- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-15
- Bylos Nr.
- 2S-145-510/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Jolita Cirulienė, Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- R. L.
75.6.1, 27.3.2.5, 129.1.; 129.17.; 129.20.1, 122.2, 122.3, 122.4
NUTARTIS
2007 m. sausio 15 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Egidijaus Tamašausko, rašytinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2627-722/2006 pagal pareiškėjos R. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui J. K., VSDFV Kėdainių rajono skyriui dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. L. prašė panaikinti 2006 m. rugpjūčio 30 d. antstolio J. K. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, įpareigoti jai grąžinti lėšas, esančias antstolio sąskaitoje, kurios jau išskaičiuotos iš jos atlyginimo, priteisti iš antstolio jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad antstolis J. K., vykdydamas VSDFV Kėdainių rajono skyriaus 2006 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr.520 dėl 550,53 Lt skolos išieškojimo iš A. L. įmonės turto, 2006 m. rugpjūčio 30 d. priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.0060/06/00176 daryti iš pareiškėjos darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų atskaitymus. Antstolio patvarkymas yra neteisėtas, nes skolininkas yra A. L. įmonė, santuoka tarp pareiškėjos ir A. L. nutraukta 1997 m. birželio 4 d. Nutraukus santuoką, bendroji sutuoktinių nuosavybės pasibaigia. Už įmonės skolas atsako jos savininkas – A. L.. Manydamas, kad pareiškėja turi bendro turto su įmonės savininku A. L., antstolis privalėjo pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas rėmėsi Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostata, jog CK trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tai reiškia, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Santuokoje įgytas turtas (tame tarpe įmonė ir iš jos veiklos gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo) tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nesvarbu kieno vardu jis įgytas. Kadangi A. L. individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ir šis turtas nėra padalintas ar pripažintas vieno sutuoktinio nuosavybe, preziumuojama, kad įmonė yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti antstolio J. K. 2006 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, įpareigoti antstolį grąžinti išskaičiuotas lėšas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, jog A. L. individuali įmonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja ir skolininkas A. L. nėra sutuoktiniai nuo 1997 metų. Pasibaigus santuokai, pasibaigė ir bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl, remiantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsniu, CK šeimos teisės normos, tarp jų - normos dėl turto teisinio režimo neturi būti taikomos. Šio ginčo civiliniai teisiniai santykiai įsigaliojant Civiliniam kodeksui jau buvo pasibaigę. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė santuokos nutraukimu (CK 310 str. 1 d. 4 p.). Santuoka buvo nutraukta galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, kurio nuostatos neįpareigojo, nutraukiant santuoką, teismine tvarka pasidalinti bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą. SŠK 23 straipsnio 4 dalis nustatė trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl buvę sutuoktiniai turtinius reikalavimus vienas kitam galėjo reikšti iki 2000 m. birželio 4 d. Nuo šios datos buvę sutuoktiniai tapo savo vardu registruoto turto savininkais. Teismas nutartyje nepasisakė dėl skunde nurodyto antstolio padaryto pažeidimo – pareigos nevykdymo imtis priemonių dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
2006 m. rugpjūčio 30 d. antstolio J. K. patvarkymu (b.l.4) buvo nutarta vykdyti išieškotojo VSDFV Kėdainių rajono skyriaus naudai 537,53 Lt skolos ir 326 Lt vykdymo išlaidų išieškojimą iš pareiškėjos R. L. darbo užmokesčio.
Apeliantė R. L. atskirąjį skundą grindžia teiginiu, jog pasibaigus jos ir A. L. santuokai, pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl už A. L. individualios įmonės skolas ji neatsakanti. Šis apeliantės teiginys yra teisiškai nepagrįstas. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje Nr.0060/06/00176 esančio 1997 m. gegužės 15 d. teismo sprendimo, R. L. ir A. L. susituokė 1987 m. liepos 11 d. Jų ištuoka įregistruota 1997 m. birželio 4 d. (ištuokos liudijimas, b.l.8). Apeliantė neneigia, kad A. L. įmonė buvo įregistruota iki santuokos nutraukimo.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 straipsnis numato, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Todėl nors ir ištuoka buvo įregistruota iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, įmonės teisinis rėžimas nustatytinas pagal 2000 m. Civilinio kodekso normas. Pagal 2000 m. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Apeliantė nepateikė teismui įrodymų, jog įmonė būtų padalyta arba kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į įmonę būtų pasibaigusi kitokiu būdu. Individuali (personalinė) įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d.). Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (šiuo atveju juridinio asmens dalyviai yra abu buvę sutuoktiniai) (CK 6.250 str. 4 d.).
Atskirasis skundas taip pat grindžiamas teiginiu, jog santuoka nutraukta galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, kurio nuostatos neįpareigojo, nutraukiant santuoką, teismine tvarka pasidalinti bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad SŠK 23 straipsnio 4 dalis nustatė trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl buvę sutuoktiniai turtinius reikalavimus vienas kitam galėjo reikšti tik iki 2000 m. birželio 4 d. Apeliantės manymu, nuo šios datos buvę sutuoktiniai tapo pilnateisiais kiekvieno iš jų nuosavybės teise registruoto turto savininkais. Šie apeliantės teiginiai yra teisiškai nepagrįsti. Santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 4 dalis numatė, kad reikalavimui padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas. Tačiau per tris metus nuo ištuokos įregistravimo momento nepareiškus reikalavimo dėl santuokinio turto padalijimo, turto teisinis režimas nepasikeitė, ir, priešingai nei teigia apeliantė, įmonė netapo asmenine A. L. nuosavybe. Įmonė, įsteigta iki santuokos nutraukimo, ir toliau išlieka bendrąja jungtine nuosavybe iki buvę sutuoktiniai ją pasidalins įstatymo nustatyta tvarka. Būtent tokia dėl SŠK 23 straipsnio 4 dalies taikymo ir nepadalinto santuokinio turto teisinio režimo yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-725/2000). Todėl atskirojo skundo teiginys jog R. L. neatsako už įmonės skolas laikytinas teisiškai nepagrįstu. Kadangi skolininkas yra įmonė, už kurios skolas atsako ir apeliantė, antstolis neturėjo pareigos atlikti CPK 667 straipsnyje numatytus veiksmus.
Atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.