Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens A. S. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta A. S., padarius mažareikšmį nusikaltimą, turintį visus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 290 str., požymius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą Nr. 1-2086-240/2012 nutraukti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pripažintas kaltu už tai, kad jis, 2011 m. lapkričio 27 d., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje taksi automobilyje „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame (duomenys neskelbtini), prie autobusų stoties, Kauno apskrities VPK PR mobilaus būrio patrulių R. K. bei A. R. paprašytas išlipti iš taksi automobilio, atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus ir pašalinių žmonių akivaizdoje, vartodamas necenzūrinius žodžius, įžeidė savo pareigas einančius policijos pareigūnus R. K. ir A. R.. Be to, jis, būdamas tarnybiniame policijos automobilyje, vežamas į Centro PK, esantį Kaune, Kęstučio g. 42, pavartojo dar keletą įžeidžiančių žodžių minėtų nukentėjusiųjų atžvilgiu, t. y. padarė mažareikšmę veiką, turinčią visus nusikaltimo, numatyto LR BK 290 str., požymius.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį - pripažinti A. S. kaltu dėl LR BK 290 str. ir skirti jam 8 MGL (1040 Lt) baudos, įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2011-11-27 - vieną parą) ir skirti galutinę bausmę - 6 MGL (780 Lt) baudos. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai už A. S. padarytą nusikaltimą pritaikė LR BK 37 str. numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę - mažareikšmiškumą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo praeityje 2011-07-13 baustas administracine tvarka dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., t. y. už policijos pareigūno teisėto nurodymo nevykdymą bei jo garbės ir orumo įžeidimą. Faktas, kad nukentėjusieji nepareiškė civilinio ieškinio moralinei žalai atlyginti bei tęsė savo darbą, nereiškia, kad tokia A. S. veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ir galima ją pripažinti mažareikšme. Nukentėjusieji R. K. bei A. R. buvo išplūsti ir įžeidinėjami dėl teisėtų savo veiksmų - jiems atliekant savo pareigas, dėl ko jie pasijuto nemaloniai pažeminti, buvo įžeista jų, kaip policijos pareigūnų, garbė ir orumas. Bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausti nukentėjusieji nurodė, kad prie taksi automobilio jie užtruko apie 10 min., o pristatę A. S. į Kauno AVPK Kauno m. Centro PK, komisariate užtruko apie 20 min., visą šį laiką A. S. juos plūdo bei įžeidinėjo, todėl LR BK 37 str. buvo pritaikytas nepagrįstai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens gynėją, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir nuteisti A. S. netaikant LR BK 37 str. numatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės - mažareikšmiškumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Pir­mosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vado­vau­da­masis baudžiamojo proceso įstatymo nuo­s­tatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė išsamia įro­dy­mų visumos analize bei išdėstė sprendimo motyvus.

Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra teigia, kad pir­mo­sios instancijos teismas nepagrįstai taikė LR BK 37 str. ir atleido A. S. nuo bau­džia­mo­sios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadovaujantis LR BK 37 straipsniu kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Baudžiamajame įstatyme nenurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, dėl byloje nustatytų aplinkybių, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (LR BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Tik tokia veika, kuri, turėdama konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kartu pažymėtina, kad, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011).

LR BK 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė už valstybės ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Nors, kaip teisingai nurodyta prokuratūros skunde, padaryto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento ir formaliųjų nusikaltimų sudėčių atveju dažniausiai reali žala teisiniam gėriui būna nepadaryta, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad LR BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog, vertinant veiką kaip mažareikšmę, pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis (kasacinė nutartis Nr. 2K-421/2007). LR BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Sprendžiant tai, kokiu laipsniu buvo įžeisti ar pažeminti valstybės tarnautojai, svarbu ir tai kaip jie patys vertina minėtą įvykį. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiųjų R. K. ir A. R. veikla, vykdant jiems priskirtas pareigas, iš esmės nebuvo sutrikdyta. Šią aplinkybę patvirtino patys nukentėjusieji, nurodydami, kad, jėga ištraukus A. S. iš automobilio, jis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, vežant jį į komisariatą, jis dar pavartojo keletą keiksmažodžių, įžeidžiančių pareigūnų garbę ir orumą, tačiau A. S. elgesys nesutrikdė jų tarnybinės veiklos ir neturėjo realaus neigiamo poveikio jų profesinių pareigų vykdymui. R. K. ir A. R. teigimu, su analogiškais atvejais jie susiduria beveik kasdien, todėl civilinio ieškinio jie nereiškė.

Kaip nepagrįstas vertintinas prokuratūros apeliacinio skundo argumentas, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausti nukentėjusieji nurodė, kad prie taksi automobilio jie užtruko apie 10 min., pristatę A. S. į Kauno AVPK Kauno m. Centro PK, komisariate užtruko apie 20 min. ir visą šį laiką A. S. juos plūdo bei įžeidinėjo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, pareigūnai nenurodė, kad jie buvo įžeidinėjami policijos komisariato patalpose, nurodo, kad policijos komisariate jis(kaltinamasis) jau elgėsi ramiai ir kad 10-20 min. jie užtruko rašydami tarnybinius pranešimus ir atlikdami visus veiksmus su A. S. (b.l. 88).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad A. S. praeityje 2011-07-13 baustas administracine tvarka už policijos pareigūno teisėto nurodymo nevykdymą bei jo garbės ir orumo įžeidimą. Baudžiamasis įstatymas sprendžiant LR BK 37 str. taikymo klausimą tokių sąlygų nenumato. Vadovaujantis teismų praktika, taikant LR BK 37 str. yra aktualus kaltininko postkriminalinis elgesys. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo nuo 2011-11-27 iki nuosprendžio priėmimo dienos būtų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinio skundo argumentai, kad A. S., būdamas anksčiau baustas administracine tvarka už policijos pareigūno teisėto nurodymo nevykdymą bei jo garbės ir orumo įžeidimą, pareigūnus plūdo bei įžeidinėjo ir kitų asmenų akivaizdoje, tokie jo pasisakymai buvo ne vienkartiniai, truko gana ilgą laiką, laikytini nepakankamais nuosprendžiu taikytai A. S. baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – mažareikšmiškumui paneigti.

Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. S. formaliai padarė veiką, numatytą LR BK 290 straipsnyje, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad apelianto padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio LR BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektui. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl savo apimties, tikslo ir motyvo nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl A. S. buvo pagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta (LR BK 37 straipsnis).

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo metu būtų padaryti esminiai LR BPK pažeidimai, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį. Nuos­pren­džio išvados pa­grįs­tos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepa­keis­tas, apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.