Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NIRA Projects“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

7. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad yra atsakovės kreditorius, kad atsakovės įsiskolinimo suma siekia 11 819,34 Eur, todėl spręstina, jog ieškovė turi teisę JANĮ nuostatų tvarka pateikti pareiškimą dėl nemokumo bylos kėlimo (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė atsakovei 2021 m. rugpjūčio 19 d. pranešimu, kuris atsakovei buvo išsiųstas registruotu laišku 2021 m. rugpjūčio 20 d., nustatė 30 dienų terminą prievolei įvykdyti, nurodė, kad jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, arba nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti arba kreditoriams nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei (JANĮ 9 straipsnis). Vadovaujantis JANĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytas 30 dienų terminas prievolei įvykdyti, arba sudaryti susitarimą dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka yra suėjęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi JANĮ 9 straipsnyje numatytas įspėjimo apie nemokumo bylos kėlimą sąlygas.

9. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (Liteko) nėra duomenų, kad atsakovei būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei būtina įvertinti, ar atsakovė yra nemoki.

10. Juridinio asmens nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

11. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

12. Pažymėtina, kad nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1328-450/2019).

13. Teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra pateikusi jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie UAB „NIRA Projects“ mokumą, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaujasi ieškovės pateiktais bei teismo surinktais įrodymais (CPK 179 straipsnio 2 dalis).

15. Juridinių asmenų registre UAB „NIRA Projects“ įregistruota 2018 m. gruodžio 13 d., jos vadovas – I. K.. Iš byloje esančios VĮ Registrų centras pažymos nustatyta, kad atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto. Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad atsakovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Bendrovė įkeisto turto ar įkeitimų, hipoteka užtikrintų įsipareigojimų neturi. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad atsakovė VĮ Registrų centrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už 2020 m.

16. Iš UAB „NIRA Projects“ 2020 m. balanso duomenų nustatyta, kad bendrovės turto vertė – 211 569 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas 28 347 Eur ir trumpalaikis turtas 183 222 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 166 574 Eur sumą. Atsakovė 2020 m. turėjo 44 995 Eur nuosavo kapitalo. Pagal 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė 2020 m. gavo 5 369 Eur gryno pelno. Iš atsakovės 2020 m. finansinių dokumentų matyti, kad bendrovės finansinė būklė 2020 m., palyginus su 2019 m. duomenimis pakito: padidėjo atsakovės turto vertė (2019 m. atsakovė turėjo 178 814 Eur turto), tačiau atsakovė ženkliai mažiau gavo grynojo pelno (2019 m. atsakovė gavo 36 988 Eur gryno pelno), atsakovės nuosavas kapitalas padidėjo (2019 m. atsakovė turėjo 39 626 Eur nuosavo kapitalo) ir 2020 m. padidėjo atsakovės įsipareigojimai kreditoriams, kurie siekė 166 574 Eur, kai 2019 m. buvo 139 188 Eur. Lyginant 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis su 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovės turimo turto vertė padidėjo 32 755 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams padidėjo 27 386 Eur.

17. Byloje nėra duomenų apie atsakovės turimus debitorius, kadangi tokių duomenų atsakovė nepateikė.

18. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovės atžvilgiu antstolis R. K. nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0098/21/01352 dėl 11819,34 Eur skolos išieškojimo, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, likusi išieškoma suma 11819,34 Eur. Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovei UAB „NIRA Projects“ Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. e2-8528-1056/2021 pagal bankrutavusios UAB „Heldera“ ieškinį dėl 17 317,94 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

20. Iš viešai skelbiamų Sodros duomenų (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) matyti, kad 2021 m. lapkričio 4 d. atsakovė turėjo vieną darbuotoją ir atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 3 536,61 Eur .

21. Pagal 2020 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovės įsipareigojimai kreditoriams yra 166 574 Eur. Kaip jau minėta, byloje ieškovės Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė duomenis, kad atsakovė 2021 m. spalio 11 d. buvo skoloje 11 819,76 Eur mokestinės nepriemokos (ieškovės nurodyta skola yra tapati antstolio vykdomam išieškojimui), o iš Sodros duomenų bazės nustatyta, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra skoloje 3 536,61 Eur sumą. Taigi, įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir viešųjų registrų duomenis, daroma išvada, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę kaip 181 930,37 Eur sumą.

22. Nors analizuojant 2020 m. gruodžio 12 d. atsakovės nurodyto turimo turto vertę su atsakovės skoliniais įsipareigojimais kreditoriams, atsakovės turimas turtas 29 638,63 Eur suma (211 569 Eur turto vertė – 181 930,37 Eur skola) viršija atsakovės turimas skolas kreditoriams, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad skoliniai įsipareigojimai nėra dengiami, skolos didėja. Be to, teismas neturi visų duomenų apie atsakovės įsiskolinimus kreditoriams, nes atsakovė jokių duomenų nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad nors nėra priteista skola ir dėl jos pagrįstumo nėra galimybės spręsti, bet civilinė byla dėl 17 317,94 Eur skolos priteisimo iš atsakovės iškelta.

23. Atliekant mokumo situacijos analizę, atsižvelgtina į finansinių rodiklių dinamiką, t. y. kaip kinta atsakovės finansinė padėtis. Lyginant 2019 m.– 2020 m. atsakovės įsipareigojimai kreditoriams augo (2019 m. įsipareigojimai sudarė 139 188 Eur, 2020 m. – 166 574 Eur, o šios nutarties priėmimo metu buvo ne mažesni nei 181 930,37 Eur), tačiau per tą laiką padidėjo atsakovės turto vertė (2019 m. – 178 814 Eur, 2020 m. – 211 569 Eur). Pažymėtina, kad atsakovė nėra pateikusi duomenų apie 2021 m. pirmą, antrą, trečią ketvirtį vykdytą veiklą ir gautas pajamas. Atsižvelgiant į atsakovės turto vertę, turimų skolinių įsipareigojimų sumą, kuri kasmet didėja, bei tai, kad atsakovė nėra pateikusi duomenų apie 2021 m. pirmą, antrą, trečią ketvirtį vykdytą veiklą ir gautas pajamas, teismas sprendžia, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio ir didėjantys, be to duomenys iš Antstolių informacinės sistemos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų patvirtina, kad atsakovė nėra pajėgi padengti įsiskolinimų kreditoriui.

24. Vertinant atsakovės nemokumą gebėjimo padengti skolinius įsipareigojimus aspektu, matyti, kad atsakovės negalėjimas apmokėti įsiskolinimus kreditoriams nėra laikinas. Atsakovė teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nėra į bylą pateikusi aiškinamojo rašto, kuriame paaiškinamos įmonės balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas 3 straipsnio 6 dalis).

25. Byloje esančių duomenų lyginamoji analizė sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti atsakovės negalėjimą laiku vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti nemokumo (bankroto) bylą pažeistų atsakovės kreditorių interesus, nes atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams tik didėtų. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad UAB „NIRA Projects“ – nemoki įmonė. Nėra pagrindo spręsti, kad jos finansinė būklė gali pagerėti, todėl jai keltina bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

26. Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Pažymėtina, kad nemokumo administratorė nagrinėjamoje byloje atrinkta vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“. Atsakovės nemokumo administratore skirtina uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Panevėžio bankrotų administravimo biuras“, nemokumo administratorių sąrašo eilės Nr. B-JA083. Duomenų, kad nemokumo administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi, taip pat byloje nėra duomenų, kad šios administratorės skyrimas nemokumo administratore pažeistų bendrovės, kitų kreditorių interesus, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų.

27. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“, kuriuo patvirtinti bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiai, nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Visų duomenų, objektyviai apibūdinančių juridinį asmenį, teismas neturi. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie bendrovę, nemokumo administratorei nustatytinas 3210 Eur (5 x 642) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

29. Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuotinas bendrovės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 25 straipsnio 6 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

30. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

31. Pagal JANĮ įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21, 25-26 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsakovei UAB „NIRA Projects“, juridinio asmens kodas 304972412, buveinės adresas: Pasvalio r. sav., Joniškėlis, Vytauto g. 11-5, iškelti bankroto bylą.

Bankrutuojančios UAB „NIRA Projects“ nemokumo administratore paskirti UAB „Panevėžio bankrotų administravimo biuras“, juridinio asmens kodas 302319252, sąrašo eilės Nr. B-JA083, buveinės adresas: Panevėžys, Beržų g. 4, tel. Nr.: + 370 45 438637, +370 685 86158.

Nustatyti nemokumo administratorei 3210 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų dešimties eurų) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuoti UAB „NIRA Projects“, juridinio asmens kodas 304972412, ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ir turtines teises.

Nustatyti, kad bankrutuojančios UAB „NIRA Projects“ kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus nemokumo administratorei per 30 dienų nuo įsiteisėjusios teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, nurodydami, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Įpareigoti bankrutuojančios UAB „NIRA Projects“ vadovą (valdymo organus) per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorę įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.

Išaiškinti UAB „NIRA Projects“ vadovui (valdymo organams), kad, jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratorei anksčiau nurodytą turtą ir (ar) informaciją, turto ir (ar) informacijos neperduoda, teismas gali jam skirti iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Neįsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti ieškovui, atsakovei, paskirtajai administratorei, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.

Įpareigoti administratorę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti bankroto bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams.

Įpareigoti bankrutuojančios UAB „NIRA Projects“ nemokumo administratorę, gavus duomenis apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, taip pat apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ir turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.

Nutarties dalis dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą neskundžiama.

Nutarties dalis dėl bankroto bylos iškėlimo per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą. Likusi nutarties dalis neskundžiama.