Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajam R. M., jo atstovui advokatui Pauliui Svirskiui, kaltinamojo gynėjui advokatui Jonui Milčiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 154 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. buvo perduotas teismui pagal LR BK 154 str. 2 d. dėl to, kad jis A esančioje kaimo turizmo sodyboje, 2013 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli diena ir laikas nežinomi, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad R. M., nesumoka jam (A. L.) pinigų už iš jo gautus grūdus – “aš nuvežiau (grūdus), susitarėm kainą, viską, o galų gale aš nieko negavau, nei pinigų, nei grūdų”. Tokia paskleista tikrovės neatitinkanti informacija buvo transliuojama 2013-09-05, apie 21.20 val., “Lietuvos ryto” televizijos laidoje Reporteris ir 2013-09-05, apie 22.20 val. patalpinta internete adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, yra šmeižikiški R. M. atžvilgiu ir niekina jį bei žemina jo garbę ir orumą, kadangi jokių A. L. grūdų neatlyginamai nėra užvaldęs. A. L., šmeiždamas R. M. per visuomenės informavimo priemonę, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, tuo pažemino jį ir sumenkino jo reputaciją bei pakirto pasitikėjimą juo visos Lietuvos gyventojų akyse. Dėl neteisėtų A. L. veiksmų jis (R. M.) patyrė nepatogumus, pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą pažįstamų tarpe.

Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2012 m. rudenį per du kartus R. M. atvežė avižas ir žirnius su 5800 kg talpos priekaba; sutarė, kad už gautus grūdus R. M. apmokės po Naujųjų metų. Grūdus R. M. pridavinėjo 10 metų; jokių problemų iki tol su apmokėjimu neiškildavo; todėl ir tą kartą pridavė grūdus, neįforminęs jokių rašytinių dokumentų. R. M. nenori grąžinti pinigų, nes kaltina, jį esant skolingu už elnią, t.y. kaltina nušovus elnią. Į M. B. sodybą nuvyko kartu su D. ir A. A.; M. B. buvo sakęs, kad į sodybą atvyks televizija. Pripažįsta, kad žurnalistams pasakė, jog nuvežė R. M. (grūdus), susitarė kainą, o galų gale nieko negavo, nei pinigų, nei grūdų. Šiais žodžiais tikslo įžeisti R. M. neturėjo; šie žodžiai buvo kaip pretenzija už neapmokėtą sandorį.

N. R. M. kaltinimą palaikė. Parodė, kad A. L. nori jį apšmeižti. Tarpusavio santykiai su A. L. tapo įtempti nuo tada, kai įstojo į medžiotojų būrelį. 2012 m. vasaros pabaigoje – rudenį jam priklausančiame elnyne nušovė elnią. Buvo parašęs pareiškimą, kad dėl to kaltina medžiotojų grupės vadą A. L.. Melas, kad važiavo pas A. L. į laukus ir prašė priduoti grūdus; grūdai visada priimami tik su dokumentais. (duomenys neskelbtini) superka tik grikius. A. L. apšmeižė jį tų ūkininkų, kurie pas jį veždavo grūdus, akyse. Dėl šmeižto patyrė nepatogumų – turėjo aiškintis kitiems žmonėms. Palaiko 5000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

Liudytojas K. B. parodė, kad pas A. A. dirba vairuotoju. Matė, kaip A. L. vieną dieną R. M. atvežė žirnių, kitą dieną avižas; tuo metu džiovino grūdus. Iš R. M. A. L. išvažiavo tuščia priekaba. Vėliau A. L. jam sakė, kad R. M. neatiduoda pinigų už grūdus, sakydamas, kad „pinigų negausi, tai bus kompensacija už nušautą elnią“. Pripažino, kad jo žmona ir A. L. žmona – seserys.

Liudytojas A. V. parodė, kad dirba pas A. A.. Matė, kaip per dvi dienas A. L. atvežė grūdus. A. L. pirmą dieną, grįždamas iš R. M., užsuko pasikalbėti. Daug vėliau A. L. sakė, kad R. M. nesumokėjo už grūdus. Pripažino, kad seniau dirbo pas R. M..

L. M. R parodė, kad yra medžiotojų būrelio narė. 2013 m. sausio 12 d. medžiotojų būrelyje susirinkimo metu P. V. sodyboje buvo šnekama apie elnią. A. L. užklausė R. M., kodėl šis negrąžina pinigų už grūdus. R. M. atsakė, kad negrąžins, nes nušovė elnią. Tramdė R. M., liepė nesikarščiuoti.

Liudytojas K. B. parodė, kad 2013 m. sausio mėn. medžiotojų būrelio susirinkimo metu A. L. paklausė R. M., kada šis sumokės už grūdus. R. M. atsakė, kad nesumokės, tai bus kompensacija už nušautą elnią.

L. P. S. parodė, kad medžiotojų būrelio susirinkimo metu kilo ginčas. R. M. pasakė, kad nušautas elnias – mainais už grūdus. Vyko du būrelio susirinkimai – vienas 2013 m. sausio mėn., kitas pavasarį, bet jų tema buvo panaši. Gyvena tame pačiame kaime kaip ir A. L.. Pats A. L. rekomendavo R. M. į medžiotojus prieš du metus.

L. S. J. parodė, kad 2011 m. gruodžio mėn. buvo pranešimas, kad nušautas elnias. R. M. pradėjo kaltinti jį, kad nušovė elnią. Vėliau ši problema prisimiršo. Dažnai užvažiuoja pas A. L., šis pasiguodė, kad R. M. nesumoka už jam nuvežtus žirnius ir avižas. 2012 m. lapkričio mėn. buvo pas A. L.; kieme buvo ir R. M., kuris atvažiavo pasirašyti į medžioklės lapus. A. L. paklausė, kada būtų pinigai, R. M. prašė pinigų palaukti. 2013 m. sausio 12 d. medžiotojų būrelio susirinkimo metu A. L. pradėjo priekaištauti dėl negrąžintų pinigų už grūdus; R. M. atsakė, kad pinigai – tai kompensacija už nušautą elnią. Elnias buvo nušautas iš karabino, o A. L. karabino neturi. 2013 m. gegužės 18 d. medžiotojų būrelio susirinkimo metu A. L. vėl išsakė pretenzijas dėl negrąžintų pinigų už grūdus. R. M. vėl atsakė, kad pinigai – tai kompensacija už nušautą elnią.

Liudytojas G. D. parodė, kad R. M. yra konfliktiška asmenybė. Buvo du medžiotojų būrelio susirinkimai. A. L. sakė, kad R. M. pardavė grūdus, o šis nesumokėjo už juos. Susirinkimų metu A. L. užklausė R. M., kada šis grąžins pinigus. R. M. pasakė, kad pinigų negaus, už elnią bus paskaičiuota. Iš tokio pasakymo suprato, kad R. M. pripažino, jog grūdus gavo.

Iš 2013-07-26 Biržų rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad kreditoriui A. L. pranešta apie teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (b.l. 21).

Iš 2013-08-20 Biržų rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad kreditoriaus A. L. pareiškimas dėl skolos priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas; kreditoriui išaiškinta, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį bendra tvarka; 2013-06-10 Biržų rajono apylinkės teismo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-587-857-13 panaikintas (b.l. 22).

Iš fotonuotraukų ir techninės apžiūros talonų matyti, kad A. L. vardu registruotas traktorius Belarus 820, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba 2PTS-4, valst. Nr(duomenys neskelbtini) (b.l. 23-26).

Iš 2013-03-21 Biržų r. PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. L. pareiškimą, kad R. M. nesumoka už žirnius ir avižas bei kaltina nušovus elnią (b.l. 30).

Iš CD disko įrašo turinio matyti, kad „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje Reporteris A. L. pasakė „aš nuvežiau, susitarėm kainą, o galų gale aš nieko negavau, nei pinigų, nei grūdų“ (b.l. 5).

Dėl pareikšto kaltinimo A. L. išteisintinas.

LR BK 154 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šmeižė asmenį, neva jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemones ar spaudinyje. Šmeižimas pasireiškia tuo, jog yra paskleidžiama apie kitą žmogų tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Būtinas veikos objektyvusis požymis yra tas, kad paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Tai yra tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d.) padaroma nusikalstama veika, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl šmeižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir to norėjo.

Taigi baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, perdavusiam LR BK 154 str. nurodyto pobūdžio žinias. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 84 punktą žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys, o nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas.

R. M. kaltino A. L., kad šis A esančioje kaimo turizmo sodyboje 2013 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli diena ir laikas nežinomi, paskleidė informaciją, kad R. M., nesumoka jam (A. L.) pinigų už iš jo gautus grūdus, o būtent: – “aš nuvežiau (grūdus), susitarėm kainą, viską, o galų gale aš nieko negavau, nei pinigų, nei grūdų”. Ši informacija buvo transliuojama 2013-09-05, apie 21.20 val., “Lietuvos ryto” televizijos laidoje Reporteris ir 2013-09-05, apie 22.20 val. patalpinta internete adresu: (duomenys neskelbtini). A. L. neneigia atlikęs šiuos veiksmus, tačiau ginčija esant šmeižimo sudėtį jo veiksmuose.

Liudytojai K. B. ir A. V. parodė, kad matė, kaip A. L. per du kartus atvežė R. M. grūdus (žirnius, avižas); jau vėliau A. L. jiems guodėsi, kad R. M. jam nesumoka už nuvežtus grūdus. Liudytojas S. J. parodė, kad 2012 m. lapkričio mėnesi, jam būnant pas A. L., buvo atvažiavęs R. M. pasirašyti į medžioklės lapus; A. L. paklausė, kada bus pinigai už grūdus, o R. M. paprašė palaukti pinigų. Kiti teismo posėdžio metu parodymus davę liudytojai (M. R, K. B., P. S., S. J., G. D.) parodė, kad 2013 m. dviejų vykusių medžiotojų būrelio susirinkimų metu A. L. R. M. išsakė pretenzijas dėl negrąžintų pinigų už grūdus, o R. M. atsakė, kad pinigų negaus, pinigai – tai kompensacija už nušautą elnią. Liudytojas G. D. parodė, kad iš tokio R. M. pasakymo suprato, kad jis pripažįsta, jog gavo grūdus. Tarp liudytojų parodymų jokių prieštaravimų nenustatyta. Kaip matyti iš A. L. parodymų, jis 10 metų pridavinėjo grūdus R. M.; jokių problemų dėl apmokėjimo neiškildavo. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojų parodymų, santykiai tarp A. L. ir R. M. pašlijo po įvykio, kai buvo nušautas elnias (2011 m. gruodžio mėn.); R. M. iš pradžių apkaltino S. J., o vėliau ir A. L.. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus teismas neturi pagrindo netikėti, kad A. L. 2012 m. rudenį per du kartus galėjo R. M. vežti grūdus. Tai, kad A. L. neturi rašytinių tai patvirtinančių įrodymų, nepaneigia fakto, kad grūdai buvo nuvežti.

Pažymėtina, kad R. M. nei vieno medžiotojų susirinkimo būrelio metu, kai jam buvo išsakomos pretenzijos dėl nesumokėtų pinigų, neprieštaravo, jog grūdų nėra gavęs. Byloje esantis 2013-03-21 Biržų r. PK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad 2013-03-08 A. L. kreipėsi į Biržų r. PK pareiškimu, jog R. M. nesumoka už žirnius ir avižas bei kaltina nušovus elnią; ikiteisminį tyrimą pagal A. L. pareiškimą buvo atsisakyta pradėti, pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (b.l. 30). Nors šio nutarimo A. L. neskundė, tačiau jis kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas iš R. M. priteisti 6687 Lt skolos už įsigytus grūdus; teismas 2013-06-10 priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarta A. L. iš R. M. išieškoti 6687 Lt skolos už įsigytus grūdus bei 50 Lt bylinėjimosi išlaidų; R. M. pateikus prieštaravimus dėl 2013-06-10 teismo įsakymo ir A. L. teismo nustatytu terminu nepateikus tinkamai įforminto ieškinio, 2013-06-10 teismo išduotas įsakymas buvo panaikintas, išaiškinant A. L., kad jis turi teisę pareikšti ieškinį įstatymų nustatyta tvarka.

Nukentėjusiojo atstovo advokato argumentas, jog teismas neturėtų vadovautis liudytojų K. B. ir A. V. parodymais, nes jų santykiai buvo konfliktiški, nėra nepagrįstas. Liudytojais apklausti asmenys davė parodymus apie jiems žinomas aplinkybes, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nenustatyta, jog jų parodymai būtų tendencingi siekiant, kad teismas priimtų palankų sprendimą kaltinamojo atžvilgiu. Pažymėtina, jog visi teismo posėdžio metu parodymus davę liudytojai parodė, kad A. L. priekaištavo dėl negrąžintų pinigų už grūdus; R. M. atsakė, kad pinigai – tai kompensacija už nušautą elnią.

Pagal EŽTT suformuotą praktiką saviraiškos teisės apribojimas, nuteisiant asmenį už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje; atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį baudžiamoji atsakomybė turi būti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputaciją (EŽTT sprendimas A. A. prieš Portugaliją). Siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiškos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, būtina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog A. L. viešai išreikšdamas savo samprotavimus apie realiai egzistuojančius faktus dėl grūdų pridavimo, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. A. L. pasisakymas televizijos laidoje bei internetiniame puslapyje vertintinas kaip jo nuomonė apie objektyviai egzistuojantį faktą, atskleidžianti asmeninio pobūdžio nuoskaudas. Tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią, žeminančią informaciją apie R. M., remiantis byloje esančiais duomenimis nenustatyta. A. L. pasakyti žodžiai “aš nuvežiau (grūdus), susitarėm kainą, viską, o galų gale aš nieko negavau, nei pinigų, nei grūdų”, laikytini kaip išsakyta pretenzija dėl žodinio sandorio neįvykdymo. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms bei įvertinus visą bylos medžiagą, darytina išvada, kad A. L. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d., todėl jis išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

R. M. civilinis ieškinys A. L. dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kadangi kaltinamasis A. L. išteisintinas, jo turėtos 500 Lt išlaidos už advokato pagalbą atstovaujant teisme (b.l. 20) pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (LR BPK 105 str. 6 d.).

Daiktinis įrodymas – kompaktinio disko laikmena (b.l. 5) paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 6 d., 7 d., teismas

nusprendžia:

A. L. pagal LR BK 154 str. 2 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

R. M. civilinį ieškinį A. L. dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidas už advokato pagalbą.

Daiktinį įrodymą – kompaktinio disko laikmeną palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.