Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. V.-J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Atsakovas A. J. atsikirtimų į ieškinį nepateikė, ieškinys atsakovui įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka (asmeniškai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė M. V.-J. ir atsakovas A. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo (2017-10-13) šalys sudarė ikivedybinę sutartį, kuria nustatė esamo ir būsimo turto teisinį režimą bei savo atsakomybę už prievoles, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo ir atsiras po santuokos įregistravimo.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės. Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium nuo 2018 metų gegužės mėnesio, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Šalys nurodė, jog išnaudojo visas galimybes išsaugoti šeimą. Todėl teismas konstatuoja, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo faktiškai iširo. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė svarių įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nors pareiga įrodinėti ieškinyje išdėstytas aplinkybes apie sutuoktinio pareigų pažeidimus tenka tai šaliai, kuri šiomis aplinkybėmis grindžia savo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismo vertinimu, vien ieškovės paaiškinimo nepakanka konstatuoti, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo iširo dėl atsakovo kaltės. Todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes, santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – V., atsakovui – J. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Šalys nurodė, jog santuokos metu dalintino nekilnojamojo turto neįgijo (b. l. 6), prievolių tretiesiems asmenims neturi. Šalys taip pat patvirtino, kad automobilis „Volvo XC70“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) santuokos metu buvo įgytas iš atsakovo lėšų (2017-10-13 ikivedybinės sutarties 3.1.2. punktas). Todėl minėtas turtas pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe bei į dalintino turto balansą neįtraukiamas ir nedalintinas. Kitos transporto priemonės įgytos iki santuokos sudarymo, todėl yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir į dalintino turto balansą neįtraukiamos (2017-10-13 ikivedybinės sutarties 3.1.1. punktas).

Dėl kito turto (dovanotų piniginių lėšų) šalys nurodė, jog susitarė geranoriškai, viena kitai pretenzijų dėl to neturi.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylose dėl šeimos teisinių santykių, nagrinėjamose ginčo teisenos tvarka, kaip šiuo atveju, mokamas 100 eurų žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Todėl ieškinį patenkinus iš dalies (50 %), iš atsakovo ieškovei žyminis mokestis nepriteistinas, o iš atsakovo valstybės naudai priteistinas likęs ieškovės nesumokėtas 50 eurų žyminis mokestis.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš šalių priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 92 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės M. V.-J. (ikisantuokinė pavardė – V.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei M. V.-J. palikti ikisantuokinę pavardę – V., atsakovui A. J. – J..

Pripažinti automobilį „Volvo XC70“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 50 (penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.