Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. R. galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariams: 2015 m. birželio 19 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su sugyventine R. J., suėmęs rankomis už kaklo ir prispaudęs prie sienos, ją smaugė, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, Š. M. užstojus motiną R. J., suėmęs ranka už kaklo pastūmė nepilnametį nukentėjusįjį Š. M.. Tokiais savo veiksmais A. R. sukėlė nukentėjusiesiems R. J. ir Š. M. fizinį skausmą.

Apygardos teismo posėdyje nuteistasis A. R. ir jo gynėjas, nukentėjusioji R. J. prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Pažymima, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas anksčiau dešimt kartų teistas, neišnykus teistumui, praėjus vos keturiems mėnesiams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos (66–68 b. l.), pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra laikomas recidyvistu. Bylos duomenys taip pat liudija, kad A. R. yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (51–65 b. l.), nedirba (50 b. l.). Atsižvelgęs į tai, kad A. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas įvertino ir kitą apelianto skunde nurodytą aplinkybę – kad nukentėjusioji jam atleido. Dar kartą vertinti minėtas aplinkybes ir šiuo pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo. A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad pastarasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai A. R. bus pasiekti paskyrus jam griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, dydžiu mažesnę negu jos vidurkis (vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Taigi teigti, kad A. R. paskirta bausmė per griežta, nėra pagrindo. Be to, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2014).

Nors A. R. nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą laisvės atėmimu 4 mėnesiams, tačiau, kaip minėta, jis iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas dešimt kartų, nusikalto neišnykus teistumui, praėjus vos keturiems mėnesiams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, yra daug kartų baustas administracine tvarka ir tai rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas, nenorą laikytis įstatymų. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant A. R. BK 75 straipsnio nuostatas.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Keisti skundžiamą nuosprendį apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.