Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nedirbančio, registruoto Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. 2024 m. liepos 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo identifikacinis kodas (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. 2024 m. liepos 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalį (taip nutarimo tekste, nors šis straipsnis dalių apskritai neturi) 80 Eur bauda ir įpareigojimu atlyginti D. Č. padarytą 20 Eur turtinę žalą per vieną mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo (taip tekste) dienos už tai, kad 2024 m. birželio 4 d., 21³⁰ val., (duomenys neskelbtini), jis tyčia nupjovė laidą, kuris buvo prijungtas prie antenos esančio modemo, taip nukentėjusiajai D. Č. padarydamas 20 Eur turtinę žalą, kai nukentėjusiajai padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

2. Teisme gautas A. Č. skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 2-3).

4. Nukentėjusioji D. Č. teismo posėdyje parodė, kad prašo nutarimą palikti galioti. Įvykio vakarą neveikė internetas ir televizorius. Paskambino dukrai, ši atvažiavo su vyru kitą dieną ir apėję aplink namą pastebėjo, kad yra nupjautas modemo laidas. Tada nuėjo pas A. Č. ir ji (D. Č.) girdėjo, kaip jis dukrai sakė, kad nupjovė laidą. Gražiai susitarti nepavyko, todėl nutarė kviesti policiją.

5. Liudytoja D. Č. teismo posėdyje parodė, kad paskambinusi motina liudytojai pasakė, kad neveikia internetas ir televizorius. Ji (D. Č.) atvažiavo su vyru kitą dieną ir apžiūrėję ant stogo pamatė nupjautą modemo laidą. Nuėjo pas kaimyną, šis patvirtino, kad nupjovė laidą, tai girdėjo ir motina. Bandė susitarti gražiuoju, tačiau pamatę, kad to padaryti nepavyks, nutarė kviesti policiją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

8. Skunde ginčijama A. Č. kaltė dėl ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jis teigia nusižengimo nepadaręs, todėl prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Teismo posėdyje pareiškėjas savo poziciją palaikė.

9. Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo grafoje „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ yra nurodyta, kad A. Č. atsakingas už 115 straipsnio 1 dalies nusižengimą, tačiau šis straipsnis apskritai dalių neturi, todėl šios grafos netikslumas vertintinas kaip spausdinimo klaida ir protokolas bei nutarimas šioje dalyje tikslintini nurodant, kad A. Č. padarė nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

10. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. ANK 8 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo.

11. ANK 115 straipsnis numato, kad tyčinis svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimas ar sugadinimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.

12. Administracinio nusižengimo įstatymas reglamentuoja, kad <...> kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda (ANK 664 straipsnio 2 dalis). Jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės <...> teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį (ANK 665 straipsnio 1 dalis).

13. Iš 2024 m. birželio 14 d. A. Č. rašytinio paaiškinimo matyti, kad datos nepamena, kai pas jį atvyko kaimynės D. Č. dukra su žentu, kurie jam priekaištavo, kad neveikia jos motinai internetas ir kad jis nupjovė jos motinai priklausantį laidą. Jis nepamena, ką atsakė, tačiau pasakė, kad ateityje bus nuimamas vamzdis, ant kurio pakabinta antena, nes bus keičiama stogo danga, o vamzdis pagal projektą negali būti. Jie pasakė, kad kvies policiją. Atvykusiai policijai jis paaiškino įvykio aplinkybes – kad vyksta remontas ir yra keičiama stogo danga, kad visiems darbams turi reikiamus leidimus, apie pradėtas statybas informavo statybų inspekciją ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ administratorę A. Su kaltinimu nesutinka, laido nepjovė, kas galėjo tai padaryti, nežino.

14. Nors A. Č. kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai.

15. Iš 2024 m. birželio 5 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad pareiškėja D. Č. parodė, kad 2024 m. birželio 4 d., apie 21³⁰ val., grįžusi namo kartu su vyru V. Č., norėjo įsijungti televizorių, tačiau jis nerodė. Tada nuėjo pažiūrėti, ar yra internetas, kurio nebuvo. 2024 m. birželio 5 d., apie 10³⁰ val., kartu su savo dukra D. Č. ir jos vyru K. Č. atvažiavo ir namie pradėjo žiūrėti, kodėl neveikia įranga. K. Č., apžiūrėjęs ant stogo iškeltą anteną, pamatė, kad ant jos primontuotas interneto modemas, link jo einantis laidas yra nukirptas, dėl to gali neveikti internetas ir televizija. Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ konsultantai nurodė, kad įranga naudoti nebetinkama ir ją reikia pakeisti nauja. Mano, kad laidą galėjo nukirpti kaimynas A. Č., kurį prašo nubausti įstatymų numatyta tvarka.

16. Iš 2024 m. birželio 12 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad D. Č. paaiškino, kad dėl nupjauto laido jai padaryta 20 Eur turtinė žala.

17. Liudytoja D. Č. 2024 m. birželio 5 d. parodė, kad 2024 m. birželio 4 d., apie 22⁰⁰ val. paskambinusi motina D. Č. pasakė, kad jai neveikia internetas ir televizija, įtaria, kad tai galėjo padaryti kaimynas, kuris šiuo metu tvarko namo stogą. 2024 m. birželio 5 d., apie 10³⁰ val., kartu su savo vyru K. Č. ir motina atvažiavo prie namo, kur ji gyvena, pažiūrėti, kodėl neveikia ši įranga. K. Č. lauke pastebėjo, kad yra nukirptas į interneto modemą einantis laidas. Tada jie nuėjo pas kaimyną į (duomenys neskelbtini) butą ir paklausė, kodėl motinai nukirptas interneto laidas, ar žmogus su tuo nesusijęs. Jis nurodė, kad laidą nukirpo, sakė nupjaus ir anteną, pagal parengtą projektą antenos ten neturi būti, nors iki šiol nei motinai, nei jiems jis to neminėjo. Ji (D. Č.) pasakė, kad jis galėjo pasakyti, kad antena trukdo ir būtų ją nuėmę, tačiau jis atsakė darysiantis ką nori. Daugiabučiame name kaimynas turėjo informuoti apie savo ketinimus, o ne savavališkai naikinti turtą. Konfliktas tęsiasi, anksčiau taip pat yra savavališkai nuėmęs anteną, tačiau ir tada jis atsisakė bendrauti.

18. Iš dviejų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuotas pažeistas kabelis, iš interneto modemo išeinantis laidas yra atidalytas pusiau.

19. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusiajai padaryta 20 Eur turtinė žala, toks žalos dydis yra realus, pagrįstas bylos duomenimis.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“ nutarė pakeisti šį nutarimą ir jį išdėstyti nauja redakcija, patvirtindama bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 Eur (1 punktas) ir nustatydama, kad šis nutarimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. (2 punktas). Taigi nukentėjusiajai padaryta turtinė žala sudaro 0,4 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (20 Eur : 50 = 0,4 BBND) ir neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, todėl administracinė atsakomybė galima, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių.

21. Šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad A. Č. nuo pat teisenos pradžios ir teismo posėdžio metu teigia, kad nusižengimo nepadarė. Vis dėlto šiuos parodymus teismas vertina kaip gynybos poziciją ir siekį išvengti administracinės atsakomybės, kurie paneigiami nutarties 4-5 ir 15-19 punktuose dėstomais bylos duomenimis. Liudytoja D. Č. teismo posėdžio metu aiškiai išdėstė įvykio aplinkybes, parodė, kad paskambinusi motina pasakė, kad neveikia internetas ir televizorius. Ji (D. Č.) atvažiavo su vyru kitą dieną ir apžiūrėję ant stogo pamatė nupjautą modemo laidą, motinos kaimynas A. Č. patvirtino, kad nupjovė laidą, tai girdėjo ir motina. Šiuos parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios D. Č. parodymai. Abejoti ir netikėti šiais nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais pagrindo nėra, juo labiau, kad juos atitinka ir aukščiau nurodyta bylos medžiaga. Šios išvados nekeičia ir tai, kad jos yra motina ir dukra. A. Č., būdamas atidus ir rūpestingas, turėdamas nemažą gyvenimo patirtį, pagal savo išsilavinimą turėjo ir galėjo suprasti, kad su turtu (laidu, kuris buvo prijungtas prie antenos esančio modemo) reikia elgtis atsargiai ir atidžiai, o šis daiktas be jokio išorinio poveikio paprastai nesugadinamas.

22. Todėl teismas daro išvadą, kad A. Č. veiksmuose yra tiesioginė tyčia: administracinį nusižengimą darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (ANK 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

23. Aukščiau minėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad A. Č. name tyčia sugadino (nupjovė) D. Č. laidą, kuris buvo prijungtas prie antenos esančio modemo, kurio vertė 20 Eur. Tokie veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, sudėtį, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai. Panevėžio apskrities VPK pareigūnė, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nustatė, jog nėra apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. A. Č. buvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta artima minimaliai bauda – 80 Eur, todėl nebuvo pažeistos ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatos.

24. Įvertinant visus esamus byloje duomenis darytina išvada, jog skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes – remontuojant namo stogą kaimynės turtui, į A. Č. asmenybę, pažeidėjo kaltės formą (tyčia) ir rūšį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nuobauda jam paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo institucijos nutarimą panaikinti ir administracinių nusižengimų teiseną dėl šio nusižengimo nutraukti arba iš dalies keisti, švelninant jam paskirtą nuobaudą. Teismo nuomone, tokios administracinės nuobaudos – baudos skyrimas šiuo konkrečiu atveju leis pasiekti administracinės nuobaudos tikslus (ANK 22 straipsnio 1-2 dalys).

25. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Paskirta administracinė nuobauda turi būti teisinga ir proporcinga padaryto administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) pavojingumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių nusižengimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę nėra per griežta.

26. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta negali būti ypatingai švelninama ir A. Č. taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Teismų praktikoje yra pažymima, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs A. Č. charakterizuojančią medžiagą, asmenybę – neteistas, nevedęs, nepilnamečių vaikų neturintis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nors administracine tvarka asmuo nebaustas (2024 m. liepos 18 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 5 metus), tarp kaimynų pastoviai kyla konfliktai ir jų santykiai yra priešiški, pradedami ir tyrimai, taigi konfliktai nesprendžiami geranoriškai, tarpusavio sutarimo ir bendradarbiavimo principais, o įtraukiant į ginčus ir valstybines institucijas, sprendžia, kad tokių ypatingų ir išimtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta ir pagrindo paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti jokio pagrindo nėra.

27. Kadangi byloje nėra duomenų, kad A. Č. būtų atlyginęs nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą savanoriškai arba susitaręs dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, nukentėjusioji nurodė, kad patyrė 20 Eur žalą, tokio dydžio turtinė žala yra reali ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl iš A. Č. priteistina nukentėjusiajai (ANK 578 straipsnio 1 dalis, 664 straipsnio 2 dalis, 665 straipsnio 1 dalis). Policijos pareigūnės nutarime nustatytas žalos atlyginimo terminas – vienas mėnuo nuo nutarimo įsigaliojimo (įsiteisėjimo), atsižvelgiant į nedidelį turtinės žalos dydį ir aukščiau aptartą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį, yra visiškai pagrįstas.

28. Tuo būdu, esant visiems šiems aukščiau išdėstytiems argumentams, A. Č. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

nutaria:

2024 m. liepos 2 d. Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnio 1 dalį (taip nutarimo tekste, nors turėjo būti 115 straipsnis) administracine nuobauda - 80 Eur bauda ir įpareigojimu atlyginti D. Č. padarytą 20 Eur turtinę žalą per vieną mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo (taip tekste) dienos, palikti nepakeistą ir A. Č. skundo netenkinti (administracinio nusižengimo identifikacinis kodas (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.