Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Alytaus pataisos namų veiksmų, neišduodant jam gydytojo paskirtų vaistų, dėl to pablogėjo jo sveikata.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba – įstaigos administracinis padalinys, organizuojantis įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiūrą (Alytaus PN direktoriaus 2016-05-27 įsakymu Nr. 1-124 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 p.) (b. l. 34–38). Sveikatos priežiūros tarnyba tiesiogiai pavaldi pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, o sprendžiant sveikatos priežiūros organizavimo klausimus – įgaliotoms valstybinėms sveikatos priežiūros valdymo ir kontrolės institucijoms (Nuostatų 3 p.).

Viena iš pagrindinių Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus ligonius vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Nuostatų 20 p.). Įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiūros klausimus spręsti yra įgaliotas Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas, kurį į pareigas skiria pataisos namų direktorius (Nuostatų 41 p.). Vedėjas organizuoja tarnybos darbą, vadovauja ambulatorijai, medicininio stebėjimo izoliatoriui, vaistinei ir asmeniškai atsako už tarnybos uždavinių įgyvendinimą (Nuostatų 42 p.).

Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-04-24 įsakymu Nr. V-156, (toliau – ir Aprašas), 19-20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių vaistų poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a), ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį - Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą. Tuo tarpu žalos, galimai padarytos Sveikatos priežiūros tarnyboje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo klausimas nėra nagrinėtinas šioje administracinėje byloje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1557-624/2017).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 10 d. buvo konsultuotas Viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. K. ligoninės gydytojo dermatovenerologo, pareiškėjui pagal diagnozuotą ligą buvo skirtas medikamentinis gydymas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 134–135). Šis gydymas buvo tęsiamas Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo V. M. (b. l. 121).

Pareiškėjas skunde nekonkretizuoja, koks iš gydytojo paskirtų tepalų jam nebuvo išduotas, tačiau iš pareiškėjo 2018 m. vasario 12 d. skundo Alytaus PN direktoriui (b. l. 39) ir Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo V. M. 2018 m. kovo 22 d. medicinos pažymėjimo (b. l. 3) matyti, kad pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl jo neaprūpinimo gydytojo paskirtu Elocon 0,1 proc. tepalu, minėtame 2018 m. vasario 12 d. skunde pareiškėjas nurodė, kad kiti du skirti tepalai jam buvo išduoti. Taigi byloje ginčo dėl pareiškėjo aprūpinimo cinko ir Loriden A tepalais nėra.

Atsiliepime į skundą atsakovės atstovas nenurodė jokių aplinkybių, argumentų dėl Elocon 0,1 proc. tepalo neišdavimo pareiškėjui nuo jam paskirto gydymo pradžios (2017 m. lapkričio 10 d.) iki skundo padavimo teismui dienos (2018 m. balandžio 5 d.) (b. l. 6).

Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo V. M. 2018 m. kovo 22 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. dermatologo paskirto Elocon 0,1 proc. tepalo pareiškėjas negauna, liga paūmėjo (b. l. 3). Iš šio dokumento turinio galima spręsti, kad pareiškėjas minėtu tepalu nebuvo aprūpintas ne dėl Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų, o Alytaus PN veiksmų (neveikimo), tinkamai neaprūpinant Sveikatos priežiūros tarnybos minėtu tepalu.

Iš byloje esančių pareiškėjo asmens sveikatos bylos duomenų bei Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo P. R. medicininių dokumentų išrašo (b. l. 129, 142–143) matyti, kad pareiškėjui Elocon 0,1 proc. tepalas buvo išduotas tik 2018 m. balandžio 25 d. (b. l. 3, 129, 142–143).

Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Alytaus PN, netinkamai vykdė Apraše nustatytos pareigos aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2018 m. balandžio 5 d.) nebuvo tinkamai aprūpintas vaistais (Elocon 0,1 proc. tepalu), todėl liga paūmėjo.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (skirtas medikamentas pareiškėjui nebuvo išduotas iš viso 147 dienas), jo mastą, intensyvumą, pobūdį, pareiškėjui sukeltas neigiamas pasekmes (ligos paūmėjimą), įvertinus tai, jog pareiškėjas dėl ginčo dalyko buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A520-2791-12), teismas sprendžia, kad 500 Eur neturtinės žalos suma yra pakankama pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti E. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.