Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-05-29 · Civilinė byla Nr. 2A-319-154/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-29
Bylos Nr.
2A-319-154/2013
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01199-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė, Danutė Matiukienė (pran.), Laisvė Aleknavičienė
Atsakovas
R. R.
Ieškovas
D. R.
Trečiasis asmuo
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-319-154/2013

Teisėjas A. Mitkus Proceso Nr. 2-35-3-01199-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.;

(S)

75.8.; 78.2.1.; 121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Danutės Matiukienės,kolegijos teisėjų: Laivės Aleknavičienės, Jolantos Badaugienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1515-632/2012, iškeltoje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui R. R., trečiajam asmeniui Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalinimo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. R. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo R. R. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepilnamečių vaikų M. R. ir E. R. gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. R.. Iš atsakovo R. R. priteisti po 400 Lt kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui nuo 2011 m. rugpjūčio 20 d. iki jų pilnametystės. Priteisti iš atsakovo 11 664,51 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Padalinti santuokoje įgytą turtą:

- D. R. priteisti negyvenamąją patalpą – kirpyklą su bendro naudojimo patalpomis (22 600 Lt vertės), su visa kirpyklai reikalinga įranga, esančią (duomenys neskelbtini);

- R. R. priteisti: R. R. individualią įmonę su visa įmonėje esančia įranga: lengvųjų automobilių ratų balansavimo stakles SICAM SBM V755, kurių vertė 15 000 Lt; ratų montavimo įrenginį 4CTM 4LA, kurio vertė 10 000 Lt; 2 kolonų elektrohidraulinį automobilių keltuvą STENHQJ, kurio vertė 10 000 Lt; įrenginį OMA Garage Equipment, kurio vertė 8000 Lt. Automobilius: CPI OLIVER CITY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 Lt; SSANG YONG RENTON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 25000 Lt; IŽ56, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 Lt; MAZ 81144, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Lt; BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 Lt; VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad apie 1999 metais iš bendrų pinigų nupirko kambarį bendrabutyje (duomenys neskelbtini), kuriame įrengė kirpyklą. Tuo metu atsakovas pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrų šeimos lėšų pastatė garažus, kuriuose ėmė teikti autotransporto priežiūros paslaugas. Abu su atsakovu R. R. dirbo darbus, kuriuos išmanė.

1999 metais atsakovas R. R. ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, 2011 m. rugpjūčio 20 d. jai su vaikais grįžus namo po atostogų, atsakovas per langą išmetė jos daiktus, išvarė iš namų, nes jie gyveno atsakovo mamos namuose, (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikams pinigų nedavė, todėl viena juos išlaikė, ruošė mokyklai. Mano, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 800 Lt. Ieškovė į pastatus, pastatytus atsakovo motinos sklype, nepretenduoja, nori kad jai būtų priteista kirpykla, kurioje dirba ir kurios vertė su visa įranga yra apie 32 000 Lt. Kartu su ja dirba dvi moterys, kurios už vietas moka 200 ir 100 Lt, todėl per metus uždirba vidutiniškai 10 000 Lt.

Atsakovas R. R. su ieškiniu sutiko iš dalies.

Sutiko dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodė, kad pastatai ir įranga, esanti (duomenys neskelbtini), yra jo motinos; ieškinyje nurodyti įvertinimai neteisingi: presas – įrenginys OMA Garage Equipment jam kainavo 100 Lt, keltuvo kaina 5000 Lt, ratų montavimo įrenginys – 500 Lt, balansavimo staklės 1200 Lt. Reikalauja jam priteisti ½ dalį kirpyklos. Nesutinka vaikams mokėti po 400 Lt, nes pats uždirba 700 Lt per mėnesį. Gavęs pusę kirpyklos galėtų iš kirpyklos nuomos skirti išlaikymą vaikams. Dėl daiktų įvertinimo priešieškinį teikti atsisakė.

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nutraukė D. R. ir R. R. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pavardes paliko tas pačias. Nepilnamečių vaikų M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina D. R.. Iš R. R. priteisė po 400 Lt vaikų M. R. ir E. R. išlaikymui kas mėnesį kiekvienam nuo 2011-08-20 iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti vaikų motinai D. R.. Šią sprendimo dalį nurodė vykdyti skubiai.

Padalino santuokoje įgytą turtą taip:

D. R. priteisė negyvenamąją patalpą – kirpyklą su bendro naudojimo patalpomis 6.70 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 22600 Lt vertės, esančią (duomenys neskelbtini), su visa kirpyklai reikalinga įranga.

R. R. priteisė R. R. individualią įmonę, kurios kodas (duomenys neskelbtini), registruotą nuo 1999-08-23 adresu (duomenys neskelbtini), su visa įmonėje esančia įranga; lengvųjų automobilių ratų balansavimo stakles SICAM SBM V755, kurių vertė 15000 Lt; ratų montavimo įrenginį 4CTM 4LA, kurio vertė 10000 Lt;2 kolonų elektrohidraulinį automobilių keltuvą STENHQJ, kurio vertė 10000 Lt; Automobilius: CPI OLIVER CITY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 Lt; SSANG YONG RENTON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 25000 Lt; IŽ56, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 Lt; MAZ 81144, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Lt;

Iš atsakovo R. R. priteisė 820 Lt žyminio mokesčio ir 1002 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. R..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad šalys daugiau kaip metai gyvena atskirai, vienas kito nelanko, veda atskirą ūkį, jų bendras vedybinis gyvenimas yra nutrūkęs, vienas kito vertinimas negatyvus, santuoka faktiškai nutrūko ir nėra tikimybės, kad ją galima atkurti, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nurodė, kad abu sutuoktiniai darbingi, dirba, jų darbo užmokesčiai panašūs. Pažymėjo, jog vaikai gyvena kartu su motina D. R., kuri jais tinkamai rūpinasi, kiekvieną dieną išleidžia į mokyklą, teikia žymiai daugiau laiko ir pastangų jų auklėjimui, nei atsakovas. Nustatė, kad nei ieškovė, nei atsakovas asmenine nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, todėl atsižvelgdamas į tai, kad remiantis formuojama Aukščiausiojo teismo praktika laikytina, kad kiekvienam vaikui per mėnesį vidutiniškai reikia skirti po 800 Lt, konstatavo, kad šią sumą šalys privalo teikti po lygiai nuo to laiko, kai šalys ėmė gyventi skyrium , t.y. nuo 2011-08-20, iki vaikų pilnametystės.

Nurodė, kad iš ieškinio reikalavimo padalyti santuokoje įgytą turtą matyti, kad turtas, kurį siūloma priteisti ieškovei ir atsakovui, yra panašios vertės, todėl konstatavo, kad nuo sutuoktinių bendrų lygių dalių principo nukrypti nėra pagrindo. Pažymėjo, kad nors atsakovas nesutinka su ieškinyje nurodytomis įrenginių kainomis, tačiau pateikė teismui tik savo, niekuo nepagrįstą paskaičiavimą rinkos kainomis, todėl teismas D. R. ieškinyje nurodyto reikalaujamo padalinti turto vertę pripažino teisinga. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė yra kirpėja, šiuo metu dirba bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančioje kirpykloje, o atsakovas dirba savo individualioje įmonėje, kurioje teikia autotransporto priemonių priežiūros paslaugas, pripažino, kad tikslinga santuokoje įgytą turtą – kirpyklą, priteisti ieškovei, o individualiąją įmonę su įrengimais – atsakovui. Konstatavo, kad ieškinyje nurodyti automobiliai priteistini atsakovui, kaip yra reikalaujama ieškinyje, išskyrus jau išregistruotus BMW318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 Lt, ir VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovas neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nurodo, kad kirpykla buvo įsigyta ir įrengta už atsakovo uždirbtas pinigus. Kirpykloje yra įrengtos trys darbo vietos, todėl su ieškove kartu dirba dar dvi kirpėjos, kurios atsakovui mokėdavo 400 Lt per mėnesį, o jis šiuos pinigus naudodavęs savo nuožiūra. Tačiau nuo 2011-08-20, kai ieškovė kartu su vaikais išsikraustė gyventi kitur, atsakovas šių pinigų atsisakė, taip teikdamas išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam.

2. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad šeima verslą pradėjo iš savo sutaupytų lėšų, nes tuomet sutuoktiniai buvo jauni, augino mažą sūnų, todėl žmona niekur nedirbo, o atsakovas išlaikė šeimą, santaupų pradėti verslą nebuvo, todėl atsakovo tėvai davė 19000 Lt įsigyti montavimo ir balansavimo stakles.

3. Nesutarimai šeimoje prasidėjo 2011 metų rugpjūčio mėnesį, tačiau jokio smurto prieš ieškovę atsakovas nenaudojo. Teigia, kad ieškovė pasirinko lengvesnį gyvenimo kelią, nes atsakovas yra ligotas.

4. Apie atsakovo individualioje įmonėje naudojamą įrangą ieškovė yra pateikusi netikslius, nepagrįstus, tikrovės neatitinkančius duomenis. Šiuo metu atsakovas naudojasi įmonėje šia įranga: ratų balansavimo stendu SBM V755, įsigytu 2008-05-01 už 14800 Lt, kuris kasmet nusidėvint 20 proc., todėl jo likutinė vertė – 986,64 Lt; ratų balansavimo staklėmis FALCO Al 520, įsigytomis 2008-05-01 už 7000 Lt, kurios kasmet nusidėvint 20 proc., todėl jų likutinė vertė – 466,68 Lt; dviejų kolonų keltuvu, kuris buvo atvežtas iš Danijos, buvo sugedęs, todėl pirktas už 500 Lt.

5. Nurodo, kad santuokoje įgytą turtą teismas sprendimu padalijo nelygiomis dalims. Ieškovė kirpyklą įvertino tik 22600 Lt, o atsakovas šį turtą vertina 80000 Lt. Atsakovas sutinka šį turtą pasiimti sau, o ieškovei išmokėti kompensaciją, pinigų gaudamas iš savo tėvų. Atsakovas lengvąjį automobilį SICAM SRM vertina tik 7000 Lt, ratų montavimo įrenginį vertina 6000 Lt, automobilių keltuvą – 10 000 Lt, kitą turtą vertina kaip ir nurodė ieškovė. Atsakovas sutinka, kad ieškovė tą turtą pasiimtų sau atsakovo nurodytomis kainomis, o atsakovui atiduotų kirpyklą, atsakovo nurodytomis kainomis.

6. Nesutinka su teismo priteista vaikų išlaikymui suma po 400 Lt/mėn. kiekvienam vaikui. Nurodo, kad išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis. Teigia, kad nors atsakovas verčiasi privačia veikla, tačiau jo gaunamos pajamos neleidžia mokėti tokio dydžio išlaikymo vaikams ir tai patvirtina atsakovo VMI pateikta pajamų deklaracija. Sutinka mokėti vaikams išlaikymą po 270 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

7. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą vaikams nuo 2011-08-20, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovo gaunamos lėšos už kirpyklos patalpų nuomą buvo skiriamos vaikų išlaikymui, nes šeimai pradėjus gyventi atskirai, nuomos mokestis buvo mokamas ieškovei. Sutinka mokėti vaikams nuo 2011-08-20 iki šalių turto padalijimo dar po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

8. Bylą buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl atsakovui nebuvo suteikta teisė paaiškinti apie bylos ginčo esmę, pateikti ar prijungti prie bylos turimus rašytinius įrodymus.

9. Teismas priteisė atsakovui individualios įmonės turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kai šis turtas pagal teisinės registracijos duomenis priklauso kitam asmeniui. Tokia klaidą teismo sprendimą daro negaliojančiu, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. R. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nuo 2011-08-20 prisidėjo po 200 Lt per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui iš gaunamų 400 Lt už kirpyklos nuomą. Ieškovė nurodo, kad kirpykloje yra jos darbo vieta, kad kirpykloje dirba dar viena kirpėja ir manikiūristė, kad už darbo vietas kirpykloje yra gaunami 300 Lt, tačiau jais yra dengiami kirpyklos komunaliniai mokesčiai.

2. Apelianto vardu registruotų transporto priemonių vertė yra 28500 Lt. Ieškovės žiniomis automobilis – džipas Ssang Yong Rexton yra pagamintas 2008 metais, jo stovis geras, o seno antikvarinio motociklo IŽ56, pagaminto 1959 m., vertė laikui bėgant tik didėja.

3. Apelianto teiginiai, kad R. R. individualios įmonės turtas priklauso kitam asmeniui, yra teisiškai neįmanomi. Teismas teisingai nusprendė palikti R. R. įmonę, įmonėje esančią įrangą apeliantui, kadangi tai yra jo darbo vieta ir pajamų šaltinis. Įmonei priklausančios įrangos, užfiksuotos faktinių aplinkybių konstatavimo metu vertė 35000 Lt. Teismas nevertino kaip šeimos turto ir nepriteisė apeliantui garažų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie priklauso atsakovo motinai G. S. R..

4. Vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniams ir kitokiam ugdymui privalo būti užtikrinti. Nuo 2011-08-20 apeliantas prie vaikų išlaikymo neprisideda, o vaikų išlaikymu rūpinasi tik ieškovė. Apelianto turtinė padėtis nėra bloga, jis dirba, turi veikiančią individualią įmonę, jam priklauso keturios autotransporto priemonės, taip pat turi asmeninį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas atsakovo iki santuokos. Ieškovės žiniomis minėtas butas yra išnuomotas. Apeliantas gyvena santuokos metu iš bendrų lėšų suremontuotose ir rekonstruotose patalpose mamos name, (duomenys neskelbtini). Taip pat jis vykdo veiklą santuokos metu iš bendrų lėšų statytuose garažuose, esančiuose apelianto motinos sklype, adresu (duomenys neskelbtini).

5. Vadovaujantis teismų praktika, vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas vienas MMA, kuris 2011 m. buvo 800 Lt, 2012 m. pakilo iki 850 Lt, o šiai dienai siekia 1000 Lt. Šalių uždirbamos pajamos yra panašios, todėl ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo 400 Lt periodinis išlaikymas vienam vaikui kas mėnesį, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas visiškai nesirūpina savo vaikais.

6. Apeliantas teigia, kad šalims priklausančios kirpyklos vertė yra 80000 Lt, tačiau jokių tokią turto vertę įrodančių dokumentų nepateikė. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kirpyklos vertę 22600 Lt, o su kirpyklos įranga – 32000 Lt pagal byloje surinktus įrodymus. Kirpykla įrengta bendrabučio pastate, ne miesto centre, bendras plotas tik 47,94 kv. m.

7. Apelianto teiginiai perleisti jam visą kirpyklą, o pusę kirpyklos vertės grąžinti ieškovei pinigais, kuriuos gaus iš tėvų ar iš banko, taip pat siūlymas ieškovei perimti R. R. įmonės turtą, apelianto transporto priemones, yra niekuo nepagrįsti, neprotingi, visiškai nelogiški ir neatitinka šalių profesijų bei turimo amato. Nusprendus kokiu nors būdu perleisti kirpyklą apeliantui, iš ieškovės būtų atimta darbo vieta, kurioje ji dirba 10 metų, dėl ko pablogėtų tiek ieškovės, tiek jos išlaikomų vaikų materialinė padėtis. Be dviejų vaikų išlaikymui skirtų lėšų, ieškovė turi mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, nekalbant apie savo reikmėms reikalingas lėšas, kurių sau skirti negali.

8. Pirmosios instancijos teisme apeliantas nesinaudojo galimybe kreiptis į advokatą, tačiau tai nereiškia, jog teismas netinkamai išsprendė šalių ginčą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl esminių proceso normų pažeidimo ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliantas R. R. apeliaciniame skunde ir patikslintame apeliaciniame skunde nurodo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta „pagreitinto proceso tvarka, todėl atsakovui nebuvo suteikta teisė paaiškinti apie bylos ginčo esmę, pateikti apžiūrai ar prijungimui prie bylos turimus rašytinius įrodymus“ ir, kad pirmosios instancijos teismas „nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“, nes atsakovui priteisė individualios įmonės turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kai šis turtas pagal teisinės registracijos duomenis priklauso kitam asmeniui, todėl, vadovaujantis LR CPK 337 str. 1 d. 3 p., Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 68-70, 95-96).

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo R. R. apeliacinio skundo ir patikslinto apeliacinio skundo argumentais, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo padaryti esminiai civilinio proceso normų pažeidimai, kurių negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 dalis) ir kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 dalies 2 punkte („pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų“).

Pirma, civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nepažeidžiant civilinio proceso normų ir šalių teisių bei pareigų ir ne „supaprastinta tvarka“.

D. R. ieškinys teisme gautas 2012-07-19, priimtas teisėjo rezoliucija 2012-07-23 (b. l. 1). Pranešimas dėl atsiliepimo su ieškiniu ir ieškinio priedais atsakovui išsiųstas 2012-07-25, nustatant 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos terminą atsiliepimui pateikti; pranešime nurodyti reikalavimai atsiliepimui pateikti (CPK 225 str.), (b. l. 19). Šį pranešimą atsakovas gavo 2012-05-30 (b. l. 22), tačiau atsiliepimo nepateikė. Tik 2012-09-04 nutartimi 2012 m. spalio 15 dienai byloje buvo paskirtas parengiamasis posėdis, apie kurį R. R. gavo pranešimą 2012-09-10 (b. l. 24, 28). Parengiamajame posėdyje R. R. dalyvavo, pateikė turimus dokumentus, tačiau teismas paskyrė kitą parengiamąjį posėdį ir įpareigojo: atsakovą pateikti buto dovanojimo sutartį, ieškovę - pateikti deklaraciją apie pajamas, nusprendė kviesti ir apklausti vaikus dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo (b. l. 34-35). 2012-11-06 ieškovė D. R. pateikė patikslintą ieškinį, tačiau 2012-11-08 vykusiame parengiamajame posėdyje buvo apklausti vaikai ir patenkintas atsakovo prašymas išsamiau susipažinti su patikslintu ieškiniu, todėl parengiamasis posėdis vėl buvo atidėtas 2012 m. gruodžio 14 dienai (b. l. 37, 51-52). 2012 m. gruodžio 14 d. vykusiame teismo posėdyje byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, pasisakė D. R. ir R. R., atsakovas prašymų neturėjo, o į teismo pasiūlymą pateikti priešieškinį, nurodė: „priešieškinio neteiksiu, noriu pusės kirpyklos, priešieškinio nereiškiu, turtas turi būti dalinamas per pusę“.; baigiamojoje kalboje atsakovas nurodė: „advokato nesisamdžiau, antstolių nekviečiau, todėl nežinau už ką mokėti turiu. Aš galiu jai atiduoti viską, bet man reikia pusės kirpyklos. Ieškinyje nurodytos neatitinkančios tikrovės vertės. Man reikia pusės kirpyklos. Aš noriu gyventi, myliu ir ją ir vaikus“ (b. l. 58-62). Sprendimas byloje paskelbtas 2012 m. gruodžio 21 d. (b. l. 64-66).

Iš šių bylos duomenų teisėjų kolegija daro išvadą, kad byla buvo nagrinėjama išsamiai, įvyko trys parengiamieji posėdžiai, nors LR CPK 229 str. numato, kad pasirengti bylai reikia per vieną parengiamąjį posėdį. Bylą nagrinėjant iš esmės, net teismo siūlymu, atsakovas nepareiškė jokių prašymų dėl įrodymų pateikimo ar kokių nors aplinkybių išsiaiškinimo, t.y. nevykdė savo teisių ir pareigų, numatytų LR CPK 42 str., nors šios teisės ir pareigos jam teismo buvo išaiškintos (b. l. 58), taip pat nevykdė įrodinėjimo pareigos, numatytos LR CPK 178 str.

Antra, ginčijamu teismo sprendimu nebuvo išspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nes, kaip teisingai savo atsiliepime dėl apeliacinio skundo nurodė ieškovė D. R., patalpos, kuriose yra įregistruota atsakovo įmonė ir kuriose laikomas atsakovui priteistas turtas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu D. R. ir R. R. bendrąja jungtine nuosavybe nepripažintos ir sutuoktiniams nepriteistos. Atsakovui R. R. nėra uždrausta pakeisti savo įmonės adresą, o taip pat jam priklausančius daiktus laikyti kitoje vietoje.

Trečia, teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad nepateikė reikalingų įrodymų dėl „atsakovo paties įstatymų nežinojimo“, nesuteikia pagrindo panaikinti sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Priešingai, LR CPK 328 straipsnis draudžia panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais. Be to, kaip jau buvo nurodyta, byla buvo nagrinėjama beveik pusę metų, įvyko keli teismo posėdžiai, todėl atsakovas turėjo galimybę gauti kvalifikuotą pagalbą pats pasisamdydamas advokatą arba kreipdamasis dėl valstybės garantuojamos pagalbos suteikimo, jei pats nežinojo įstatymų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Be reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą dėl esminių proceso pažeidimų, atsakovas R. R. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą skundė dalyje dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o taip pat dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Apeliantas R. R. skunde nurodė, kad nesutinka su teismo priteista vaikų išlaikymui suma po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, kad jo gaunamos pajamos neleidžia mokėti tokio dydžio išlaikymo vaikams, sutinka mokėti vaikams išlaikymą po 270 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą vaikams nuo 2011-08-20, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovo gaunamos lėšos už kirpyklos patalpų nuomą buvo skiriamos vaikų išlaikymui, nes šeimai pradėjus gyventi atskirai, nuomos mokestis buvo mokamas ieškovei, iš kurio ji galėjo išlaikyti vaikus. Sutinka mokėti vaikams nuo 2011-08-20 iki šalių turto padalijimo po 200 Lt kas mėnesį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, o taip pat apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, todėl jų nebekartoja.

Įstatymas numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str. 1 d.), ir jei jie geruoju išlaikymo neteikia, išlaikymas priteisiamas sprendimu (CK 3.194 str. 1 d.). Išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.), kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Kadangi byloje buvo nustatyta, jog atsakovas R. R. nuo 2011-08-20 su šeima kartu nebegyveno ir pats vaikams neteikė išlaikymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. rugpjūčio 20 dienos.

Byloje nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi, dirba, jų gaunamos pajamos panašios; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistos patalpos – kirpykla, kurioje ji dirba ir nuomoja dvi darbo vietas, atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi butą, yra įkūręs įmonę, kurioje pats dirba, turi atitinkamą įrangą, kito nekilnojamojo turto, todėl pagrįstai nustatyta, kad abiejų tėvų galimybės teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams yra panašios ir realios. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad kiekvienam vaikui per mėnesį vidutiniškai reikia skirti po 800 Lt, ir šią sumą šalys privalo teikti po lygiai nuo to laiko, kai šalys ėmė gyventi skyrium iki vaikų pilnametystės (LR CK 3.192, 3.196 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovei D. R., kurios, kaip jau buvo nurodyta, galimybės teikti išlaikymą vaikams yra panašios į atsakovo, taip pat tenka pareiga kasdien rūpintis su ja kartu gyvenančiais dviem nepilnamečiais vaikais, jiems gaminti maistą, skalbti rūbus bei patalinę, rūpintis jų sveikata, juos prižiūrėti, auklėti ir ugdyti, ko atsakovas akivaizdžiai neįvertina. Atsakovo su skundu į bylą pateikti duomenys apie jo sveikatos būklę apsiriboja 2009 metais (b. l. 83-91), tačiau apie, neva, esamą blogą sveikatos būklę 2010-2013 metais, įrodymų nėra. Todėl pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus mažinti išlaikymo dydį bei mažinti išlaikymo įsiskolinimo sumą nėra jokio pagrindo. Ieškovė savo atsiliepime dėl skundo pagrįstai nurodė, kad atsakovas R. R., automatiškai užskaitydamas ieškovės gautą nuomos mokestį už kirpyklos patalpas, neatsižvelgė į šių patalpų išlaikymo sąnaudos, kurioms buvo sunaudojama didžioji dalis gaunamo darbo vietų nuomos mokesčio (b. l. 113-114,116).

Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išaiškino, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (LR CK 3.201 str. 1 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai padalijo santuokoje įgytą turtą, nes ieškovė apie atsakovo individualioje įmonėje naudojamą įrangą yra pateikusi netikslius, nepagrįstus, tikrovės neatitinkančius duomenis; kad pagal nusidėvėjimo procentą ir likutinę vertę atsakovo įmonėje naudojamas ratų balansavimo stendas SBM V755 vertas 986,64 Lt, ratų balansavimo staklės FALCO Al 520 vertos 466,68 Lt, dviejų kolonų keltuvas vertas 500 Lt; kad santuokoje įgytą turtą teismas sprendimu padalijo nelygiomis dalims: ieškovė kirpyklą įvertino tik 22600 Lt, o atsakovas šį turtą vertina 80000 Lt; kad atsakovas sutinka šį turtą pasiimti sau, o ieškovei sumokėti 40 000 Lt kompensaciją; kad lengvąjį automobilį SICAM SRM atsakovas vertina tik 7000 Lt, ratų montavimo įrenginį vertina 6000 Lt, automobilių keltuvą – 10 000 Lt, kitą turtą vertina kaip ir nurodė ieškovė. Atsakovas sutinka, kad ieškovė tą turtą pasiimtų sau atsakovo nurodytomis kainomis, o atsakovui atiduotų kirpyklą, atsakovo nurodytomis kainomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (straipsnio 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (straipsnio 2 dalis). Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012 ir kt.)

Šioje byloje apeliantas skunde teigia, kad bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo bei šio turto vertės nustatymo, nesurinko visų galimų įrodymų, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, kad atsakovas dėl per greito bylos išnagrinėjimo ir įstatymų nežinojimo negalėjo byloje pateikti reikalingus įrodymus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį, bylos medžiagą, faktinius bylos duomenis, apskųsto sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau yra pasisakiusi, kad atsakovo argumentai dėl per greito bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir dėl to atsakovo, neva, pažeistų teisių teikti byloje įrodymus yra visiškai nepagrįsti, nes teismas priėmė visus atsakovo teikiamus įrodymus ir net siūlė pareikšti priešieškinį, jei atsakovo netenkino ieškovės siūlomas turto pasidalijimo variantas, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė teigdamas, kad nori tik ½ dalies kirpyklos, kurios vertė pagal pateiktą D. R. ieškinį ir 2012-06-26 Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo būtent 22 600 Lt (b. l. 11). Nors R. R. iš dalies pirmojoje instancijoje ginčijo kito dalijamo turto vertę, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas šio turto kainas, nepateikė tinkamai pagrįsto šio turto įvertinimo, neprašė teismo skirti šio turto ekspertizę (CPK 178 str.). Apeliaciniame skunde nurodydamas, kad ieškovei tekusios kirpyklos vertė yra ne 22 600 Lt, o 80 000 litų, taip pat nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovo prie apeliacinio skundo pateikti dokumentai apie jo įmonėje esančio kilnojamojo turto likutinę vertę negali būti pagrindu pakeisti teismo sprendimą, nes įmonės balanse yra nurodyta likutinė turto vertė, kuri be atskiro vertės nustatymo negali būti automatiškai pripažinta turto rinkos verte, nes LR CK 3. 119 straipsnyje yra nurodyta, kad „dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje“.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. R. apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo naikinti arba pakeisti apskųstas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo R. R. buvo priteistas periodinis išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas jo nepilnamečiams vaikams, o taip pat tarp D. R. ir R. R. buvo padalintas santuokoje įgytas turtas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas R. R. apeliaciniu skundu skundė sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo bei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir už apeliacinį skundą sumokėjo 142 Lt žyminį mokestį, tačiau Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi buvo atleistas nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties, todėl nesumokėtas žyminis mokestis Valstybei nepriteistinas.

Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovei galėtų būti priteistos advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.), tačiau ieškovė D. R. nepateikė duomenų apie patirtas advokato atstovavimo išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutar i a:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė MatiukienėTeisėjai Laisvė AleknavičienėJolanta Badaugienė