Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant ieškovui L. P., ieškovų atstovui advokatui Linui Meškiui, trečiojo asmens atstovui N. Č., nedalyvaujant atsakovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. P. ir V. P. ieškinį atsakovams B. J., R. J., L. B., V. B., akcinei bendrovei DNB bankui, trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir hipotekos pripažinimo pasibaigusia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovai įsipareigojo per du mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei AB DNB bankui 12 720,11 Eur; ieškovams sumokėjus atsakovei AB DNB bankui 12 720,11 Eur, šalys nurodė pripažįstančios ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į 107,32 kv. m butą su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir į 5466/158564 dalis požeminio parkingo, kurio bendras plotas 792,82 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažįstančios pasibaigusia hipoteką, įregistruotą 107,32 kv. m butui su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir 5466/158564 dalims požeminio parkingo, kurio bendras plotas 792,82 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2008 m. kovo 14 d. hipotekos lakšto identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovė AB DNB bankas įsipareigojo ne vėliau kaip per vieną mėnesį atlikti visus būtinus ir nuo jos, kaip hipotekos kreditorės, priklausančius veiksmus, kad turto hipoteka būtų išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro; šalys susitarė ir nurodė žinančios, kad šiuo metu yra vykdomas priverstinis išieškojimas (pardavimas) iš įkeisto požeminio parkingo, kurio bendras plotas 792,82 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), todėl šio turto hipoteka galės būti išregistruota tik užbaigus priverstinio realizavimo procedūras; šalys pareiškė, kad ieškovams nuosavybės teisės į turtą pereina ir hipoteka šiam turtui pasibaigia ieškovams įvykdžius įsipareigojimą sumokėti atsakovei AB DNB bankui 12 720,11 Eur, ir nutraukė civilinę bylą.

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) padavė prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2147-173/2016, iš naujo spręsti taikos sutarties patvirtinimo klausimą, įtraukiant VMI prie FM į bylą trečiuoju asmeniu, netvirtinti taikos sutarties.

Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-2147-173/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.

Teismo posėdžio metu ieškovas L. P. ir ieškovų atstovas advokatas L. Meškys palaikė ieškinio reikalavimus, prašė palikti nepakeistą 2016 m. spalio 24 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, teismui netenkinus šio prašymo, tenkinti ieškinį su papildytu reikalavimu.

Atsakovai B. J., R. J., L. B., V. B. teismo posėdyje, apie kurį informuoti įstatymo nustatyta tvarka, nedalyvavo, nedalyvavimo priežasčių teismui nepranešė.

Nutartis paliktina nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 31 d. tarp ieškovų ir UAB „Ardynas“ (vėliau jos teisių perėmėjų B. J., R. J., L. B. ir V. B.) buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl buto daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) pastatymo ir pardavimo. Preliminarioji sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2008 m. rugpjūčio 25 d. buvo sumokėta 92 procentai buto kainos (500 000 Lt), o likusi dalis (12 720,11 Eur) sumokėta po taikos sutarties sudarymo (2016 m. lapkričio 8 d.). Ieškovai bute atliko jo įrengimo, apdailos darbus ir jame gyvena nuo 2009 metų. 2016 m. birželio 13 d. ieškovai kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir hipotekos pripažinimo pasibaigusia. Civilinė byla Nr. e2-2147-173/2016 Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi nutraukta byloje patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. VMI prie FM kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje.

Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs proceso atnaujinimo institutą tuo tikslu kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), t. y. užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Proceso atnaujinimo institutas paprastai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, įgalinantis peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.).

Užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Atnaujinus procesą, šie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus. Nagrinėjamu atveju procesas buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pripažinus, jog teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens teisių ar pareigų. Esminės aplinkybės sprendžiant dėl byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtrauktų į bylą asmenų nedalyvavimo procese buvo pažeistos jų materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.).

Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2147-173/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nurodė, kad 1/2 dalis turto, į kurį Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ieškovams buvo pripažinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė, taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo metu buvo areštuota antstolės R. G. Antstolė vykdo VMI prie FM 2010 m. gruodžio 12 d. sprendimą dėl 6 063,45 Eur ir 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą dėl 76 400,40 Eur skolos išieškojimo iš L. B. valstybės naudai. Vykdant išieškojimą, antstolė 2013 m. sausio 4 d. areštavo L. B. priklausantį turtą (1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) ir 1/2 butui priklausančio požeminio parkingo). Dėl to šalys, sudarydamos taikos sutartį, pažeidė VMI prie FM, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, nes atsakovė L. B. nepagrįstai atsisakė turto.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad taikos sutartis – tai šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Taigi nagrinėjamu atveju atnaujinus procesą byloje, trečiasis asmuo VMI prie FM turi įrodyti taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Narinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad ginčijama taikos sutartis buvo sudaryta galiojant antstolės R. G. 2013 m. sausio 4 d. L. B. turtui uždėtam areštui. Nuo turto arešto įregistravimo viešame turto arešto aktų registre momento kreditorius, kurio naudai pritaikytas turto areštas, įgyja turtinį interesą į areštuotą turtą, kuris realizuotinas kreditoriui nukreipiant jam palankaus teismo sprendimo patenkinimą į jo naudai areštuotą turtą CPK nustatyta tvarka. Tačiau pažymėtina, kad nuo 2008 m. gegužės 15 d. namui, kuriame yra ginčo butas, įregistruota hipoteka. O būtent, 2008 m. kovo 14 d. hipotekos lakštu turtas (visas namas) įkeistas DNB bankui už atsakovų B. J., R. J., L. B. ir V. B. solidarią prievolę AB DNB bankui pagal 2008 m. vasario 20 d. kreditavimo sutartį. Pažymėtina, kad hipoteka šios daiktinės teisės turėtojui suteikia teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patenkinti AB DNB banko reikalavimai priverstinai išieškoti iš skolininkų B. J., R. J., L. B. ir V. B. 6 983 389,28 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos ir priverstinai parduoti iš varžytynių bankui įkeistą turtą (tame tarpe ir ginčo butą). Atkreiptinas dėmesys, jog ši nutartis priimta anksčiau nei antstolė R. G. taikė areštą ginčo butui, o trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad turtą iš varžytynių buvo galima parduoti. Atsakovė AB DNB bankas nurodo, kad priverstine tvarka yra parduotas visas bankui įkeistas turtas už skolininkų prievoles pagal minėtą kreditavimo sutartį, tačiau, net ir padengus dalį skolos iš lėšų, gautų iš įkeisto turto pardavimo, likusi bendraskolių skola bankui pagal kreditavimo sutartį sudaro virš 3,5 mln. Eur (neskaičiuojant procesinių 5 procento dydžio palūkanų, kurių nuo 2011 metų prisiskaičiuotų apie 2 mln. Eur).

Byloje ieškovas ir jo atstovas paaiškino priežastis, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, t. y. tiek pirkėjai, tiek pardavėjai buvo suinteresuoti pagrindinės sutarties sudarymu, bet tam buvo teisinės kliūtys. Trečiojo asmens atstovo nuomone, nuosavybė ieškovams perėjo nuo visos sumos sumokėjimo. Minėta, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. buvo sumokėta 92 procentai buto kainos (500 000 Lt), o likusi dalis (12 720,11 Eur) sumokėta po taikos sutarties sudarymo (2016 m. lapkričio 8 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog trečiojo asmens atstovas pripažino, kad ieškovai VMI prie FM nėra skolingi.

Taigi, nors ir buvo antstolės R. G. L. B. nuosavybės teise priklausančiai ginčo buto daliai uždėtas areštas, tačiau, nurodyti duomenys teismui leidžia spręsti, kad šalių sudaryta ir teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis negali pažeisti trečiojo asmens VMI prie FM teisių ir teisėtų interesų, nes ginčo turto, į kurį, kaip minėta, AB DNB bankas turi pirmenybės teisę nukreipti skolos išieškojimą, vertės neužtenka skolos bankui padengimui. Pastebėtina, kad trečiojo asmens atstovas pripažino, jog esant hipotekos turėtojui, VMI prie FM galimybės iš ginčo turto išieškoti skolą neturi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), spręstina, kad nėra pagrindo panaikinti 2016 m. spalio 24 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2147-173/2016, VMI prie FM prašymas dėl šios nutarties panaikinimo atmestinas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties (civilinė byla Nr. e2-2147-173/2016) panaikinimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.