Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-11-20 nutarimo Nr. 59-239 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. Kauno apygardos teismo 2012-11-21 nuosprendžiu pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 4 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 3 metams; pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 12 metų; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių; pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį subendrinta griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, subendrintas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį, bei paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 233 straipsnio 1 dalį, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-08 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme, prie didesnės bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 14 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013-11-15 nuosprendžiu, kiek jis susijęs su A. A., nusprendė: Kauno apygardos teismo 2012-11-21 nuosprendžio dalį, kuria A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir dėl to priimti naują nuosprendį: A. A. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; Kauno apygardos teismo 2012-11-21 nuosprendžio dalį, kuria A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirtos subendrintos bausmės, pakeisti: A. A. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais subendrinti su Kauno apygardos teismo 2012-11-21 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 12 metų;

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-08 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos 2 metų ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę A. A. paskirti laisvės atėmimą 13 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose; kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

A. A. bausmės pradžia 2010-03-17, bausmės pabaiga 2023-03-17. 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalis faktiškai atliko 2018-11-17. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2018-11-15 buvo 4 metai 4 mėnesiai 2 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – komisija) 2018-11-20 priėmė nutarimą Nr. 59-239 netaikyti A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nurodydama, kad atsižvelgia į pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką 65 balus, į ženklią neatliktos bausmės dalį, ankstesnius tris teistumus, į tai, kad ir vėl nusikalto, į tai, kad vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau sąlygas pažeidė ir įvykdė smurtinį nusikaltimą, į būdingą nusikaltimų modelį ir nusikaltimų sunkėjimą, į tai, kad nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, padarė bendrininkų grupėje, į tai, kad atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose 2013-11-21 buvo nubaustas drausmine nuobauda už narkotikų vartojimą, o iš viso atlikdamas bausmę 21 kartą pažeidė režimo reikalavimus, nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, į tai, kad laisvėje piktnaudžiavo alkoholiu ir smurtinį nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat – į turimas emocinės gerovės problemas, problemų sprendimo įgūdžių stoką, atsakomybės už savo elgesį neprisiėmimą, į aiškių planų dėl įsidarbinimo neturėjimą, menką finansinių įsipareigojimų derinimą, todėl padarė išvadą, jog nors nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nėra pagrindo teigti, jog A. A. laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija pasiūlė rekomendacijas – konsultuotis su įstaigos psichologu, tęsti lankymą AA/AN užsiėmimuose, dirbti pataisos įstaigoje, bei nustatė pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą 2019 metų kovą.

Papildomai pateikė UAB „Teisinės pagalbos tarnybos“ 2018-12-05 pažymą apie A. A. įdarbinimą jo lygtinio paleidimo atveju, Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos 2018-11-05 pažymą apie A. A. mokymąsi (kopija), Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos 2018-12-12 pažymėjimą apie dalyvavimą Įžanginėje grupėje (kopija).

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau pažymėtina, kad privalomos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nes šio termino suėjimas pats savaime nėra įpareigojantis priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką, bei kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, susipažinęs su komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla bei jo skundu, konstatuoja, kad skundžiamas komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, komisija tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdama įstatymų reikalavimų ir nuostatų.

Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbu nustatyti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla nustatyta, kad A. A. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (65 balai), o ne žema, kaip to reikalauja įstatymas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš 65 balų net 40 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos yra galimybė mažinti. Vertindamas nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką teismas atsižvelgia į A. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba pataisos namų ūkio tvarkiniu, atlieka gerbūvio darbus, įgijo vidurinį išsilavinimą; 2018 metais įgijo avalynės gamintojo specialybę, mokosi siuvėjo specialybės, nuo 2018-05-15 iki 2018-10-09 dalyvavo psichokorekcinės bendravimo grupės dešimtyje privalomų užsiėmimų. Iki nuteisiant dirbo vienoje darbovietėje prekių skenuotoju, darbą paliko, nes jau buvo teisiamas, atliko bausmę. Paleistas iš įkalinimo vietos siektų gauti darbą kepykloje, kurioje dirba žmona, arba, kaip matyti iš UAB „Teisinės pagalbos tarnybos“ pažymos, būtų įdarbintas neterminuotam laikui kurjerio pareigoms užimti. Palaiko socialinius ryšius su žmona, motina, broliu, seserimi, bendrauja telefonu, yra lankomas pasimatymų metu. Kriminalinį elgesį palaikančių, diskriminacinių nuostatų neišreiškia.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vien tik nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nėra savaiminis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tačiau net ir vertinant priešingai, BVK 157 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas yra nustatęs vieną iš formaliųjų kriterijų – žemą nusikalstamo elgesio riziką. A. A. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji vidutinė, kas neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė ir nebenusikals, būdamas laisvėje tikrai laikysis įstatymų, o aukščiau nurodyti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, šiai dienai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

A. A. pirmą kartą nuteistas būdamas 18 metų, praeityje teistas 3 kartus, nusikaltimams būdingas plėšimų modelis, nusikaltimai sunkėja. Nuteistasis yra pažeidęs lygtinio atleidimo nuo realios laisvės atėmimo bausmės sąlygas, lygtinio paleidimo metu įvykdė smurtinį nusikaltimą. Atlikdamas pastarąją bausmę pataisos įstaigoje A. A. daug kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jų kiekis itin blogai charakterizuoja nuteistąjį. Jo elgesys pagerėjo tik pastaraisiais metais – 2018-08-01 jis paskatintas už gerą elgesį. Šią aplinkybę teismas turi pagrindą sieti su nuteistojo charakterio bruožais, kurie fiksuoti socialinio tyrimo išvadoje – jis supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pats ne visada šiomis nuostatomis vadovaujasi. Be to, nuteistasis turi emocinių problemų – slopina jausmus, galios jausmą palaiko asocialia veikla. A. A. saviveiksmingumas yra prastas, savivertė žema, sunkumus įveikia pratrūkstančiu agresyviu bei asocialiu elgesiu, linkęs vengti atsakomybės už savo elgesį, jam sunku visada prosocialiai tenkinti norus, poreikius, brandžiai pasirūpinti savimi. Linkęs pasielgti impulsyviai, stokoja savitvardos, stokoja problemų sprendimo įgūdžių, nenumato neigiamų pasekmių.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas turi pagrindą konstatuoti, jog praeityje nuteistasis, būdamas laisvėje, nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, nepateisino pasitikėjimo teismo, sušvelninusio bausmės atlikimo sąlygas, jas pažeidė padarydamas sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Net ir atlikus nuteistajam gana ilgą laisvės atėmimo bausmės dalį, vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvada neleidžia spręsti, kad įvyko ženklūs teigiami A. A. asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės moralės normų ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.

Teismas atsižvelgia į nuteistojo skunde nurodytus argumentus, kuriais jis akcentuoja, jog jau atliko devynerius metus paskirtos bausmės, jog nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – artimųjų palaikymas, ketinimai užsiimti darbine veikla, specialybių įsigijimas bei kritiškas požiūris į nusikaltimus, – nusveria tikimybę, jog jis gali nusikalsti. Tačiau, vertindamas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jos yra dar nepakankamos vienareikšmei išvadai, jog yra pagrindas A. A. taikyti lygtinį atleidimą nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo, kuri skundo nagrinėjimo dieną vis dėlto sudaro ženklią nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – daugiau negu 4 metus ir daugiau kaip 3 mėnesius.

Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad komisijos nutarime netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu netaikytinas, yra motyvuota, pasiūlytos rekomendacijos dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo yra pagrįstos, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo A. A. skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-11-20 nutarimą Nr. 59-239 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. A..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.