Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos už studijų finansavimą priteisimo bei atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) M. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nodama“ (atsakovei pagal priešieškinį) dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus jame išdėstytais motyvais, prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-09-06 tarp Aleksandro Stulginskio universiteto, UAB „Nodama“ (sutartyje vadinamo darbdaviu) ir 2 kurso studento M. V. (sutartyje vadinamo studentu) buvo sudaryta Studijų tikslinio finansavimo sutartis Nr. 827 (el. b. t. 1 psl. 37-38). Minėtos studijų finansavimo sutarties 2.1 punktu darbdavys įsipareigojo finansuoti 20 proc. visos mokėtinos studento studijų kainos; 2.2 punktu darbdavys įsipareigojo įdarbinti studentą ne trumpiau nei 3 mėnesiams pagal įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 3 metus iš eilės iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. informuoti aukštąją mokyklą apie šio įsipareigojimo vykdymą, taip pat ir apie tikslinių būdu studijas baigusio darbuotojo atleidimą iš darbo dėl darbo drausmės pažeidimų. Sutarties 2.3 punktas nustato darbdavio pareigą užtikrinti darbuotojui atlyginimą ne mažesnį nei Vyriausybės patvirtinta minimali alga, suteikti socialinių ir kitų garantijų, užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas Darbo kodekse ir kituose darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (el. b. t. 1 psl. 37-38). Pasirašydamas minėtą sutartį, studentas įsipareigojo baigęs studijų programų, įsidarbinti šios sutarties 2.3 punkte nustatytomis sąlygomis bei dirbti ne trumpiau kaip 3 metus (Sutarties 3.4 p.). Sutarties 3.5 p. nustatyta, jog jeigu studentas netinkamai vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus, t.y. jo mokymosi rezultatai yra nepatenkinami, nelanko paskaitų, nutraukia studijas, netenka tikslinio finansavimo studijoms Valstybės tikslinio finansavimo studijų programoms įgyvendinti skyrimo tvarkos aprašo 27 punkte nustatytu atveju, Darbdavys turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, o Studentas įsipareigoja per 30 kalendorinių dienų grąžinti visą iš Darbdavio gautą studijų finansavimo sumą; Sutarties 3.6 p. numato, jog jeigu studentas nevykdo arba netinkamai (...) vykdo šios sutarties 3 straipsnio 3.4 dalies įsipareigojimus, darbdavys turi teisę vienašališkai nutraukti su studentu šią sutartį, o studentas įsipareigoja per 30 kalendorinių dienų grąžinti visą iš darbdavio gautą studijų finansavimo sumą (el. b. t. 1 psl. 38).

Iš pateikto Aleksandro Stulginskio universiteto išduoto bakalauro diplomo matyti, kad 2017 metais M. V. pabaigė studijas, jam suteiktas vandens inžinerijos bakalauro laipsnis (el. b. t. 1 psl. 71-73). Pateiktos su atsakovu sudarytos darbo sutartys patvirtina, jog atsakovas M. V. dar studijų laikotarpiu dirbo UAB „Nodama“ statybos darbininku ir meistru pagal terminuotas darbo sutartis laikotarpiais nuo 2014-07-02 iki 2014-08-29 ir nuo 2015-06-01 iki 2015-09-17 bei meistru pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 1066 nuo 2016-07-18 iki 2017-09-06 (el. b. popierinio priedo l. 48-53). Minėtos 2016-07-15 sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 1066 3 punkte nustatyta, kad darbuotojui mėnesinis atlyginimas (470 Eur) mokamas vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 30 d (el. b. popierinio priedo l. 53). Šalių sudarytoje darbo sutartyje darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo sąlyga neaptarta.

2017-08-16 atsakovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2017-09-06, darbo sutarties nutraukimo priežastys (ar Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) numatytas vienas iš darbo sutarties nutraukimo pagrindų) prašyme nenurodyta (el. b. t. 1 psl. 70). Šalių sudaryta neterminuota darbo sutartis nutraukta DK, įsigaliojusio nuo 2017-07-01, 55 str. 1 d. pagrindu – darbuotojo prašymu (el. b. popierinio priedo l. 53).

Gavęs darbuotojo prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2017-09-06, darbdavys 2017-09-04 įsakymu Nr. 52 vienašališkai nutraukė minėtą studijų finansavimo sutartį, nurodydamas, kad remiasi šios sutarties 3.6.p., kadangi atsakovas išeina iš darbo savo noru, t.y. nevykdo šios sutarties 3.4 p. nuostatų (neišdirbo įmonėje 3 metų), bei įsakė padaryti piniginę užskaitą 1077,54 Eur sumai iš atsakovui priskaičiuoto atlyginimo, padengiant atsakovo skolą už studijų finansavimą (el. b. t. 1 psl. 40). Atsakovas susipažino su šiuo įsakymu pasirašytinai, nurodydamas, jog su šiuo įsakymu nesutinka (el .b. t. 1 psl. 40). 2017-09-05 atsakovo atstovė el. paštu informavo darbdavį apie atsakovo ketinimą kreiptis su skundu į darbo ginčų komisiją (el. b. t. 1 psl. 53). 2017-09-05 darbdavys priėmė kitą įsakymą (Nr. 52/1-1), kuriuo antrą kartą konstatavo, jog vienašališkai nutraukė studijų finansavimo sutartį, nurodydamas, kad remiasi šios sutarties 3.6.p., kadangi atsakovas išeina iš darbo savo noru, t.y. nevykdo šios sutarties 3.4 p. nuostatų (neišdirbo įmonėje trijų metų), bei įsakė atleidžiant atsakovą iš darbo, laikinai sustabdyti išmokėjimą 1077,54 Eur (įmonės sumokėta suma už studijas) iš jo galutinio atsiskaitymo paskaičiavimo sumos, kol įsigalios teismo sprendimas dėl šio klausimo išsprendimo su darbuotoju M. V. (el. b. t. 1 psl. 41). Įrodymų apie atsakovo susipažinimą su šiuo įsakymu teismui nepateikta. Abejuose įsakymuose nurodyta, jog M. V. privalo grąžinti minėtą sumą, kurią darbdavys sumokėjo už jo studijas, nes darbuotojas neįvykdė pasirašytos sutarties 3.4 ir 3.5 punktų reikalavimų.

Bylos duomenimis, atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl darbdavio 2017-09-04 įsakymo Nr. 52 pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, netesybų dėl darbdavio vėlavimo mokėti darbuotojui su darbo santykiais susijusiais išmokas priteisimo, tačiau paaiškėjus, jog teisme iškelta ši civilinė byla, darbo ginčų komisija 2017-10-10 sprendimu Nr. DGKS-5357, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-17302, atsisakė nagrinėti šį atsakovo prašymą, kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai (el. b. t. 1 psl. 74-76).

Dėl ieškinio reikalavimų.

Byloje kilo ginčas dėl Studijų tikslinio finansavimo sutarties Nr. 827 nevykdymo bei darbdavio sumokėtos 1077,54 Eur sumos už darbuotojo studijas pagal minėtą Sutartį priteisimo. Ginčo kilmė ir jo teisinis pobūdis mišrus – ginčas kyla ne tik iš tiesioginio darbo santykio, bet ir iš galimo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Atsakovo argumentai, jog jis pagal studijų finansavimo sutarties 3.4 p. nuostatas neįsipareigojo įsidarbinti ir dirbti būtent pas ieškovę, atmestini kaip nepagrįsti. Pačioje studijų finansavimo sutartyje UAB „Nodama“, kaip sutarties šalis, vadinama darbdaviu, o be to ji sutartimi prisiėmė įsipareigojimus, be kita ko, susijusius su atsakovo įdarbinimu bei darbo užmokesčio užtikrinimu (Sutarties 2.2, 2.3. p.). Šiuo atveju sutiktina su ieškovės pozicija, kad būtų visiškai nelogiška, jei įmonė, nebūdama suinteresuota kvalifikuoto darbuotojo įdarbinimu ir darbu įmonėje, tiesiog mokėtų nemažą pinigų sumą už studento studijas, o jam studijas pabaigus – leistų laisvai pasirinkti darbą kitoje įmonėje, pas kitą darbdavį, net nepareikalavusi kompensuoti įmonės turėtas jo studijų išlaidas. Vien ta aplinkybė, jog studijų finansavimo sutarties 3.4 p. įsakmiai nenurodyta, jog studentas privalo įsidarbinti „pas šioje sutartyje nurodytą darbdavį“ šios sutarties 2.3 punkte nustatytomis sąlygomis, nesuteikia pagrindo manyti, jog studentas šios prievolės neturi, kadangi iš sutarties turinio matyti, kad 2.3 p. sąlygos sudaro vieną iš darbdavio, t.y. UAB „Nodama“, įsipareigojimų. Taigi, pagal studijų finansavimo sutarties 2.3 p. nuostatas UAB „Nodama“ privalėjo suteikti atsakovui darbą ir mokėti jam ne mažesnį nei Vyriausybės patvirtinta minimali alga darbo užmokestį (kas ir buvo padaryta), o atsakovas privalėjo dirbti UAB „Nodama“ ne trumpiau nei 3 metus, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, nutraukdamas savo noru darbo santykius iki sutartimi nustatyto termino (išdirbęs 21 mėnesį).

Studijų tikslinio finansavimo sutarties 3.5 p. nustatyta, kad studentui netinkamai vykdant įsipareigojimus, t. y. jo mokymosi rezultatai yra nepatenkinami, nelaiko paskaitų, nutraukia studijas, netenka tikslinio finansavimo studijoms Valstybės tikslinio finansavimo studijų programoms įgyvendinti skyrimo tvarkos aprašo 27 p. nustatytu atveju, darbdavys turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, o studentas įsipareigoja per 30 kalendorinių dienų grąžinti visą iš darbdavio gautą studijų finansavimo sumą. Taigi, šiame punkte aiškiai išvardinti su studijomis susiję atvejai, kai studentas privalo grąžinti darbdaviui gautą studijų finansavimo sumą. Šiuo atveju šiame punkte nurodytų aplinkybių nebuvo, darbdavys jomis nesirėmė, todėl ginčo įsakymuose prievolę grąžinti gautą studijų finansavimo sumą darbdavys nepagrįstai kildino iš Sutarties 3.5 p. sąlygų nevykdymo.

Tačiau pagal Studijų tikslinio finansavimo sutarties 3.6 p., studentui nevykdant ar netinkamai vykdant šios sutarties 3.4 p. numatytus įsipareigojimus, o tokiais, kaip matyti iš sutarties 3.4 p., yra studento įsipareigojimas išdirbti pas atsakovą ne trumpiau kaip 3 metus, darbdavys taip pat įgijo teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, o studentas įgijo pareigą per 30 kalendorinių dienų grąžinti visą iš darbdavio gautą studijų finansavimo sumą.

Darbuotojas nurodė, jog jo prašymas nutraukti darbo sutartį buvo susijęs su darbdavio įsipareigojimo mokėti darbo užmokestį ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 30 d., nevykdymu. Atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2017 metais darbo užmokestis buvo vėluojamas išmokėti kiekvieną mėnesį ir vėlavimas truko iki 30 kalendorinių dienų (el. b. t. 1 psl. 69). Ieškovo tvirtinimu, būtent tai buvo tikroji darbo sutarties nutraukimo priežastis. Tačiau, kaip minėta, prašyme nutraukti darbo sutartį jos nutraukimo priežastys nėra nurodytos, šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta darbuotojo prašymu DK, įsigaliojusio nuo 2017-07-01, 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (pačiam prašant). Darbuotojas šio darbo sutarties nutraukimo pagrindo neginčija, taigi, manytina, su juo sutinka. Pažymėtina ir tai, jog nesavalaikio atsiskaitymo atveju darbuotojas turėjo teisę ir galimybę kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio bei delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą priteisimo (DK 147 str. 1 d.), tačiau dirbdamas įmonėje šia teise nepasinaudojo, o priėmė sprendimą išeiti iš darbo neišdirbęs 3 metų, tuo nesilaikydamas studijų finansavimo sutarties 3.4 p. nustatytų įsipareigojimų, todėl turi prisiimti atsakomybę už dėl tokio sutarties nevykdymo atsiradusius neigiamus padarinius – prievolę grąžinti darbdaviui už jo studijas sumokėtas lėšas, kurių dydžio (1077,54 Eur) atsakovas neginčija.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, jog buvo studijų finansavimo sutarties 3.6 p. numatyta sąlyga (studentas nevykdė Studijų tikslinio finansavimo sutarties 3.4 p. įsipareigojimų), kuriai esant darbdavys turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti minėtą Sutartį ir reikalauti iš darbuotojo grąžinti jo iš darbdavio gautą studijų finansavimo sumą. Taigi netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas akivaizdus. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1077,54 Eur skolos už studijų finansavimą ieškinio pareiškime nurodytu teisiniu pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.205 str.).

Kadangi visą ginčo laikotarpį 1077,54 Eur suma buvo ieškovės žinioje ir ieškovė galėjo ja laisvai disponuoti, tai vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 7 dalis), nėra pagrindo atsakovo atžvilgiu skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje bei 6. 210 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines palūkanas, todėl ieškovės reikalavimai šioje dalyje atmestini.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Ieškovė neneigia atsakovui sustabdžiusi 1077,54 Eur galutinio atsiskaitymo dalies išmokėjimą 2017-09-05 įsakymo Nr. 52/1-1 pagrindu.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo iš darbo metu buvo susitarta kitaip. Pažymėtina ir tai, jog šalių reikalavimai nėra vienarūšiai, o darbuotojas nesutiko dėl reikalavimų įskaitymo. DK 150 straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kuomet darbdavio nurodymu iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos išskaitos. Išskaita darbdavio patirtoms išlaidoms už darbuotojo studijas ar mokymus kompensuoti minėtoje teisės normoje nėra numatyta. Pateiktas atvejų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad pareigos atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas darbuotojas yra skolingas darbdaviui; tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, nagrinėtinam teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje įvardytą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2011 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. UAB ,,Gepala“, bylos Nr. 3K-3-409/2011).

Ieškovė nurodė, kad atsakovui nesutikus su 2017-09-04 įmonės direktoriaus įsakyme Nr. 52 numatytu piniginių lėšų užskaitymu, šis įsakymas buvo panaikintas, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, jog 2017-09-15 buvo priimtas kitas darbdavio įsakymas, savaime nepreziumuoja ankstesnio įsakymo panaikinimo, naujame įsakyme apie tai nenurodyta, o įsakymo, panaikinančio minėtą įsakymą Nr. 52, teismui nepateikta.

2017-09-05 priimtame kitame darbdavio įsakyme Nr. 52/1-1 be vienašališko studijų finansavimo sutarties nutraukimo konstatavimo naudojama galutinio atsiskaitymo išmokėjimo „laikino sustabdymo“ sąvoka darbo santykius reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nenumatyta. Taigi, nesant darbuotojo sutikimo, darbdavys negalėjo vienašališkai taikyti užskaitymą, savo sprendimu atlikti išskaitas iš atsakovui mokėtinų išmokų, susijusių su darbo santykiais, sustabdyti šių išmokų dalies mokėjimą, pasinaudodamas savo, kaip šias išmokas mokančios ir stipresnės darbo santykių šalies, padėtimi. Sustabdžiusi išmokų mokėjimą, ieškovė, iš esmės, panaudojo savigyną, ginant savo galimai pažeistas civilines teises, atsiradusias iš sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kuri leidžiama tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais atvejais (CK 1.139 straipsnio 1 dalis), tačiau darbo santykiuose ji galima. Nagrinėjamu atveju esant mišriam ginčo santykiui, privalu atriboti santykį, kylantį iš Studijų tikslinio finansavimo sutarties nevykdymo, ir santykį, kylantį iš tiesioginio darbo teisės normų taikymo. Esant sutartinių įsipareigojimų nevykdymui, ieškovė, t.y. darbdavys, negalėjo ginti savo, kaip sutarties šalies, pažeistos teisės DK normų pagrindu.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo įsitikinimu, atsakovui priskaičiuota 1077,54 Eur galutinio atsiskaitymo suma atleidimo iš darbo dieną jam neišmokėta nepagrįstai, todėl priteistina iš ieškovės atsakovo naudai. Pažymėtina, kad ši suma nebuvo atsakovui sumokėta („sulaikytas“ jos išmokėjimas), todėl ji priteistina atskaičius mokesčius, o vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį turės apskaičiuoti ir sumokėti pats darbdavys.

Atsižvelgiant į virš nurodytas aplinkybes dėl vėlesnio įsakymo priėmimo, atsakovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti darbdavio 2017-09-04 įsakymą N. 52 tenkintinas visiškai. Atsakovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2017-09-05 įsakymą Nr. 52/1-1 tenkintinas iš dalies, panaikinant jo dalį, kurioje konstatuota, jog M. V. nevykdė 3.5 punkto reikalavimų (kadangi šio punkto pažeidimo nenustatyta) bei rezoliucinėje dalyje nustatytą įpareigojimą 2017-09-06 atleidžiant M. V. iš darbo, laikinai sustabdyti išmokėjimą 1077,54 Eur iš jo galutinio atsiskaitymo priskaičiavimo sumos, kol įsigalios teismo sprendimas dėl šio klausimo išsprendimo su darbuotoju M. V., kaip neteisėtą ir nepagrįstą (el .b. t. 1 psl. 41).

Kaip minėta, šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta 2017-09-06. Darbdavys paskaičiavo atsakovui 1410,60 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų galutiniam atsiskaitymui. Ginčo tarp šalių dėl šios paskaičiuotos sumos nėra, todėl teismas remiasi šiuo paskaičiavimu. Taigi, darbdavys privalėjo atleidimo iš darbo dieną sumokėti atsakovui 1410,60 Eur, tačiau pilnai neatsiskaitė, 2017-09-07 jam pervedė tik 21,52 Eur (už prekes) ir 333,06 Eur (galutinis atsiskaitymas pasibaigus darbo santykiams) (el. b. t. 1 psl. 69). Galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju išmokėjimo „laikinas sulaikymas“, kaip minėta, darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatytas. Darbdavys neturėjo teisės nei vienašališkai taikyti užskaitymą, nei sulaikyti piniginių lėšų mokėjimą atleidžiamam iš darbo darbuotojui, todėl neišmokėdamas viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio ( t.y. laiku neatsiskaitydamas su atleidžiamu darbuotoju ir nesant šalių susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo), darbdavys pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą darbdaviui darbo sutarčiai pasibaigus, išmokėti visas su darbo santykiais susijusias išmokas ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismo įsitikinimu, yra pagrindas sankcijos už delsimą atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju taikymui, kuri, nuo 2017-07-01 įsigaliojus naujajam darbo kodeksui, yra numatytai DK 147 straipsnio 2 dalyje – netesybų už delsimą atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju taikymui.

Darbdavys duomenų apie atsakovui mokėtą vidutinį darbo užmokestį nepateikė, todėl teismas remiasi VSDFV duomenimis, iš kurių matyti, kad atsakovas už 3 mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo gavo tokį darbo užmokestį: 584,55 Eur (neatskaičius mokesčių) už birželio mėnesį, 723 Eur (neatskaičius mokesčių) už liepos mėnesį, 470 Eur (neatskaičius mokesčių0 už rugpjūčio mėnesį, taigi jo vidutinis darbo užmokestis už mėnesį buvo 592,52 Eur (neatskaičius mokesčių). Iki šio teismo sprendimo priėmimo darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju 4 mėnesius. Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, atsakovui iš ieškovės priteistina 2370,08 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už nepagrįstą delsimą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1997-06-10 konsultacija Nr.A3-14, Teismų praktika Nr. 7). Todėl priteista netesybų suma nurodyta be išskaičiuotų mokesčių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1d. 6p.).

Šioje byloje atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei už priešieškinį, todėl patenkinus jo reikalavimus iš dalies, iš jo žyminis mokestis valstybei nepriteisiamas, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 130,58 Eur žyminio mokesčio už patenkintus priešieškinio reikalavimus (77,25 Eur už neturtinius reikalavimus + 53,33 Eur už turtinius reikalavimus) (CPK 83 str. 1 d. 1p., 96 str. 3 d.).

Duomenų, jog šalys būtų atleistos nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, byloje nėra. Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 24 Eur sumokėto žyminio mokesčio (el. b. t. 1 psl. 3, 34) bei 250 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas (el. b. t. 1 psl. 4-6, 57-59), atsakovas turėjo 786,50 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas (el. b. t. 1 psl. 110-112).

Šioje byloje abiejų šalių reikalavimai patenkinti 90 procentų. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 21,60 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 225 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas, viso 246,60 Eur; patenkinus priešieškinį, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 707,85 Eur už advokatės teisines paslaugas. Nustatant priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumas, atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintus 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” pakeitimus (CPK 98 str.2d.), kuriuose nustatytų dydžių šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas neviršija.

Šioje byloje bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) nesusidarė, todėl jos iš šalių nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 260 str., 263-268 str., 270 str., 411 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Nodama“ j.a.k. 164819885, iš atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1077,54 Eur skolos už studijų finansavimą bei 246,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu ieškovės UAB „Nodama“ direktoriaus 2017-09-04 įsakymą Nr. 52 „Dėl studijų tikslinio finansavimo sutarties nutraukimo ir užskaitos už M. V. studijas.“

Pripažinti negaliojančia ir panaikinti UAB „Nodama“ direktoriaus 2017-09-05 įsakymo Nr. 52/1-1 „Dėl galutinio atsiskaitymo apmokėjimo dalinio sulaikymo iš meistro M. V.“ dalį, kurioje konstatuota, jog M. V. nevykdė 3.5 punkto reikalavimų, bei įsakymo rezoliucinėje dalyje nustatytą įpareigojimą: „2017-09-06 atleidžiant M. V. iš darbo, laikinai sustabdyti išmokėjimą 1077,54 Eur (įmonės sumokėta suma už studijas) iš jo galutinio atsiskaitymo priskaičiavimo sumos, kol įsigalios teismo sprendimas dėl šio klausimo išsprendimo su darbuotoju M. V.“.

Priteisti atsakovui M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Nodama“, j.a.k. 164819885, 1077,54 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas, 2370,08 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų (vidutinį darbo užmokestį už delsimo atsiskaityti su darbuotoju laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo (4 mėnesius)) bei 707,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Nodama“ j.a.k. 164819885, 130,58 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.