Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1277-585/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-01
Bylos Nr.
e2S-1277-585/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Ieškovas
N. Z.
Atsakovas
J. B.
Advokatai
Bogdan Jarmek
Kategorijos
` Civilinės bylos numeris e2S-1277-585/2019
Teisminio proceso numeris 2-39-3-01249-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. Z. ieškinį atsakovui J. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Proceso esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės N. Z. ir atsakovo J. B. pasirašyta taikos sutartis, civilinė byla, iškelta pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, buvo nutraukta. 2019 m. gegužės 16 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba suteikė pagalbą N. Z., pagalbą jai teikė advokatas Bogdan Jarmek., tačiau teismas nutartimi patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Taip pat prašyme buvo nurodyta, kad advokatas 2019 m. gegužės 6 d. tarnybai pateikė panešimą dėl 523,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi teismas atmetė prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, jog taikos sutartis buvo patvirtinta ir civilinė byla nutraukta 2019 m. balandžio 11 d., prašymas dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo teisme gautas 2019 m. gegužės 16 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pareikšti. Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neprašo atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino, todėl nėra laikoma, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai, t. y. nėra laikoma, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti. Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje iš viso nėra numatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei šalims sudarius taikos sutartį.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-21 nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti papildomą sprendimą. Apeliantė savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

3.1. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praleistas terminas pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turi būti atnaujintas.

3.2. Apie patirtas išlaidas Tarnyba sužinojo tik 2019-05-06, kai iš advokato gavo paskaičiavimą dėl jo patirtų išlaidų nagrinėjamoje byloje, o prašymas priimti papildomą sprendimą teismui pateiktas 2019-05-16, todėl įstatyme numatytas terminas prašymui pateikti nėra praleistas.

3.3. Šalims sudarius taikos sutartį valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos remiantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl termino pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo

6. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nustatė, jog Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba praleido Civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų terminą nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atskirajame skunde nurodoma, jog nors Civilinio proceso kodeksas ir reguliuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką tuo atveju, kai toks klausimas nėra išspręstas teismo sprendimu, šių nuostatų įgyvendinimas nėra aiškus, vertinant tai, kad Tarnyba byloje nedalyvauja ir jai nėra siunčiami teismo priimti procesiniai sprendimai bei informacija apie tokių sprendimų priėmimo laiką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, t. y. priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos, paskiria advokatus teikti asmenims teisines paslaugas, administruoti valstybės lėšų panaudojimą tačiau, teismų procesuose Tarnyba nedalyvauja, išskyrus tiek, kas yra susiję su antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo organizavimu (gavus advokato prašymą dėl išlaidų paskaičiavimo, jas apskaičiuoja ir pateikia teismui pažymas apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas privalo būti išspręstas sprendimo priėmimo metu arba papildomo sprendimo instituto pagalba, tokiu būdu užtikrinant valstybės lėšų racionalų panaudojimą.

7. Byloje nustatyta, jog Tarnyba tik gavusi informaciją apie bylą, t. y. 2019-05-06 advokatui pateikus Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-619-419/2019 sužinojo, kad išlaidų paskirstymo klausimas neišspręstas bei kokio dydžio išlaidas Tarnyba patyrė šioje nagrinėjamoje byloje, todėl tik tada galėjo kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo. 2019-05-16 tarnyba pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui dėl papildomo sprendimo priėmimo. Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įvertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Tarnyba terminą pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo praleido dėl svarbių priežasčių ir šis terminas Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalies pagrindu turi būti atnaujintas.

Dėl papildomo sprendimo priėmimo

8. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalies nuostatas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos nėra atlygintinos, kai byla baigiama teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Su tokiu teisės aktų vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

9. Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

10. Iš šalių sudarytos taikos sutarties nustatyta, kad šalys joje neaptarė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidas. Dėl to nei ieškovė, nei atsakovas, sudarydami taikos sutartį, negalėjo išspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jie jų tiesiogiai epatyrė. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsniu (Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kadangi vien ta aplinkybė, jog šalys bylą užbaigė pasirašydamos taikos sutartį nesusitardamos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka. Priešingai teismui CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo klausimą spręsti savo iniciatyva. Kaip jau nurodyta jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo byloje gali priimti teismas, priėmęs byloje sprendimą.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti papildomą sprendimą, o ne priėmė papildomą sprendimą, kuriuo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Kadangi pirmosios instancijos teisme klausimas iš esmės nebuvo išspręstas, toks klausimas iš esmės negali būti pirmą kartą išspręstas jį nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą apeliantės atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo ir perduoti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą iš naujo.

Teisėjas Vytautas Zelianka