIII skyriuje) nustatyti imperatyvūs reikalavimai, kurių privalu laikytis įrengiant nuovažas. Tą darant prioritetas teikiamas eismo saugumui, o ne suinteresuotų asmenų norui turėti patogesnį patekimą į jiems priklausantį objektą.
13. Remiantis tuo, konstatuotina, kad gatvės rekonstravimo projekto sprendiniais pirmiausia turi būti užtikrinama, kad įvažiavimas (išvažiavimais) dešiniais posūkiais būtų įrengtas laikantis saugaus eismo reikalavimų ir tuo pačiu suinteresuotiems asmenims sudarytos pakankamos galimybės patekti į šalia kelio esančius objektus. Esant šių interesų konkurencijai, prioritetas turi būti teikiamas eismo saugumui.
14. Ištyrus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise 2003 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso 2265/2966 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kitos 701/2966 žemės sklypo dalys priklauso trečiajam asmeniui UAB „Fondatum“ 2020 m. spalio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šioje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, tvarka. Viešame registre įrašas apie nustatytą naudojimosi tvarką yra registruotas nuo 2020 m. spalio 5 d. Sutartis, kurioje yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, į bylą nebuvo pateikta. Tačiau tarp šalių nekilo ginčas, kad ieškovai naudojasi žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, pateiktame kaip ieškinio priedas Nr. 2, pažymėta C, o trečiasis asmuo – B dalimi (toliau – ir žemės sklypo B ir C dalys). Šiuo metu yra patvirtintas ir įgyvendinamas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 93,726 km iki 95,653 km, kuris priskiriamas B gatvės kategorijai, rekonstravimo projektas (toliau – ir Rekonstravimo projektas), pagal kurį eismo organizavimas nuo valstybinės reikšmės kelio šioje vietoje yra suplanuotas, patekimus numatant dešiniaisiais posūkiais.
15. Pagal projekto metu patvirtintą Rekonstravimo projekto sprendinį, įvažiavimas (išvažiavimas) į ieškovams ir trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą numatytas ties žemės sklypo B ir C dalių riba. Šias aplinkybę patvirtina ieškovės ieškinio priedas Nr. 3, atsakovės atsiliepimo į ieškinį 14 punkte pateikta schema, ieškovų dubliko priedas Nr. 2.
16. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovai ieškovai siekia, kad atsakovė įrengtų nuovažą jų ieškinyje nurodytoje vietoje. Priešingu atveju, pasak ieškovų, bus pažeistos ieškovų teisės ir teisėti interesai.
Dėl galimo ieškovų teisių ir teisėtų intereso pažeidimo
17. Ieškovų įsitikinimu, įgyvendinamas Rekonstravimo projekto nuovažos sprendinys dėl patekimo į ieškovams priklausantį sklypą pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Todėl ieškovai prašo įpareigoti atsakovę Rekonstravimo projektui skirtomis lėšomis įrengti nuovažą pagal pirminį rekonstravimo projekto sprendinį, kaip tai yra nurodyta ieškinio priede Nr. 5 pateiktoje schemoje. Iš nurodytos schemos matyti, kad ieškovai pareikštu ieškiniu siekia, kad įvažiuoti (išvažiuoti) į žemės sklypą dešiniuoju posūkiu skirta nuovaža būtų įrengta ne ties žemės sklypo B ir C riba, o ties žemės sklypo C dalies riba (dalyje, kuri nesiriboja su B dalimi) (žr. ieškinio priedus Nr. 5 ir 6).
18. Ieškovai ieškinyje naudoja tokia sąvokas kaip „pirminis rekonstravimo projektas“, „galutinis rekonstravimo projektas“. Tačiau atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais ir atstovės atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad rekonstravimo projektas, kuriame buvo numatytas ieškovų ieškinio dalyke nurodytas ankstesnis nuovažos sprendinys, nebuvo keistas. Ankstesnis rekonstravimo projektas buvo parengtas, tačiau nebuvo įgyvendintas dėl nuo jo parengimo praėjusio ilgo laiko tarpo ir pasikeitusios faktinės situacijos. Rekonstravimo projektą, kurio dalį, kaip pažeidžiančią ieškovų teises ir teisėtus interesus, ginčija ieškovai, atsakovė rengė iš naujo. Rengimo metu, be kita ko, keitėsi įvažiavimo (išvažiavimo) į ieškovų ir trečiojo asmens žemės sklypą dešiniuoju posūkiu sprendinys (lyginant su sprendiniu, nurodytu anksčiau parengtame, tačiau neįgyvendintame rekonstravimo projekte). Tokį sprendinio pokytį lėmė tai, kad atsirado žemės sklypo savininkų daugetas, t. y. dalį žemės sklypo iš ieškovų įsigijo trečiasis asmuo, ieškovai ir trečiasis asmuo nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuria faktiškai žemės sklypas buvo padalytas į dvi savarankiškas dalis (žemės sklypo B ir C dalys). Būtent trečiasis asmuo dėl nuovažos įrengimo Rekonstravimo projekto vietoje kreipėsi į atsakovę su 2021 m. rugsėjo 21 d. prašymu, kuris pateiktas kaip atsakovės tripliko priedas Nr. 1 ir 2. Prašyme trečiasis asmuo prašė leisti įrengti įvažiavimą į sklypą adresu (duomenys neskelbtini) , nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. A14 Vilnius-Utena 94,289 km ir nurodė pageidaujamą nuovažos vietą, kuri sutampa su Rekonstravimo projekte nurodyta nuovažos vieta.
19. Ieškovai, be kita ko, įrodinėja, kad Rekonstravimo projekto sprendinys yra neteisėtas, nes ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie su jų turimu žemės sklypu susijusį nuovažos sprendinį. Tačiau atsakovės kartu su atsiliepimu ir tripliku pateikti įrodymai tą paneigia. Rekonstravimo projektas parengtas suderinus projektą su atsakingomis institucijomis, projektiniai pasiūlymai buvo išviešinti, atliktos kitos reikalingos procedūros, kad projektą būtų galima tvirtinti. Utenos rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą. Ieškovai nenurodo konkrečių viešinimo procedūros pažeidimų. Vien tai, kad ieškovai gyvena Vilniuje, o visos procedūros buvo atliekamos vietovėje, kur yra žemės sklypas, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovai neturėjo galimybės sužinoti apie juos liečiantį Rekonstravimo projekto sprendinį. Ieškovų nerūpestingumas, nesidomėjimas projektu nėra susijęs su projektinių pasiūlymo viešinimo trūkumais ir (ar) pažeidimais. Todėl ieškovai savo teises ir teisėtus interesus galėjo ir turėjo ginti Rekonstrukcijos projekto projektinių pasiūlymų svarstymo metu.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovai įrodinėja, kad, jeigu nuovaža būtų įrengta pagal įgyvendinamą Rekonstravimo projektą, ieškovų teisės būtų pažeistos, nes jie neturėtų realios galimybės patekti į jiems priklausančią ir jų naudojamą žemės sklypo dalį C. Į šią žemės sklypo dalį nėra suprojektuota nuovaža. Tokia ieškovų pozicija yra nepagrįsta.
21. Nuovažos įrengimo būtinybė, o kartu ir nuovažos įrengimo vieta, negali priklausyti nuo to, kiek yra sklypo bendraturčių ar kaip jie yra nusistatę naudojimosi žemės sklypu tvarką. Naudojimosi tvarka gali būti keičiama ir ji nėra pastovi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalis). Be to, savininkų daugetas gali pasibaigti. Dėl to nuovažų įrengimas negali būti susietas su naudojimosi tvarkos turiniu, bet turi išimtinai priklausyti nuo to, ar nuovaža užtikrina patekimą nuo kelio į žemės sklypą. Aplinkybė, ar nuo nuovažos žemės sklype būtina atlikti papildomus veiksmus, kad bendraturčiams būtų patogiau patekti į jiems priskirtas naudotis sklypo dalis, sprendžiant dėl nuovažų įrengimo yra teisiškai bei faktiškai nereikšminga. Tuo turi pasirūpinti ne atsakovė, bet patys bendraturčiai. Nėra ginčo, kad pagal patvirtintą ir įgyvendinamą Rekonstravimo projektą nuovaža į ginčo sklypą yra numatyta. Tą patvirtina ir šalių su procesiniais dokumentais pateikti įrodymai. Jokių kitų interesų, susijusių su nuovaža, kuriuos atsakovė galėtų pažeisti, ieškovai iš esmės ir negali turėti.
22. Kita vertus, ieškovai nepagrįstai teigia, kad Rekonstravimo projekte nurodyta nuovaža yra tik į sklypo dalį, kuria naudojasi trečiasis asmuo. Atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, iš kurių galima daryti pagrįstą išvadą, kad pagal patvirtintą ir įgyvendinamą Rekonstravimo projektą nuovaža yra suprojektuota ties žemės sklypų B ir C riba. Tą patvirtina tiek ieškinio priedas Nr. 3 (dabartinis sprendinys), atsiliepimo į ieškinį 14 punktas. Be to, atsakovė 2024 m. rugsėjo 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jau yra įrengta nuovaža pagal Rekonstravimo projektą, kuria yra užtikrinamas tiek ieškovų, tiek trečiojo asmens patekimas į jų naudojamas žemės sklypo dalis nuo valstybinės reikšmės kelio. Šią aplinkybę atsakovės atstovas patvirtino ir teismo posėdžio metu.
23. Dėl nurodytos aplinkybės, kad pagal Rekonstravimo projektą nuovaža jau yra faktiškai įrengta, atmestina kaip nepagrįsta ieškovų pozicija, kad atsakovės suplanuotoje vietoje nėra galimybės įrengti nuovažos dėl toje vietoje įrengtų lietaus nuotekų tinklų, dėl kurių į planuojamos nuovažos vietą suteka visas lietaus vanduo. Bet kuriuo atveju, sudėtingesnis ir (ar) brangesnis nuovažos įrengimas niekaip nėra susijęs su ieškovų teisių ir teisėtų interesų galimu pažeidimu.
24. Ieškovų ieškinyje nurodomos aplinkybės, taip pat trečiojo asmens raštu pateikti paaiškinimai patvirtina, kad ieškinio padavimo teismui metu pagal Rekonstrukcijos projektą nuovaža dar nebuvo įrengta. Ši faktinė situacija keitėsi bylos nagrinėjimo metu. Tačiau šalia pagal Rekonstravimo projektą suplanuotos įrengti nuovažos trečiasis asmuo faktiškai buvo įsirengęs nuovažą į savo naudojamą žemės sklypo dalį. Atsakovė, kaip asmuo, kuris įgyvendina valstybinės reikšmės kelio savininko teises, patvirtino, kad trečiojo asmens įrengtos nuovažos vieta nebuvo suderinta, nuovaža įrengta be projekto, derinimo ir be atsakovės žinios ir leidimo. Šiems savo teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė ištrauką iš kelio A14 žemės sklypo ir kelio statinio kadastrinių matavimų bylos, kuri patvirtina, kad trečiojo asmens įrengtoje vietoje įregistruotos nuovažos nėra. Todėl nėra pagrindo nesutikti su atsakove, kad trečiojo asmens nuovaža buvo įrengta savavališkai netrukus iki kelio rekonstrukcijos pagal Rekonstravimo projektą darbų. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų ieškovė ir trečiasis asmuo taip pat neteikė. Neteisėtai įrengta nuovažą negalėjo sukurti lūkesčio dėl jos išsaugojimo ar kitos nuovažos įrengimo. Kaip ir nepaneigė atsakovės 2024 m. rugsėjo 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir atsakovės atstovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad trečiojo asmens įrengta nuovaža valstybinės reikšmės kelio rekonstravimo procese yra išardyta ir yra įrengta nauja nuovaža kelio Rekonstravimo projekte nurodytoje vietoje. Tokiu atveju tampa neaktualus ieškovų ieškinio argumentas, kad esant įrengtai nuovažai į trečiojo asmens naudojamą žemės sklypo dalį būtų racionaliau įrengti nuovažą ieškovų siūlomoje vietoje.
25. Savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ieškovai grindžia taip pat tuo, kad pagal Utenos miesto teritorijos bendrąjį planą C sklypo dalyje yra suplanuota degalinė. Iš tikrųjų Utenos miesto teritorijos bendrajame plane dar 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-221 ieškovams ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo vietoje yra degalinės ženkliukas. Utenos rajono savivaldybė raštu, pateiktu kaip dubliko priedas Nr. 4, patvirtino, kad pagal Utenos miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius, patvirtintus Utenos rajono savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. TS-62, ieškovams ir trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype yra numatyta vieta planuojamai degalinei. Taigi, bendrajame plane planuojama degalinė buvo pažymėta dar 2005 metais, tačiau į bylą nepateikti duomenys, kad degalinę yra realiai planuojama įrengti. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu negalėjo konkrečiai atsakyti, ar šiuo metu yra atlikti kokie nors parengiamieji darbai, kurie leistų spręsti, kad degalinė bus pastatyta ir kurioje konkrečiai vietoje. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad degalinė yra projektavimo stadijoje, šiai aplinkybei pagrįsti byloje neteikė jokių įrodymų. Kita vertus, net ir hipotetiškai laikant, kad degalinė bus pastatyta ieškovų ieškinyje nurodomoje vietoje, t. y. tolimesnėje (nuo B dalies) C sklypo dalyje, ieškovų argumentai ir teikiami įrodymai nepagrindžia, jog patekimas į degalinės teritoriją per jau įrengtą nuovažą būtų objektyviai negalimas ar kad toks patekimas į degalinę neatitiktų kokių nors konkrečių specialiųjų sąlygų. Ieškovės ieškinio 14 punkte išvardytuose reikalavimuose degalinėms ir jų teritorijai privažiuojamajam keliui keliami tokie reikalavimai: degalinės teritorijoje esantys privažiuojamieji keliai neturi turėti duobių, iškasų, įdubimų. Žiemos metu nuo kelių, takų ir įeigų į pastatus turi būti nuvalytas sniegas, ledas, prireikus jie barstomi smėliu ar smėlio ir druskos mišiniu. Toks reikalavimas niekaip nėra susijęs su galima nuovažos vieta. Bet kuriuo atveju nepateikti įrodymai, kad teritorijų planavimo metu sklypui buvo nustatyti kokie nors reikalavimai, kurie būtų privalomi atsakovei, o kartu darytų poveikį nuovažos įrengimo vietai.
26. Taip pat tarp šalių byloje kilo ginčas, ar ieškovų prašomos įrengti nuovažos vieta atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl nuovažų dažnio. Abi bylos šalys sutinka, kad įrengus nuovažą ieškovų prašomoje vietoje nebūtų išlaikytas 150 m atstumas nuo kitos nuovažos. Tačiau ieškovai kvestionuoja atsakovės poziciją, kad teisės aktai draudžia nuovažas įrengti neišlaikant 150 m atstumo. Atsakovė laikosi priešingos pozicijos.
27. Valstybinės reikšmės keliai, miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, sutampantys su gatvėmis ir įtraukti į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, projektuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – Statybos techninis reglamentas).
28. Pagal nuo 2024 m. kovo 8 d. galiojantį Statybos techninio reglamento 29 punktą B kategorijos gatvėje atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų (išvažiavimų) dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 150 m. Kai nėra galimybių išlaikyti nurodyto 150 m atstumo, atstumas tarp įvažiavimų (išvažiavimų) dešiniaisiais posūkiais gali būti mažinamas iki 100 m, projektuotojui pagrindus, kad tai nedarys neigiamo poveikio eismo saugumui. Tačiau jei yra galimybė įrengti įvažiavimus (išvažiavimus) dešiniaisiais posūkiais iš žemesnės kategorijos gatvių, privažiuoti nustatytais ar numatomais kelio servitutais ar kitais būdais, įvažiavimai (išvažiavimai) B kategorijos gatvėje neįrengiami mažesniu už 150 m atstumą. Iki 2024 m. kovo 8 d. galiojusi Statybos techninio reglamento 29 punkto redakcija apskritai nesuteikė galimybės atstumą mažinti, minimalus atstumas tarp įvažiavimų (išvažiavimų) dešiniaisiais posūkiais B kategorijos gatvėje turėjo būti ne mažesnis nei 150 m, nebent dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti atstumo.
29. Jau nurodyta, kad ieškovai turi galimybę patekti į žemės sklypą per Rekonstravimo projekto įgyvendinimo metu įrengtą nuovažą. Todėl išimtis, nurodyta minėto reglamento 29 punkte, kai atstumas nuo vienos nuovažos iki kitos galėtų būti mažinamas iki 100 m, negali būti taikoma. Todėl ieškovės ieškinio argumentas, kad egzistuoja pagrindas taikyti išimtį ir įrengti įvažiavimą (išvažiavimą) dešiniuoju posūkiu neišlaikant 150 m atstumo, yra nepagrįstas. Tenkinus ieškinį ir įrengus dar vieną nuovažą, būtų pažeistas teisės aktais nustatytas reikalavimas dėl minimalaus atstumo tarp įvažiavimų (išvažiavimų) dešiniaisiais posūkiais. Tai neatitiktų viešojo intereso dėl saugaus eismo užtikrinimo. Įvažiavimų (išvažiavimų) dešiniais posūkiais skaičius B kategorijos gatvėje yra ribojamas, siekiant užtikrinti kelyje saugias eismo sąlygas.
30. Kiekvienos nuovažos įrengimo aplinkybės yra individualios, be to, į bylos ginčo ribas nepatenka kitiems asmenims įrengtų nuovažų teisėtumo vertinimas. Todėl ieškovų argumentas, kad kitiems asmenims gatvėje yra įrengtos nuovažos mažesniu nei 150 m atstumu, niekaip nepagrindžia ieškovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.
Dėl bylos baigties ir kitų procesinių klausimų
31. Apibendrinant prieš tai nurodytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad ieškovai neįrodė savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, susijusio su Rekonstravimo projekto sprendiniu dėl įvažiavimo (išvažiavimo) dešiniuoju posūkiu į ieškovams ir trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą. Ieškovai turi galimybę nuo gatvės patekti į žemės sklypą per jau įrengtą nuovažą pagal Rekonstravimo projektą. Nuovaža atitinka visų žemės sklypo bendrasavininkų interesus, nes nuovaža buvo suprojektuota ir įrengta atsižvelgiant į ieškovo ir trečiojo asmens nusistatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. ant žemės sklypo B ir C dalių ribos. Ieškovai neįrodė, kad žemės sklype realiai yra planuojama statyti degalinę ir (ar) kad patekimas į degalinę dėl objektyvių priežasčių negalimas per jau įrengtą nuovažą. Įpareigojimas atsakovę įrengti ieškovų pageidaujamoje vietoje nuovažą neatitiktų viešojo intereso dėl saugos eismo užtikrinimo. Todėl ieškovų ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
32. Ieškinį atmestus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas nesprendžiamas.
33. Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 8 Eur, todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.