Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK) 2020 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-1555-2020 (toliau – skundžiamas nutarimas) pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 300 Eur nuobauda. A. J. nubausta už tai, kad vairuodama automobilį viršijo vidutinį leistina 90 km/h greitį, važiavo 105 km/h greičiu. Vidutinį leistiną greitį viršijo 15/h (įskaitant paklaidą). Vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti transporto priemones.

2. Nesutikdama su jai paskirta nuobauda, A. J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-1555-2020, kuriuo jai buvo paskirta 300 Eur nuobauda, ir teiseną nutraukti.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-11-30 nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) A. J. skundas tenkintas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-1555-2020 panaikintas ir byla, kurioje A. J. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir ANK 424 straipsnio 2 dalį, grąžinta nutarimą surašiusiai institucijai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti. Apylinkės teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis, skundo argumentus, vertino, kad byloje surinkta nepakankamai duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kas vairavo A. J. priklausantį automobilį administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, šios aplinkybės nebuvo pakankamai tiriamos, taip pat buvo netinkamai pritaikytas įstatymas kvalifikuojant veiką. Todėl sprendė, kad administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą administracinio nusižengimo byloje surašiusiai institucijai išsamiam tyrimui atlikti ir papildyti.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu A. J. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą protokolo A. J. surašymu.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas neturėjo ir netyrė jokio nei vieno įrodymo, kad A. J. būtų padariusį kokio nors administracinio nusižengimo požymius. Todėl mano, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi be jokio teisėto pagrindo policijai nurodė atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, nors byloje nėra nei vieno A. J. kaltumo įrodymo, nei duomenų, jog A. J. buvo kelyje Vilnius- Svenčionys-Zarasai ir galėjo matyti kitų asmenų veiksmus. Todėl mano, kad teismas turėjo A. J. surašyto administracinio nusižengimo protokolu pradėtą administracinę teiseną nutraukti, o jei tikslinga administracinę teiseną „performinti ar pradėti kitų asmenų atžvilgiu be A. J. dalyvavimo.“.

4.2. Teismas nepakankamai ištyrė ir nutartimi nepakankamai išaiškino konkrečias aplinkybes, o būtent tai, kad apeliantei buvo užkirsta galimybė pateikti paaiškinimus ir įrodymus apie Institucijos atsiliepime neteisingai nurodytas ir nutylėtas aplinkybes, jog Institucija A. J. neatsiuntė automatinių sistemų padarytų jokių nuotraukų, parodančių kurioje kelio vietoje kaip atrodantis asmuo vairavo Mercedes Benz E 500 4 Matic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl A. J. nesudarė galimybės vertinti tas aplinkybes ar tikrai ta transporto priemonė, ar tikrai toje kelio vietoje, o svarbiausia ar automobilį vairavo pažįstamas asmuo.

4.3. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kad duomenis suformavo ne įstatyme apibūdintas tikrinantis pareigūnas, bet automatinė sistema. Teismo nutartyje nėra paminėtas joks policijos pareigūnas, kuris kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai butų tikrinęs transporto priemonę automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tai numato Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnis.

4.4. Teismas nesužinojo ir nutartimi nevertino administracinio nusižengimo fiksavimo techninių priemonių ir jų galimybių tinkamumo, bet nutartyje nurodė, jog neva nėra ginčo dėl padaryto pažeidimo, nors pagal Vilniaus AVPK pareigūnų protokolo turinį net neaišku kokių techninių priemonių netinkamumą ginčyti, kadangi net neaišku kokiomis priemonėmis matavo automobilio greitį, ar tinkamai matavo ir ar išvis buvo tinkamos priemonės greičio pamatavimui ir vidutinio greičio apskaičiavimui.

4.5. Teismas neišaiškino abejotinų procesinių teisių, kad po to kai A. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir ji tapo administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, jai ANK 577 str. 2 d. 2-4 p. suteikia teisę duoti paaiškinimus, teikti paaiškinimus, pateikti dokumentus, tačiau nenustato pareigos pačiai aiškintis, rinkti įrodymus ir vadovaujantis jais Vilniaus AVPK pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą, arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo metu prieš virš 19 mėn. toje kelio vietoje valdė transporto priemonę ar ja naudojosi.

4.6. Be to, teismas nutartimi neįvertino, kad kai transporto priemonės savininkė leidžia transporto priemones valdyti ir naudoti keliems asmenims, o ypač kai jie leidžia dar kitiems, tai transporto priemonės savininkė neturi galimybių, nes jai neįmanoma, teisingai žinoti kada ir kuris jų savininkei nematant transporto priemonę valdė ar ja naudojosi, juo labiau jei/kai kada nors kurioje nors kelio vietoje apsikeitė pavairuoti.

5. Atsiliepimu į A. J. apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas V. B. prašo A. J. skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-30 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad A. J., būdama transporto priemonės savininkė, iki šios dienos nepateikė duomenų, kas vairavo jai priklausančią transporto priemonę, todėl darytina išvada, kad skunde išdėstyti argumentai yra pasirinktos gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, vilkinant tyrimo laiką.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimui. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą ex officio turėjo įvertinti ar administracinė teisena pradėta ir vykdyta teisėtai ir ar nėra pagrindų laikyti administracinę teiseną negalimą, t.y. anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę įvertinti ar šiuo konkrečiu atveju iš teismo ištirtų įrodymų galima daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena negalima ANK 591 straipsnio pagrindu.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra ištirtos visos galimo administracinio nusižengimo aplinkybės. Skundžiamą nutartį apylinkės teismas išsamiai motyvavo, nurodydamas, kodėl Institucijos atliktas nusižengimo tyrimas nebuvo išsamus bei kodėl reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kokią tai įtaką gali turėti bylos baigčiai.

8. Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tai reiškia, kad pareigūnai turi nustatyti visas teisiškai reikšmingas tiriamo įvykio aplinkybes, siekdami nustatyti ar padaryta įstatymų uždrausta veika. Tik tuo atveju, jei išnaudojus visas įmanomas procesines galimybes surinktų duomenų visuma patvirtina, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gali būti atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o pradėtąją teiseną nutraukti.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vairuojant automobilį „Mercedes-Benz E500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso A. J., 2019 m. balandžio 20 d. 7 val. 31 min. buvo viršytas vidutinis leistinas 90 km/h greitis kelyje Vilnius – Švenčionys – Zarasai, 78 km-82 km. Automobilis važiavo 105 km/h greičiu ir tokiu būdu viršijo vidutinį leistiną greitį 15/h (įskaitant paklaidą). Byloje kilo ginčas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo subjekto tinkamumo.

10. Pagrįsta teismo išvada, kad byloje surinkta nepakankamai duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. J. po nutarimo priėmimo, vadovaudamasi ANK 611 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad automobilio „Mercedes-Benz E500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ji nevairavo, jai yra 84 metai, per visą gyvenimą nei karto nevairavo jokios motorinės transporto priemonės, niekada jokioje transporto priemonėje nevažiavo nutarime nurodytoje kelio vietoje, nebuvo gavusi jokių su minėtu administracinio nusižengimo byla susijusių procesinių dokumentų. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus nustatyta, kad A. J. ne kartą buvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 8-10). Todėl pagrįsta teismo išvada, kad vien formali aplinkybė, kad A. J. praleido ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą nepateikdama duomenų apie tai kas vairavo automobilį, ir kad jai priklauso automobilis „Mercedes-Benz E500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo laikyti ją kalta padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus.

11. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, administracinio nusižengimo aplinkybės yra aiškios tuomet, kai nustatyti ne tik objektyvieji veikos požymiai (nusižengimo padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos aplinkybės), bet ir tą veiką padaręs asmuo. Todėl apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kas vairavo A. J. priklausantį automobilį administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, ir šios aplinkybės nebuvo pakankamai tiriamos, taip pat buvo netinkamai pritaikytas įstatymas kvalifikuojant veiką pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, pagrįstai sprendė, kad administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą administracinio nusižengimo byloje surašiusiai institucijai išsamiam tyrimui atlikti ir papildyti.

12. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė apylinkės teismo nutartyje nustatytų trūkumų, susijusių su administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų duomenų neišsamumu iš esmės neginčija ir nenurodo jokių konkrečių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nurodyti atliktini veiksmai negalėtų būti atlikti ar būtų netikslingi atlikti, siekiant gauti informacijos, reikšmingos nustatyti tikrąsias administracinio nusižengimo aplinkybes, tik mano, jog teismas, būdamas aktyvus, galėjo trūkumus ištaisyti savo iniciatyva ir administracinio nusižengimo teiseną A. J. atžvilgiu nutraukti. Tačiau apeliantės suformuluotas prašymas – administracinę teiseną nutraukti, negali būti pripažintas pagrįstu ir tenkinamas vien dėl to, kad jis nėra suderinamas nei su administracinių nusižengimų tyrimo, nei su tokių bylų nagrinėjimo taisyklėmis, numatytomis ANK. ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad būtent administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Taigi ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Todėl apylinkės teismas rinkti įrodymų dėl kaltės, kvalifikacijos ir faktinių bylos aplinkybių neturėjo teisinio pagrindo, kaip ir negalėjo priimti procesinio sprendimo dėl asmens kaltės nesilaikant administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo taisyklių. Apygardos teismas, skundą nagrinėjant apeliacine tvarka, taip pat neturi galimybės keisti Institucijos priimtame nutarime nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, t. y. keisti juose suformuluotą kaltinimo turinį, nes tai reikštų, kad teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja iš esmės pagal savo paties suformuluotą kaltinimą, kas reikštų pamatinių teisės principų pažeidimą ir esmingai pažeistų A. J. įstatymo garantuojamas procesines teises žinoti kuo yra kaltinama ir nuo to kaltinimo gintis.

13. Įvertinus aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva byloje esančių proceso pažeidimų negalėjo pašalinti, todėl byla pagrįstai buvo grąžinta tyrimą atlikusiai Institucijai. Pripažintina, kad apylinkės teismas neturėjo realios galimybės objektyviai įvertinti ar A. J. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, ar ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėm, dėl to skundą nagrinėjančiam teismui nebuvo pagrindo pasisakyti ir dėl įrodymų vertinimo, nusižengimo sudėties (ne) buvimo. Šiuo atveju tik institucija, kuri skundžiama apylinkės teismo nutartimi įpareigota atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, turi rinkti duomenis patvirtinančius ar paneigiančius klausimo sprendimui svarbias aplinkybes ir iš naujo įvertinti byloje surinktus duomenis, spręsti ar jų pakanka surašyti administracinio nusižengimo protokolą bei bylą perduoti nagrinėti teismo ar ne teismo tvarka, ar priimti sprendimą administracinę teiseną nutraukti.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-1555-2020 ir bylą, kurioje A. J. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir ANK 424 straipsnio 2 dalį, grąžino nutarimą surašiusiai institucijai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-11-30 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o A. J. apeliacinis skundas atmetamas. Nustačius Institucijos sprendimo panaikinimo pagrindą ir bylą grąžinant Institucijai papildomam tyrimui atlikti, aukštesnės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.