- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- I-1952-142/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04977-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
J. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 25 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad jis buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Kamerose nebuvo užtikrinamas minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusios kameros patalpos. Kamerose įrengti stalai buvo itin maži, prie jų nebuvo galimybės sėdėti dviem asmenim. Dėl kamerose įrengtų grotų nėra galimybės tinkamai išvalyti stiklų. Paaiškino, kad kameroje Nr. 376 buvo laikomas vienas, nors buvo silpnos sveikatos (pareiškėjo didelis kraujospūdis). Šioje kameroje buvo šalta ir drėgna, pareigūnai nereagavo į jo prašymus iškviesti medikus. Dėl tokių kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusia fiziniais nepatogumais ir dvasiniais išgyvenimais. nuolatine nervine įtampa.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti (b. l. 10–18).
Paaiškino, kad į Lukiškių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų į Lukiškių TI-K, skaičiui. Skirstant asmenis į kameras, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kuriose kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytas ribas. Susidarius tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai privalo palaikyti nuolatinę laikomų asmenų elgesio kontrolę, užkirsti kelią konfliktinėms situacijoms. Todėl yra vykdoma nuolatinė nuteistųjų stebėsena per įrengtas stebėjimo akutes. Teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad sanitariniai mazgai turėtų būti įrengti taip, kad nebūtų matomi per stebėjimo akutes. Toks sanitarinio mazgo įrengimas neleistų vykdyti nuolatinės stebėsenos bei elgesio kontrolės. Paaiškino, kad iš kalinamų asmenų reikalaujama kamerose palaikyti švarą ir tvarką. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ bei su UAB „Dezinfa“. Minėtos įmonės atlikdavo kenkėjų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kadangi nuteistieji bei suimtieji dažnai tyčia niokoja valstybės turtą, suremontuotose kamerose dažnai tenka daryti pakartotinį remontą. Pasak Lukiškių TI-K, visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Lentynos įrengiamos atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrengti papildomų baldų. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, 24 punkte įtvirtinta, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais bei samprotavimais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Lukiškių TI-K prašė teismo priteisti iš pareiškėjo 3,18 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant su bylos nagrinėjimu susijusią medžiagą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
LVAT yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygomis, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš aplinkybės, jog buvo laikomas kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimų. Minimalų kameros plotą vienam asmeniui nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124. Šio įsakymo 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovės atstovas pateikė duomenis apie pareiškėjo judėjimą jo buvimo Lukiškių TI-K metu ir su juo kartu kamerose laikytų asmenų kiekį. Įvertinus šiuos duomenis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo su pertraukomis laikomas nuo 2015-04-13 iki 2016-05-30. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 6,48 kv. m iki 8,02 kv. m. Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą (EŽTT 2016-10-20 sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją, 7334/13). Atsižvelgiant į šią praktiką, teismas vertina, kad pareiškėjas iš viso 59 paras (2 mėnesius) buvo laikomas minėto ploto kamerose, neužtikrinant teisės aktuose įtvirtinto minimalus kameros ploto reikalavimo. Į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.
Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš aplinkybės, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai neužtikrino pakankamo privatumo nuo kitų kameroje laikomų asmenų, bei nepriimtinos sanitarinių įrenginių techninės būklės. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai atitinką šį reikalavimą – yra atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara. Vadovaujantis LVAT praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (pvz., LVAT 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengtas itin mažas stalas, prie kurio neužtekdavo vietos. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę (pvz., LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2350-520/2015). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl patirtų nepatogumų, susijusių su per mažu stalu, negali būti pripažinti pakankamai intensyviais, galinčiais būti pagrindu neturtinei žalai priteisti.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl kamerose įmontuotų grotų nėra galimybės valyti langų. Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameros lango angoje turi būti įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Kaip jau buvo minėta, patirti nepatogumai nelaikytini pagrindu neturtinei žalai priteisti, jeigu jie sudaro kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Pareiškėjas detaliai neapibūdino vidinių langų grotų ir dėl jų apsunkėjusio langų valymo. Todėl teismo vertinimu, vidinės grotos apsunkina langų valymą, tačiau nedaro jo neįmanomu. Šis nepatogumas negali būti pripažintas pakankamu pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildino iš aplinkybės, jog jo nurodytose kamerose tvyrojo drėgmė, šaltis, kameroje Nr. 379 nebuvo pakankamo dirbtinio apšvietimo. Iš atsakovės atstovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad kameroje Nr. 399, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-10-30 iki 2015-12-13, drėgmės bei temperatūros normos atitiko teisės aktų reikalavimus (2015-10-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2475 (b. l. 66-67)). Kitų duomenų, apie pareiškėjo nurodytose kamerose jo buvimo metu darytus patikrinimus, byloje nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl temperatūros, drėgmės bei apšvietimo normų išmatavimo. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad kamerų patalpose buvo drėgna bei šalta, tačiau neapibūdino su šiais veiksniais susijusių aplinkybių, jų nedetalizavo. Vadovaujantis minėta LVAT suformuluota įrodymų naštos paskirstymo taisykle bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pateikė tik savo nuomonę, nenurodydamas jokių papildomų aplinkybių. Todėl vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas negali būti besąlyginiu pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.
Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 376 buvo laikomas vienas, nors turėjo sveikatos problemų dėl padidėjusio kraujospūdžio. Pažymėjo, kad minėtoje kameroje buvo drėgna bei šalta. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad minėtoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-07-31 iki 2015-09-22. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-06-22 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1582 (b. l. 46-47) nebuvo nustatytų higienos normų pažeidimų, susijusiu su oro temperatūra bei drėgme. Nors patikrinimas šioje kameroje buvo atliktas daugiau nei vienu mėnesiu anksčiau nei pareiškėjas buvo laikomas, tačiau, kadangi patikrinimas buvo atliktas tuo pačiu metų laiku (šiltuoju), nėra pagrindo abejoti, kad esant panašioms klimatinėms sąlygoms, gali kardinaliai skirtis drėgmės ir temperatūros normos. Pareiškėjas taip pat teigė, kad jam buvo atsisakyta nedelsiant suteikti medikų pagalbą, pasiūlyta rašyti atskirą prašymą. Skunde teismui pareiškėjas pabrėžė, kad jam buvo nustatytas aukštas kraujospūdis, tačiau nenurodė, kuo pasireiškė būtinybė nedelsiant iškviesti medikus, t. y. nenurodė, kad patyrė sunkų priepuolį ar staigų ligos paūmėjimą, kuris galėjo turėti itin sunkias pasekmes, nedelsiant neiškvietus medikų. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėto Lukiškių TI-K pareigūnų neveikimo.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, į tai, kad byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas 2 mėnesius pažeidžiant jo teisę į minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotą kameroje, į tai, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas pakankamas privatumas, vadovaujantis aktualia LVAT formuojama praktika (pvz., LVAT 2015-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1219-502/2016), protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 470,00 Eur. Šiuo aspektu teismas pastebi, kad neturtinės žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikra fikcija, kurios paskirtis yra kompensacijos už patirtas kančias suteikimas, t. y. tik santykinio atlygio už skriaudą nustatymas.
Lukiškių TI-K prašo teismo priteisti iš pareiškėjo patirtas 3,18 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, pareiškėjas dėl Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad iš esmės teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, Lukiškių TI-K, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, (toliau – Tvarka). LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju (kai dokumentus prašo pateikti teismas) netaikytina (LVAT 2014 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 470,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.