Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2006-02-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metų l/a, vadovaujantis BK 75 straipsniu, l/a bausmės vykdymas atidėtas 1 m., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. U., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad neturi pakankamai lėšų finansiniams įsipareigojimams vykdyti ir jų nevykdys, 2014-10-23 Vilniaus rajone, Užubalių kaime, Senasis Ukmergės kelias 18, su UAB „Baltijos realizacijos centras“ (toliau – BRC) sudarė automobilio pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 2014/4067 ir sumokėjęs 1480,59 € pradinę įmoką, jos pagrindu gavo naudotis automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris WBAFA71030LN16461, už kurį įsipareigojo minėtai bendrovei dalimis sumokėti 5169,37 €, tačiau net nepradėjęs vykdyti įsipareigojimų, neturėdamas tam teisinio pagrindo, 2014-10-27 minėtą automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 10000 Lt (2896,20 €) pardavė M. M., tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą ir BRC padarė 5169,37 € turtinę žalą.

Be to, V. U., siekdamas nuslėpti tai, kad 2014-10-23 iš BRC gautą naudotis automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisinio pagrindo 2014-10-27 pardavė M. M. už 10000 Lt (2896,20 €), 2014-11-12 atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą, H. Manto g. 4, Vilniuje, kur apie 11.40 val., būdamas raštu įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, pareiškė, kad 2014-10-29 apie 6 val. jis Dūkštų g. 8, Vilniuje, iš matymo pažįstamam asmeniui vardu A. perdavė remontuoti iš BRC gautą naudotis automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o vėliau sužinojo, kad minėta transporto priemonė parduota trečiajam asmeniui, tokiu būdu jis melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01163-14 pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis V. U. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalis ir paaiškino, jog jam reikėjo automobilio ir jis pirmiausia kreipiausi į „Mogo“, bet jie jam automobilio nedavė, nes jis neturėjo pakankamai lėšų. Po to jis nuėjo į BRC. Jis jiems sakė, kad turi skolų, yra antstoliai. Jie paaiškino, kad jei sumokės įnašą, automobilį jie galės parduoti. Jis įnešė 1500 €, jie pardavė jam automobilį. Tuomet jis pardavė ne jam priklausantį automobilį kitiems asmenims. Jis sutiko, kad yra skolingas BRC 5000 €, nes automobilis priklausė jiems. Anot kaltinamojo, jis neturėjo jokio tikslo ką nors apgauti, tiesiog pagal sutartį jis yra skolingas, jis tiesiog nesilaikė sutarties sąlygų. Automobilį jis pardavė, nes per kelias dienas pasikeitė sąlygos, prireikė pinigų. Jis pažiūrėjo internete, kas supirkinėja automobilius dalimis. Jį patikino, kad automobilis nevažinės ir bus išrinktas. Jau kartą jis jiems buvo pardavęs automobilį. Jis jiems sakė, kad automobilis priklauso BRC. Tik vėliau sužinojo, kad automobilį ne išardė, o perpardavė. Jis norėjo, kad automobilį išrinktų dalimis, kad nebūtų sukčiavimo, manė, jog niekas automobiliu nevažinės, o jis BRC toliau mokės pinigus. Jis supranta, kad neturėjo teisės parduoti automobilio. Sudarant pirkimo sutartį buvo sudarytas mokėjimų grafikas. Jis nesitikėjo, kad automobilį jam duos, bet jei davė, tai būtų mokėjęs. Pinigų jam galėjo duoti artimieji, bet jis jų neprašė. Jis buvo skolingas žmogui – T. V. ar Vanagėliui, pinigų. Tas žmogus susirgo kraujo vėžiu ir paprašė jo skolą grąžinti kuo greičiau. Asmens, kuriam jis pardavė automobilį vardas gali būti M.. Jis daugeliui asmenų skambino. Visiems jiems pasakė, kad parduodamas automobilis lizinguojamas, o jam reikia 10 000 Lt. Imdamas automobilį jis nemanė jo parduoti. Vėliau jam paskambino iš BRC ir pasakė, kad jis automobilį pardavė. Jis jiems pasakė, kad automobilis servise, nes nežinojo kas darosi. Paskambino žmogui, kuriam pardavė automobilį, jis pasakė, kad automobilį perleido kitam žmogui, kuris ruošiasi jį perparduoti. Jis tuo metu nuvyko į Herkaus Manto g. esantį policijos komisariatą ir pasakė, kad automobilį paliko servise ir iš ten automobilis dingo. Tuo metu jis jau buvo pardavęs automobilį. Jis išsigando, supranta, kad elgėsi nusikalstamai ir dar pamelavo. Su BRC civiliniu ieškiniu jis sutinka pilnai, norėtų, kad jis būtų išdėstytas dalimis. Spalį, kai jis pirko automobilį, pastarajam buvo iš naujo atlikta technikinė apžiūra. Jam buvo su automobiliu duotas T. D. registracijos liudijimas. Liudijimą jis atidavė parduodamas automobilį. Pirkimo – pardavimo sutartį paliko daiktadėžėje.

Nepaisant to, jog kaltinamasis V. U. savo kaltę pripažino tik dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, kaltinamojo kaltė pilnai yra įrodyta tiek dėl BK 236 straipsnio 1 dalyje, tiek ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, liudytojų J. K., V. G., L. J., M. M. parodymais, kratos protokolu, poėmio ir apžiūros protokolais, kitais įrodymais.

Nukentėjusysis D. L. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog kaltinamojo nepažįsta. 2014 m. gruodžio mėnesį jis ieškojo automobilio ir www.autoplius.lt pamatė skelbimą, kad pardavinėjamas BMW X5. Nuvyko į Kauną, apžiūrėjo automobilį ir nutarė jį pirkti. Kitą dieną nuvyko į „Regitrą“ ir ten jam pasakė, kad automobilio techninis pasas negalioja. Tuomet iškart nuvyko į policiją. Automobilį pirko iš dviejų asmenų. Pirkimo – pardavimo sutartis jam buvo duota jau dalinai užpildyta. Kaip pardavėjas buvo nurodytas D.. „Regitroje“ pasakė, kas techninis pasas buvo seno savininko. Perkant automobilį, automobilyje buvo dar vienas asmuo, jis užsirašė automobilio numerius. Už BMW jis sumokėjo 15 000 Lt grynais. Tą pačią dieną apsidraudė civilinės atsakomybės draudimu. Šiuo metu iš jo automobilis paimtas ir jis yra pareiškęs civilinį ieškinį, norėtų atgauti automobilį, nes jis nieko neapgavo ir niekam nepamelavo.

Liudytoja A. L. paaiškino, kad 2014-12-02 jai paskambino brolis, pasakė, kad rado skelbimą, paprašė pažiūrėti. Jie susiskambino su pardavėju ir susitarė susitikti Kaune. Apie 17 val. Kaune apžiūrėjo automobilį, patikrino kėbulo numerius, kita, po to jie išvažiavo pavažinėti. Tada paskambino draudėjai, ji apdraudė automobilį brolio vardu. Pardavėjai sakė, kad kuro sąnaudos didelės, padangų reikia, todėl ir parduoda. Pardavėjas sutartyje ir registracijos dokumentuose sutapo. Kitą dieną brolis važiavo į „Regitrą“ Kaišiadoryse, ten pasakė, kad techninis pasas negalioja. Paskambino į BRC, pasakė skambinti V. U., ji sakė, kad neskambins. Jie dar siūlė ant jų perrašyti lizingą. Nuvyko į policiją ir sužinojo, kad dėl to automobilio jau pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jie galvojo, kad automobilį pirko iš T. D.. Jie net neįtarė, kad juos apgaus. Pardavėjų automobilio numerį užsirašė ir perdavė tyrėjai. Jiems pardavę automobilį asmenys nustatyti. BRC sakė, kad pametė registracijos liudijimą, bet jis atsirado pas T. D.. Bet jis suprato, kad automobilį perka ne iš T. D.. Jie sakė, kad nusipirkę greitai parduoda. Jei automobilis parduodamas per 14 dienų nuo pirkimo, tai perregistruoti nereikia. Taip ir ji savo automobilį pirko. Jie neįsitikino, kad perka iš T. D.. Bet dokumentuose nebuvo įmonės pavadinimo. Ikiteisminio tyrimo metu jie atpažino žmogų, pardavusį automobilį.

Liudytojas J. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis dirba vyr. tyrėju Vilniaus rajono policijos komisariate. Kaltinamojo nelabai pamena. Atsimena, kad buvo kažkoks automobilis, pagal siluetą pamena, jog apklausinėjo kaltinamąjį. Ikiteisminio tyrimas buvo perduotas kitai įstaigai. Jis buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. Būtent kaltinamasis pranešė, kad jo BMW automobilis buvo pavogtas. Ką konkrečiai asmuo nurodė – nepamena. Pagal kaltinamojo žodžius pradėjo ikiteisminį tyrimą, jis užpildė dokumentus ir kaltinamasis pasirašė.

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, liudytojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti.

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate Kriminalinės policijos skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2014-11-12 jis budėjo komisariate ir tą dieną apie 11 val. į komisariatą atvyko V. U., kuris pareiškė, kad prieš keletą savaičių iš matymo pažįstamam asmeniui vardu A. perdavė remontuoti išsimokėtinai įsigytą automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui pasirašytinai buvo išaiškinta atsakomybė už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Jis patikino, kad atsakomybę suprato ir tai patvirtino parašu atitinkamoje protokolo grafoje. Liudytojo apklausos metu V. U. vėlgi buvo supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, patvirtino, kad ją taip pat suprato, tačiau apklausos metu patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad V. U. buvo padaryta turtinė žala, pareigūnas jį pripažino nukentėjusiuoju. Įforminęs visus reikalingus dokumentus, J. K. dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-01163-14 (t. 1, b. l. 25, 26).

Liudytoja V. G. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog pamena, kad V. U. atvyko į autocentrą, nes norėjo įsigyti automobilį, todėl su juo sudarė lizingo sutartį. Automobilį BMW X5 nusipirko iš kito kliento. Kai V. U. į juos kreipėsi, automobilis jau buvo jiems parduotas, todėl mano „Regitroje“ tai buvo įregistruota. Jos pareigos – sudaryti lizingo sutartis. Ji žino, kad buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis tarp T. D. ir BRC. BRC pardavė V. U. automobilį, nes BRC buvo savininkas. Tai buvo automobilio pirkimas išsimokėtinai. Klientas pasirašo sutartį prisiimdamas įpareigojimą mokėti, jie netikrina ar jis turi pajamų. Pagal sutartį nuosavybė pereina, kai atsiskaitoma pilnai. Jis naudojosi automobiliu jų vardu. Garantas tas, kad automobilis priklauso jiems. Kas V. U. perdavė automobilį ir dokumentus – nepamena, bet tai dažniausiai daro vadybininkai, t. y. ne ji. Kokius dokumentus perduoti, sprendžia vadybininkai. Gal V. U. gavo iš jų dokumentus, kuriuose nefigūravo BRC. Tai galėjo nutikti per neapdairumą. T. D. tą automobilį lizingavosi per „Šiaulių banką“, o techniniame pase bankas naudotoju nurodė T. D.. Sandoris vyko tarp T. D. ir jų. Jie sumokėjo už T. D. „Šiaulių bankui“ ir nuosavybė perėjo jiems. Jei klientas atsiskaito pilnai už lizingą, tai bankui nesvarbu kas sumokėjo. Atsiskaičius pilnai nuosavybė turėjo pereiti T. D., bet jis iš karto su jais sudarė sutartį, kad nuosavybė pereina BRC. Dažniausiai registruoja tiesiogiai nuo „Šiaulių banko“ ant BRC. Įmonės atstovas važiuoja į „Regitrą“. Šiuo atveju gal tai buvo padaryta vėliau. Registracija buvo padaryta, bet kada – nepamena. Ji negali pasakyti, kada buvo įregistruota „Regitroje“. Galėjo būti, kad mašina V. U. buvo perduota tą pačią dieną. Galbūt su vadybininku buvo taip sutarta. Registruoja registracijos vadybininkas, kuris užsiima registravimu. Kilus neaiškumams, jis jiems skambina. Kokiu pagrindu buvo išduotas naujas liudijimas šiam automobiliui – nežino. Ji yra įsitikinusi, kad buvo ir BRC vardu. Vienas T. D. ir vienas buvo jų vardu. Jai rodos T. D. dokumentas buvo automobilio daiktadėžėje. Jai kažkoks vadybininkas perdavė: atnešė raktus, dokumentus, o automobilį perdavė jai kitą dieną, nes tą pačią dieną negalėjo – nebuvo technikinės. Su tuo pačiu dokumentu ji vėliau perdavė automobilį. Ji neregistruoja ir nesuka galvos, kokie dokumentai pas ką, ji tik sudaro sutartį. BRC ji dirba 9 m. Kiekvienas vadybininkas turi savo projektą, kurį turi užbaigti. Ji dalyvauja tik sudarant lizingo sutartis. Projektas buvo kažkurio vadybininko, kurio – nepamena. Jeigu sandoris su V. U. įvyko trečiadienį ar ketvirtadienį, tai pirmadienį ar antradienį paskambino moteris, t. y. ta pati, kuri skambino T. D.. Moteris gal ir prisistatė, žino, kad berods jie gyvena Biržuose. Ji išaiškino jai, kad ją apgavo, nes automobilis „lizinginis“ ir prieš kelias dienas parduotas V. U.. Moteris sakė, kad turi T. D. dokumentus, o ji sakė, kad turi BRC dokumentus. Pas ją buvo tas dokumentas, jai atnešė registracijos vadybininkas A. T.. Ji nurodė moteriškei, kad turi kitą dokumentą. V. Š. dirbo pusę metų ir pavadavo A. T.. A. T. nuo rugpjūčio mėn. iki Naujų metų turėjo nedarbingumą. V. Š. turbūt gavo tą dokumentą iš „Regitros“. Dokumentą būtų atidavę V. U.. Ji bendravo su žmonėmis, kurie nusipirko automobilį iš V. U. ir suprato, kad jie nusprendė tą automobilį parduoti kitiems žmonėms iš Elektrėnų. Ji skambino V. U., kuris jai pasakė, kad automobilis remontuojamas servise, tačiau ji juo nepatikėjo. Kvietė V. U. ne kartą atvažiuoti, bet jis neatvažiavo. Jie kreipėsi į policiją po pirmo skambučio, bet iš jų neėmė pareiškimo, sakė, kad tai civiliniai santykiai. Ji pati buvo policijoje, t. y. Kalvarijų g., prie turgaus.

Liudytojas T. D. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog kaltinamojo nėra matęs. Jis kas kelis metus perka automobilį, po to jį parduodu įmonei BRC, o tą sumą panaudoja naujo automobilio įsigijimui. Jis yra iš BRC pirkęs 3-5 kartus. Vadybininko nepamena, nes ne su vienu bendravo. Automobilis buvo lizinginis, dalis buvo išmokėta, o dalį BRC išmokėjo. Su „Šiaulių banku“ atsiskaitė BRC. Pagal sutartį, nuosavybė perėjo jiems ir viską jiems perdavė. Po to iš jų pirko kitą automobilį. Vėliau su juo susiekė kažkokia ponia, jis nurodė kreiptis į BRC, nes jis automobilį jiems pardavė. Vėliau jį kvietė į policiją, jiems taip pat nurodė, kad automobilį pardavė BRC. Jam į „Regitrą“ nereikėjo eiti, buvo sutartyje numatyta, kad BRC viską atliks. 2014-09-01 jie sudarė pardavimo sutartį. Sutarties pasirašymo aplinkybių nepamena. Nežino ar jie turėjo klientą jo automobiliui. „Pardavėjas“ buvo jis ir ten jo parašas. BRC informavo „Šiaulių banką“ sandorio sudarymo išvakarėse.

Liudytojas A. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad gyvena Ignalinoje, kaltinamojo nepažįsta. Automobilį BMW X5 jis nusipirko iš A. K. Ignalinoje. Jam paskambino A. K. ir pasiūlė pirkti automobilį. Jis jo pažįstamas, taip pat iš Ignalinos. Jam pasakė, kad turi gerą mašiną, bet ji užstatyta, ir kol nesumokės, negalės užregistruoti, bet važinėti galima. Pasiklausė kainos, berods 4000 €. Nupirko, nes kaina buvo maža. Sutarties nebuvo, pinigus grynais davė A. K., kuris tuo metu buvo su draugu. Draugo nepažįsta. Kitą dieną tą automobilį pardavė žmonėms pagal skelbimą, kurį buvo patalpinęs internete. Automobilį pardavė žmonėms iš Rokiškio. Jiems pasakė, kad negalima automobilio prisiregistruoti, bet surašė lapą, kuriame buvo nurodyta ką perka. Jis gali pateikti teismui tą dokumentą. Automobilį pardavė panašiai už tą pačią sumą kaip pirko.

Liudytojas J. M. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, mato jį pirmą sykį. Jis yra „Regitros“ atstovas. Registravo automobilį BMW X5. Kiek pamena iš „Šiaulių banko“ lizingo buvo perregistruota BRC vardu. Jo pareigos yra tikrinti duomenis ir perregistruoti, jis dirba prie langelio. Buvo atėjęs atstovas iš BRC. Gal pas juos Valdemaras buvo atėjęs, tiksliai nepamena.

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, liudytojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. M. paaiškino, kad jis dirba VĮ „Regitra“ jaunesniuoju specialistu. Jo darbo pobūdis yra transporto priemonių registravimas, perregistravimas ir kiti pareigybės aprašyme numatyti veiksmai. 2014-10-30 apie 15 val. į jį bendra tvarka kreipėsi BRC įgaliotas atstovas V. Š., kuris norėjo perregistruoti automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė jau buvo registruota Lietuvoje, todėl ją perregistruoti buvo paprasta. BRC atstovas nepateikė perregistruojamo automobilio registracijos liudijimo, todėl savo ranka parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dokumentas yra dingęs neaiškiomis aplinkybėmis. J. M. teigia, kad paaiškinimus dėl registracijos dokumento dingimo visuomet rašo transporto priemones perregistruojantis asmuo. Perregistravus automobilį jis V. Š. davė naują transporto priemonės registracijos liudijimą (t. 1, b. l. 134-136).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus J. M. nurodė, jog turbūt tai buvo spalio 30 d., bet tiksliai nepamena, nes seni įvykiai. Sudarius sutartį perregistruoti privaloma per dešimt dienų. Šiuo atveju jis atstovavo „Šiaulių banką“ ir BRC, t. y. buvo dviejų įmonių atstovas. Jam niekas neskambino ir neprašė registruoti atgaline data. Jie perregistravo BRC vardu. Nemanau, kad BRC galėjo parduoti tą automobilį, nes „Šiaulių bankas“ buvo savininkas. Jei automobilis neperdarytas, neišregistruotas, automobilio jiems pristatyti nereikia. Šiuo atveju automobilio nereikėjo. Su įmonę BRC jis dažnai dirba, ateina atstovai kasdien. Dabar yra „BRC lizingas“. Jie jų paklausė, kur dokumentai, atsakymas – jų nėra. Tokiu atveju, jei visa kitą tvarkoje, jie automobilį perregistruoja ir jie turi pateikti paaiškinimą. Jei ir pamelavo, jie to nepatikrins. Pagal jų taisykles buvo perregistruota teisingai, senas dokumentas paskelbiamas negaliojančiu. Būna, kad seni dokumentai po kurio laiko atsiranda, tada jie juos sunaikina.

Liudytojas D. J. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Internetiniame tinklapyje „Autogidas“ ar „Autoplius“ jis rado skelbimą. Kainos nepamena, bet kaina buvo gera. Pirko automobilį BMW X5 Jurbarke. Jam automobilį pardavė mergina, jos salėje nėra. Mergina susutikimo metu buvo viena. Berods jam mergina davė surašytą sutartį. Kai automobilį jis pardavė, tai perdavė tas pačias sutartis liudytojai (nurodo į liudytoją A. L.). Su juo pardavinėjant buvo du draugai. Berods automobilį pardavė už 15000 Lt ar 14000 Lt. Jam ta mergina paaiškino, kad „Šiaulių banko“ lizingas išmokėtas. Jie pasitikrino „Regitroje“ ir buvo parašyta, kad automobiliui apribojimų nėra.

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, liudytojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. paaiškino, kad 2014 metų žiemą (apklausos protokole klaidingai nurodyta, kad 2013 m. žiemą) jis Jurbarke maždaug už 13500 Lt nusipirko automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš nepažįstamos merginos. Mergina buvo viena, jokių jos anketinių duomenų nežino. Registracijos dokumente jis matė, kad automobilio savininkas yra lizingo bendrovė, o naudotojas kitas žmogus. Su pardavėja jokios pirkimo pardavimo sutarties nesudarė, nes suprato, kad ji nėra automobilio savininkė, todėl transporto priemonės perregistruoti vis tiek negalės. Automobilio įsigijimą patvirtinančio dokumento D. J. neturi, kadangi už jį ir atsiskaitė grynaisiais pinigais. Įsigijęs šią transporto priemonę, jis įdėjo skelbimą į interneto puslapį apie automobilio pardavimą. Automobilį D. J. pardavė Kaune, Aleksoto mikrorajone, maždaug už 15000 Lt apie 30 metų amžiaus vyriškiui. Su pirkėju jokios rašytinės sutarties nesudarė, jam tik atidavė paties turėtus dokumentus – pirkimo pardavimo sutartį ir transporto priemonės registracijos liudijimą. Apie šio automobilio įkeitimą, užstatymą ar kitus apribojimus D. J. teigia nežinojęs (t. 1, b. l. 158, 159).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas papildomai paaiškino, jog jis pasitikrino ar nėra automobiliui arešto. Jis nieko nepasirašė nei pirkdamas nei parduodamas, ką jam pateikė parduodant tą ir pateikė. Jis pirko automobilį pardavimui. Jis anksčiau teistas nebuvo, turi tik administracinių nuobaudų. Jis dažnai perka ir parduoda automobilius. Būna, kad perki automobilį su surašytomis sutartimis. Kartais patikrina pasą asmens, kuriam duoda pinigus. Kodėl netikrino šios merginos – negali paaiškinti. Jam ta mergina sakė, kad „Šiaulių banko“ lizingas išmokėtas ir jis galės registruoti. Nuo automobilio pirkimo iki pardavimo praėjo maždaug savaitė. Tik pasiskambinęs merginai dėl automobilio, pasitikrino „Regitroje“, o parduodamas netikrino. Berods pirkėjams minėjo apie lizingą. Jis pats sutartyse jokių įrašų nedarė. Jam susidarė įspūdis, kad tos merginos kažkas laukė, nes degalinėje ji paėmė pinigus ir pėsčiomis nuėjo. Susitiko su mergina Jurbarko degalinėje, atvažiavus nuo Kauno pusės. Jo draugai, buvę kartu su juo, buvo E. ir G..

Liudytojas V. Š. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, šiuo metu BRC nebedirba. Automobilio nepamena, bet pamena, kad buvo kviestas apklausai, kad išėmė naują registracijos liudijimą, kadangi buvo pamestas. Kas pametė, nežino, bet jo darbas nuvažiuoti į „Regitrą“ ir sutvarkyti. Jis buvo visų vadybininkų padėjėjas, važiuodavo į „Regitrą“. Jei nebūdavo registracijos liudijimo, rašydavo, kad pamestas. Konkretaus vadybininko negali nurodyti, nes automobilių daug. Rašydamas paaiškinimus nurodydavo, kad dokumentas pamestas, nes jam taip nurodydavo vadybininkai. Kuris vadybininkas pasakė, kad dokumentas pamestas – nepamena. BRC dirbo 3 mėn. Ne kartą rašė, kad pamesti registracijos dokumentai. Per tą laikotarpį, kai dirbo, tai buvo maždaug gal 10 kartų. Nebuvo tokio atvejo, kad dokumentai iš tiesų nepamesti, šis kartas – pirmas. „Regitroje“ paklausdavo kur techninis pasas, pasakydavo, kad nėra, tai sakydavo įrašyti, kad jis pamestas.

Liudytojas L. J. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamąjį pamena. Jie pirko iš kaltinamojo automobilį „Audi A8“, o po to jis jam pasiūlė ir automobilį BMW. Susitarė, kad jis nuvažiuos apžiūrėti, bet kaltinamasis iki tol automobilį pardavė. Jis kaip privatus asmuo norėjo pirkti automobilį. Tuo metu dėliojo lapelius, kad superka automobilius. Serviso neturi. Kaltinamasis jam paskambino ir pasiūlė automobilį BMW X5. Jis pasakė, kad nuvažiuos pažiūrėti, bet kaltinamasis jį pardavė ir jis jo net nematė. Kaltinamasis pasiūlė pirkti automobilį už 11000 – 12000 Lt, todėl ir sutarė, kad atvažiuos pažiūrėti. M. M. yra jo draugas, jie kartu ankščiau pirko iš kaltinamojo automobilį. Iš pradžių jis nežinojo, kad M. M. nusipirko tą automobilį BMW X5. Kaltinamasis jam skambino ir siūlė automobilį BMW X5, bet jo vardo ir pavardės nežino. Žino, kad tai tas pats asmuo, nes jis nurodė, kad anksčiau jiems pardavė automobilį „Audi A8“. Paskambinęs asmuo pasiūlė automobilį BMW X5 už tikrai gerą kainą. Žmogus aiškino, kad tą automobilį paims iš BRC. Jis pats su BRC nėra susidūręs. Kaltinamasis sakė, kad automobilis paimtas iš BRC ir tinkamas parduoti tik dalimis. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi. Dabar tiksliai visko nepamena, supranta, kad kažkas neaišku dėl to automobilio, bet su kaltinamuoju nebuvo susitikęs ir neišsiaiškino. Gali būti, kad siūlė už 15000 – 18000 Lt. Jis tik planavo važiuoti apžiūrėti automobilį BMW X5 ir išsiaiškinti jo pirkimo-pardavimo sąlygas. Kai pirko automobilį „Audi A8“, tai jis buvo užrašytas kaltinamojo žmonos vardu. Jis atnešė žmonos dokumentus. Jie jam sumokėjo pinigus. Jis žadėjo jį perrašyti, bet negalėjo to padaryti berods dėl antstolių. Automobilį „Audi A8“ pardavė į Kazachstaną, o numerius atidavė kaltinamajam.

Liudytojas M. Š. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. L. J. ir M. M. pažįsta – draugai nuo vaikystės. M. M. paskambino telefonu ir pasiūlė jam automobilį BMW X5. Jį tas pasiūlymas sudomino, todėl susitiko, apžiūrėjo ir nusipirko tą automobilį. Po to automobilį pardavė. Dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nepamena, bet jam rodos ji nebuvo sudaryta, nes sakė, kad tai bus galima padaryti, kai bus sutvarkyti reikalai su banku. Jis davė pinigus ir pasiėmė automobilį. Registracijos pažymėjimą gavo, berods jame buvo nurodytas naudotojas – bankas. Automobilį pardavė, nes užsiima automobilių pardavimu. Jam buvo pasakyta, kad su laiku bus viskas sutvarkyta ir parduodamas automobilį tą patį pasakė. Jis pardavė automobilį Aurimui ir jam nurodė, kad registruoti negalės. Su A. K. nesurašė jokios sutarties. Jis pats užsiimu automobilių pirkimu-pardavimu, pelną gavo, mokesčių nemokėjo. Katalizatorių išpjovė ir pardavė. Už katalizatorių davė apie 200 €. Jis nesidomėjo, kam priklausė automobilis. Mindaugas sakė, kad žmogus tvarkosi reikalus su lizingu ir kai viskas bus sutvarkyta bus galima perrašyti. Su Mindaugu nerašė pirkimo-pardavimo sutarties, nes jį pažįsta.

Liudytojas M. M. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jam pasiūlė supirkimui automobilį BWM X5, jis nuvažiavo ir nupirko, o pamatęs, kad lizingas – pardavė draugui pasakydamas, kad yra lizingas ir tinkamas tik „ant dalių“. Jis pirko iš žmogaus (nurodo į kaltinamąjį V. U.). Kaltinamasis jam paskambino, nes jis turi puslapį, kad superka automobilius. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Jis manė, kad automobilis kaltinamojo. Po to pažiūrėjo į automobilio registracijos dokumentą ir pamanė, kad automobilis firmos. Automobilį pardavė draugui M. Š.. Jis jau žinojo, kad mašina „lizinginė“ ir M. Š. pasakė, kad automobilis tinkamas „ant dalių“ ir negalima jos parduoti. Automobilio kaina buvo gera, todėl ir pirko. Jei nebūtų nupirkęs jis, tai būtų nupirkęs kitas asmuo. Atsimena, kad Šeškinėje, prie parduotuvės IKI, susitiko su žmogumi, apžiūrėjo automobilį, pasivažinėjo. Nelabai pamena kiek sumokėjo už automobilį, o pardavė praktiškai už tiek pat. Konkrečios sumos nepamena. Gali būti, kad už 10000 Lt, sumokėjo grynais pinigais. Automobilio registracijos dokumentą gavo vėliau, kokiomis aplinkybėmis – nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingai, kad atvežė kitą dieną. Apie lizingą sužinojo, kai paėmė dokumentus. O pinigus sumokėjo tą dieną, kai pasiėmė automobilį. Žmogus sakė, kad lizingas jo vardu ir nebus problemų, jis mokės lizingą. Todėl tą patį pasakė ir Miroslavui, t. y. kad automobilis nevogtas, paimtas „lizingu“ ir parduoti jo niekam negalima, o galima ardyti ir parduoti dalimis, o kai žmogus „susimokės lizingą“, dokumentai bus sutvarkyti. Berods, kai sužinojo, jog automobilis „lizinginis“ ir pasakė, kad toks automobilis jam nereikalingas, tai jam rodos kaltinamasis sakė, kad pinigų nebeatgaus. Dar sakė, jog automobilio lizingą mokės 100 % ir jokių bėdų dėl to nebus. Prieš tai iš šio asmens (kaltinamojo) dar buvo pirkęs mašiną. Gal kažkada po to įvykio kaltinamasis jam ir skambino, bet ką sakė – nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, šiai dienai ne viską pamena. Jis suprato, kad nieko gero nebus ir geruoju nesibaigs, todėl nenorėjo daugiau pirkti iš jo automobilių.

Liudytoja I. Č. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jos tuometinis draugas šiuo metu yra jos vyras – V. Č.. Jis su kitu draugu rado skelbimą, kad labai pigiai parduoda automobilį ir paprašė važiuoti kartu, nes turės pervairuoti savo automobilį iš Ignalinos. Nuvažiavo, o kadangi ji turėjo pasą, tai pildė lapelį, jog ji pirko. Lapelį surašė dėl to, jog žinotų, kam buvo sumokėti pinigai. Už kokią sumą pirko – nepamena, bet vyrui trūko 1000 €, kuriuos ji paskolino. Gal 15000 – 16000 Lt kainavo automobilis. Automobilis priklausė „Šiaulių banko“ lizingui. Ji domėjosi ir skambino į banką, jai pasakė, kad lizingas išmokėtas ir viskas yra gerai. Dėl tolimesnio automobilio likimo toliau visus reikalus sprendė vyras, ėjo pas advokatus. Pabaigos nežino, bet dalį pinigų susigrąžino. Kaip buvo susigrąžinti pinigai – nežino, nes ne ji pardavinėjo tą automobilį. Sakė, kad automobilio savininkas BRC, bet tiksliai nežino, nes visi pradėjo meluoti.

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, liudytojos I. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti.

Ikiteisminio tyrimo metu I. Č. (tuo metu I. B.) paaiškino, jog 2014-11-02 interneto puslapyje www.autogidas.lt surado skelbimą apie Ignalinoje parduodamą automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi reikiamos pinigų sumos neturėjo, tai kartu su pažįstamu V. Č. nuvykusi į Ignaliną tą automobilį už 14500 Lt nusipirko iš A. P.. I. B. nurodė, kad 3500 Lt iš tos sumos buvo jos pinigai, o likę V. Č.. Anot jos, A. P. jai pasakė tik tiek, kad automobilis jo pažįstamo, kuris paėmęs paskolą „Šiaulių banke“, o šią transporto priemonę užstatęs kaip užstatą. Kaip jai nurodė pardavėjas, jo pažįstamas paskolą baigs išmokėti 2016 metais ir tuomet ji galės automobilį persiregistruoti savo vardu. Nusipirkusi automobilį I. B. po kelių dienų sužinojo, kad transporto priemonės savininkas yra ne „Šiaulių banko lizingas“, kaip buvo nurodyta registracijos liudijime, o kitas asmuo. Telefonu pabendravusi su BRC atstove ji sužinojo, kad automobilis buvo parduotas fiziniam asmeniui ir jai buvo pažadėta, kad minėtas asmuo su ja artimiausiu metu susisieks. Kaip ir buvo pasakyta, su ja susiekė vyras, kalbėjęs rusišku akcentu, kuris jai paaiškino, kad automobilis priklauso jam ir pareikalavo jį grąžinti. I. B. į tai jam atsakė, kad automobilį grąžins tik tuomet, kai jai bus grąžinti sumokėti pinigai. Anot liudytojos, maždaug po dviejų savaičių pas V. Č. atvyko kažkokie vyrai, jam grąžino už automobilį sumokėtus pinigus ir iš jo pasiėmė automobilį, kadangi transporto priemonė buvo laikoma pas jį. I. B. nurodo, kad grąžinant automobilį ji nedalyvavo (t. 1, b. l. 149, 150).

Pagarsinus I. Č. parodymus, ji papildomai nurodė, jog jai skambino kažkoks vyras, bet ji po to jo numerį davė vyrui ir jis bendravo, o ne ji. Jie pirko automobilį sekmadienį, o skambino į banką pirmadienį ryte. Tikrino internete ar nėra automobilis paieškoje, tai jis nebuvo paieškomas. Pardavėjai sakė, kad nėra problemų ir jeigu ką, atvažiuos rusai, kurie tą automobilį nupirks. Jai rodos per „Lietuvos draudimą“ rado žmogų, kuris buvo draudęs tą automobilį. Kai rado savininką, jie kažkaip „susirišo“. Jis paskambino kažkam kitam, tuomet gal atskambino iš BRC, tada tas vyras – buvo kažkokia painiava. Jie norėjo registruoti automobilį, todėl domėjosi. Parsivarė automobilį ir pirmadienį paskambino pasidomėti ar viskas su automobiliu gerai. Apie problemas susižinojo per „Lietuvos draudimą“. „Šiaulių bakas“ pasakė, kad viskas gerai, išmokėta. Tada pradėjo ieškoti. Ji pasirašė kažkokį raštelį, kuriame nurodė savo asmens kodą, kuriame nurodė kam davė pinigus už automobilį. Ji žino kaip atrodo automobilio prikimo-pardavimo sutartis, bet pardavėjai nepildė automobilio pirkimo – pardavimo sutarties. Jie ir negalėjo pildyti, nes automobilis priklausė ne jiems, o „Šiaulių bankui“. Apsidrausdama dėl pinigų, surašė tą raštelį. Tada buvo sekmadienis, jie gal pasakė, kad automobilis draugo ar giminaičio. Jie buvo trise. Dar pasakė, kad metus to automobilio negalės persirašyti, o po to viskas bus tvarkoje, nes dabar žmogus statosi garažą ir ėmė paskolą iš „Šiaulių banko“. Kažkokia moteris skambino, kad nusipirko automobilį BMW, bet pokalbio tiksliai nepamena. Ką žinojo apie tą automobilį – tą jai ir pasakė.

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, liudytojo V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. paaiškino, jog 2014-11-02 jis Ignalinoje kartu su I. B. nusipirko automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartis buvo surašyta I. B. vardu. Pardavėjas jiems pasakė, kad automobilis užstatytas „Šiaulių banko lizingui“, tačiau užtikrino, kad dėl to jokių problemų nekils ir transporto priemone bus galima laisvai naudotis. Įsigijus automobilį, po dienos ar dviejų, jam paskambino BRC darbuotoja ir pasakė, kad automobilis lizingo bendrovei nepriklauso. Vėliau jam, kaip ir I. B., paskambino vyras kalbėjęs rusišku akcentu ir liepė jam grąžinti automobilį. Su juo buvo sutarta, kad automobilis bus grąžintas tik tuomet, kai jiems bus grąžinti pinigai. Maždaug po dviejų savaičių pas jį atvyko nepažįstamas vyras, kalbėjęs lietuviškai be jokio akcento, grąžino pinigus už automobilį ir pasiėmė transporto priemonę. Nei anksčiau, nei po to V. Č. to žmogaus nematė, jokių jo anketinių duomenų nežino, todėl negali nurodyti kam perdavė automobilį (t. 1, b. l. 152, 153).

Nutarimu daryti poėmį automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas iš D. L., šią procesinės prievartos priemonę 2014-12-05 nutartimi patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas (t. 1, b. l. 31, 35, 36).

Apžiūros protokole užfiksuota automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad šios transporto priemonės identifikavimo numeris yra WBAFA71030LN16461. Tas pats transporto priemonės identifikavimo numeris yra ir gamyklinėje lentelėje ir iškaltas ant amortizatoriaus gaubto. Išoriškai automobilis tvarkingas (t. 1, b. l. 37-47).

Iš automobilio pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties matyti, jog 2014-10-23 kaltinamasis V. U. išsimokėtinai iš UAB „Baltijos realizacijos centras“ įsigijo automobilį BMW X5, kėbulo Nr. WBAFA71030LN16461, už 22,951 Lt, sumokėjo pradinę 5112,20 Lt įmoką ir įsipareigojo iki 2016-11-01 kas mėnesį mokėti po 934,89 Lt. Pagal sutarties nuostatas, nuosavybės teisė į automobilį iki pirkėjo tinkamo atsiskaitymo priklauso pardavėjui (t. 1, b. l. 86-97).

Iš turto priėmimo-perdavimo akto matyti, jog BRC perdavė automobilį BMW X5 kaltinamajam V. U. 2014-10-28 (t. 1, b. l. 98).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, jog V. U., būdamas įspėtas dėl atsakomybės, nurodė, kad 2014-10-29 apie 6 val. jis perdavė automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuoti pažįstamam Algiui, kuris automobilį pardavė tretiesiems asmenims, jam padaryta 22 000 Lt žala (t. 1, b. l. 6).

Iš V. U. apklausos protokolų matyti, jog analogiškas automobilio dingimo aplinkybes V. U. nurodė ir 2014-11-12 bei 2014-11-20 (t. 1, b. l. 8-11).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir civilinių sutarčių, iš kurių viena yra lizingo sutartis, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–454/2012; 2K-462-2013). Esant pirkimo-pardavimo išsimokėtinai teisiniams santykiams, apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas, jau pasirašydamas pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitą sutarties šalį įtikinėja priešingai ir daro veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą ar kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Toks asmens savo tikrų ketinimų nutylėjimas ir kitai šaliai neteisingų duomenų apie turtinę padėtį pateikimas, nesant realios galimybės gražinti skolą, ar kiti veiksmai, imituojantys sutarties vykdymą, yra kitos sutarties šalies apgaulė.

Nors kaltinamasis V. U. savo kaltę pripažino tik iš dalies – dėl to, jog jis melagingai pranešė apie automobilio BMW X5 dingimą, teismas laiko, jog BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų ir aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam V. U. pareikštus kaltinimus tiek pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, tiek ir BK 182 straipsnio 1 dalį. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis pagal 2014-10-23 sutartį išsimokėtinai iš BRC įgijo automobilį BMW X5, sumokėjo pradinę įmoką – 5112,20 Lt ir netrukus jį pardavė liudytojui M. M. už 10000 Lt. Tuomet, 2014-11-12, V. U., būdamas įspėtas dėl atsakomybės, nurodė, kad 2014-10-29 apie 6 val. jis perdavė automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuoti pažįstamam Algiui, kuris automobilį pardavė tretiesiems asmenims, jam padaryta 22 000 Lt žala. V. U. teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog jis, įsigydamas „lizingu“ automobilį, jo neketino parduoti. Anot V. U., jam tiesiog greitai prireikė pinigų ir jis automobilį pardavė, tačiau ketino toliau mokėti lizingo įmokas. Susiklostę santykiai tarp jo ir BRC yra tik civiliniai teisiniai santykiai. Tačiau teismas, visų byloje surinktų įrodymų kontekste, tokius V. U. parodymus vertina kaip neįtikinančius, nelogiškus ir jais nesivadovauja. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į tai, jog V. U. parodymai, duoti teisminio ir ikiteisminio tyrimo metu, skiriasi. Ikiteisminio tyrimo metu V. U. nurodė, jog iš jo staigiai pareikalavo grąžinti 15000 Lt skolą jo pažįstamas asmuo T. M. grįžęs iš Didžiosios Britanijos ar Airijos, kurio pavardės tiksliai neatsimena. Teisminio nagrinėjimo metu V. U. nurodė, jog jis buvo skolingas žmogui – T. V. ar Vanagėliui, pinigų. Tas žmogus susirgo kraujo vėžiu ir paprašė jo skolą grąžinti kuo greičiau. Visgi, jokių konkrečių duomenų apie asmenį, kuriam buvo skolingas V. U., nepateikė. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytojas L. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, jog V. U. prieš parduodamas automobilį jam sakė, kad jį paims iš BRC, kad automobilis tinkamas tik parduoti dalimis, kada automobilio kaina buvo labai patraukli, t. y. gerokai pigiau, negu rinkos kaina, kas rodo V. U. išankstinį ketinimą parduoti įsigyjamą automobilį. Apie tai, kad kaltinamasis siūlė išsirinkti bet kokį automobilį iš BRC ir kaltinamasis jam jį parduos, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir M. M.. Kada tiksliai automobilis buvo parduotas M. M. – nenustatyta, tačiau iš V. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir kitų duomenų matyti, jog automobilis BMW X5 M. M. buvo parduotas spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje, tai yra praėjus vos kelioms dienoms, kai V. U. automobilį gavo iš BRC. Be to, tolimesni V. U. veiksmai, kreipimasis į policiją su pranešimu apie nebūtą nusikaltimą – automobilio BMW X5 vagystę, rodo, jog V. U. puikiai suprato pasielgęs nusikalstamai ir bandė paslėpti savo nusikalstamus veiksmus. Iš byloje esančių duomenų apie V. U. patraukimą administracinėn atsakomybėn (t. 2, b. l. 112-123) matyti, jog V. U. 2014 m. buvo daug kartų baustas už įvairius administracinius pažeidimus, baudų nemokėjo, t. y. buvo įsiskolinęs. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos duomenys apie baudų jam, kaip įmonės UAB „VIVA transportas“ vadovui skyrimą. Galiausiai, teisminio nagrinėjimo metu V. U. pats nurodė, jog pinigų jis neturėjo, kita įmonė jam atsisakė duoti kreditą, antstoliai ieškojo jo turto, jis net pats nesitikėjo, kad jam parduos automobilį. Be to, automobilį BMW X5 jis pardavė gerokai pigiau nei buvo įsipareigojęs už jį sumokėti BRC. Šios nustatytos aplinkybės visiškai patvirtina tai, jog V. U. neturėjo realių finansinių galimybių mokėti lizingo įmokas ir to daryti nesiruošė.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad V. U. veikoje nustatyti akivaizdūs sukčiavimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jo veiksmai pagrįstai įvertini kaip nusikaltimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. U. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas pagal BK 236 straipsnio 1 dalyje, nes jis melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Kaltinamojo V. U. atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo V. U. atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino, jog padarė nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, trauktas administracinėn atsakomybėn), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (dirba). Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmes – baudą. Nustatydamas baudų dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog dėl vieno nusikaltimo yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat ir į rizikingą civilinio ieškovo – BRC, elgesį parduodant išsimokėtinai automobilį. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos, kurių dydis artimesnis sankcijoje numatytų baudų minimumui.

Baudžiamojoje byloje BRC pareiškė 5169,37 € civilinį ieškinį, kadangi automobilį iš jų pirko V. U. už 6649,96 €, o sumokėjo tik 1480,59 € ir automobilio negrąžino (t. 2, b. l. 10, 11). Teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškovo atstovas Nedas Radišauskas patikslino civilinį ieškinį nurodydamas, jog prašo grąžinti automobilį įmonei, o jei teismas nuspręstų kitaip, prašo civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis yra sulaikytas, jis nesugadintas, o civilinis ieškovas sutinka, jog tinkamas žalos atlyginimas būtų prarasto automobilio grąžinimas, automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas civiliniam ieškovui, o civilinis ieškinys atmestinas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. L. taip pat pareiškė 4344,30 € civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti bei 600 € – neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 186-189). D. L. pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.

D. L. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog nuvykęs į Kauną apžiūrėjo automobilį BMW X5 ir nutarė jį pirkti. Kitą dieną nuvyko į „Regitrą“ ir ten jam pasakė, kad automobilio techninis pasas negalioja. Tuomet iškart nuvyko į policiją. Automobilį pirko iš dviejų asmenų, tačiau ne iš V. U.. Pirkimo – pardavimo sutartis jam buvo duota jau dalinai užpildyta. Kaip pardavėjas buvo nurodytas D.. „Regitroje“ pasakė, kas techninis pasas buvo seno savininko. Perkant automobilį, automobilyje buvo dar vienas asmuo, jis užsirašė automobilio numerius. Ištyrus bylos esančius įrodymus nustatyta, jog automobilį D. L., dalyvaujant ir liudytojai A. L., pardavė D. J..

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. L. automobilį faktiškai įsigijo iš D. J., tarp jų faktiškai susiklostė civiliniai teisiniai santykiai dėl automobilio pardavimo-pirkimo. Paskelbus automobilio paiešką (t. 1, b. l. 78-81), jis buvo paimtas iš D. L. (t. 1, b. l. 31, 32, 35) ir patalpintas saugojimui į aikštelę (t. 1, b. l. 49-53). Kaltinamasis transporto priemonės D. L. nepardavė, su juo apskritai niekaip nesusijęs, dėl jo veiksmų tiesiogiai atsiradusi žala atlygintina BRC, t. y. šiam civiliam ieškovui grąžintas automobilis. Esant tokiai situacijai, teismas laiko, jog D. L. pareikštas civilinis ieškinys kaltinamajam V. U. yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje bei jam paskirti:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 70 MGL dydžio baudą;

- pagal BK 236 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą 100 MGL (3766 €) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą V. U. palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

UAB „Baltijos realizacijos centras“ pareikštą 5169,37 € civilinį ieškinį atmesti.

D. L. pareikštą 4344,30 € civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti bei 600 € – neturtinei žalai atlyginti, atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Policijos departamento Aptarnavimo skyriaus aikštelėje Vilniaus raj., Nemenčinės II k. (t. 1, b. l. 49-53), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti civiliniam ieškovui UAB „Baltijos realizacijos centras“.

Daiktą, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WBAFA71030LN16461, registracijos liudijimą Nr. E 491981, techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 001-0953785 ir 2014-11-28 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, saugomus voke (t. 2, b. l. 138), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.