Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Kelių policijos valdyba) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimo D. C. (toliau – D. C.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. C. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 300 (trijų šimtų) eurų bauda už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 20 d., apie 12.44 val., Kaune (duomenys neskelbtini), 0 aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo transporto priemonę Mercedes-Benz E320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Administracinio teisės pažeidimo teisena pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį už tai, kad D. C. 2016 m. lapkričio 20 d., apie 12.44 val., (duomenys neskelbtini), 0 aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas transporto priemonę Mercedes-Benz E320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privertė ją slysti šonu, slysdamas šonu pavojingai manevravo tarp kitų transporto priemonių, tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, D. C. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimu buvo nutraukta. Kelių policijos valdyba apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimą, paskiriant D. C. administracinę nuobaudą ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. Apeliacinio skundo duomenimis, D. C. automobilį vairavo aikštelėje stovint keleiviniam autobusui ir keliems lengviesiems automobiliams, dėl ko, pirmosios instancijos teismo argumentas, jog analizuojamo įvykio metu įvykio vietoje kitų automobilių nebuvo, Kelių policijos valdybos vertinimu, yra nepagrįstas. Apeliaciniu skundu pažymima, kad automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje D. C. atliko neteisėtus veiksmus, yra gausiai lankoma vieta, o analizuojamo įvykio dieną buvo sekmadienis, kai šioje vietoje ne tik gausiai pravažiuoja transporto priemonės, bet ir vaikšto pėstieji. D. C. neturi teisės vairuoti transporto priemones, kas rodo, jog jo vairavimas kėlė dar didesnį realų pavojų eismo saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka skaudžių pasekmių buvo išvengta. Šios aplinkybės, Kelių policijos valdybos įsitikinimu, tik patvirtina, kad D. C. vairavimas turi chuliganiško vairavimo požymių. Jis, būdamas pavyzdingu vairuotoju, turėjo ne tik įgyti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir suvokti, jog byloje pateiktame vaizdo įraše jo užfiksuotas vairavimo būdas kelia didelę grėsmę eismo saugumui. Nesutikdamas su Kelių policijos valdybos apeliaciniu skundu, D. C. pateikė atsiliepimą į Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis); kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėtas nutarimas (nutarti) yra tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis ANK ir kitų teisės normų reikalavimų, pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, skiriamos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime (nutartyje) sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose.Aptarto teisinio reguliavimo bei Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo argumentų kontekste įvertinus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą, spręstina, kad skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiais savo veiksmais pažeidė ANK 569 straipsnio (ATPK 257 straipsnio) reikalavimus, kas esmingai įtakojo jo išvadas dėl D. C. nekaltumo jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padaryme. Įvertinęs nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir apeliacinės instancijos teismo patikrintus įrodymus, neabejotinai patvirtinančius D. C. kaltę dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymo, aukštesnysis teismas nustato, kad: D. C. 2016 m. lapkričio 20 d., apie 12.44 val., (duomenys neskelbtini), 0 aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė neįgyta, vairavo transporto priemonę Mercedes-Benz E320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privertė transporto priemonę slysti šonu, slysdamas šonu pavojingai manevravo tarp kitų transporto priemonių, tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų išreikšdamas ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punkto reikalavimus. Tai betarpiškai patvirtina nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, kurių patikimumu, objektyvumu ir pakankamumu aukštesnysis teismas neabejoja. Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu sutinkant su Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo argumentais, visų pirma pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Sutinkamai su Kelių eismo taisyklių 9 punktu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Asmeniui pažeidus šiuos reikalavimus, sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas. Pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 420 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią, chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Iš komentuojamų teisės normų seka, kad chuliganiško vairavimo būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos, kurios, sutinkamai su vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, suvokiamos kaip tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Remiantis nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, D. C., jo paties teigimu, važiuodamas naujai įsigyta mašina užsuko į aikštelę, kurioje buvo daug vietos, ir nieko blogo nenorėdamas padarė kelis manevrus tikrindamas automobilio manevringumą ir stabilumą. Atliekant šiuos veiksmus, automobilis pradėjo slysti šonu ir apsisuko, po ko, D. C. išvažiavo ten, kur planavo važiuoti (b. l. 1). Iš esmės analogiškas analizuojamo įvykio aplinkybes D. C. nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, papildomai nurodydamas, kad tokius veiksmus jis atliko ne iš chuliganiškų paskatų. Žmonių aplink nebuvo, kitos mašinos buvo toli, todėl jis manė, kad tai daryti yra saugu. Šiai įvykių sekai iš esmės neprieštarauja ir D. C. atsiliepime į Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą išdėstytos aplinkybės. Tokius D. C. veiksmus neabejotinai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip D. C. vairuojamas automobilis Mercedes-Benz E320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į (duomenys neskelbtini), 0 aukšto automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje tuo metu stovėjo keleivinis autobusas bei keli lengvieji automobiliai. Įvažiavęs į aikštelę, jis, vairuodamas savo transporto priemonę, ją privertė slysti šonu, tokius veiksmus atlikdamas pakartotinai ne vieną kartą. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, buvo akivaizdžiai sukelti tyčia, dirbtinai, o ne dėl nuo vairuotojo valios nepriklausančių veiksnių – pvz. automobilio stabilumo kontrolės praradimo dėl slidžios kelio dangos. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog aikštelės asfalto danga yra sausa, kuriai esant, automobilio slydimas šonu be aktyvių vairuotojo veiksmų yra praktiškai neįmanomas. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, jog, kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, D. C. veiksmai – slydimas šonu, buvo pradėti ir atlikti šalia aikštelėje stovėjusio keleivinio autobuso, o užbaigti – visai netoli aikštelėje esančios pėsčiųjų perėjos (b. l. 21), kas neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir aikštelėje bet kuriuo metu galinčių pasirodyti pėsčiųjų sveikatai ar net gyvybei. Nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir pirmos instancijos teismo liudytoja apklausta D. L..Toks D. C. vairavimo būdas, priešingai nei skundžiamu nutarimu traktavo pirmosios instancijos teismas, neabejotinai atitinka chuliganiško vairavimo požymius. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad taip vairuoti vertinamo įvykio metu D. C. nebuvo jokios pateisinamos priežasties, o jo nurodomi motyvai dėl noro patikrinti automobilio manevringumą tik patvirtina D. C. tyčią taip vairuoti. Toks D. C. vairavimas (įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę, kur tuo metu buvo ir kitų automobilių, staigus stabdymas, nevienkartinis dirbtinis slydimas šonu nesant jokio reikalingumo) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, dėl ko, jis pripažintinas chuliganišku, keliančiu potencialią grėsmę ne tik kitiems eismo dalyviams (tai vyko sekmadienį, gausiai lankomoje stovėjimo aikštelėje), bet ir pačiam vairuotojui. Pažymėtina ir tai, kad tokie manevrai automobiliu (iš vaizdo įrašo matosi netgi iš po padangų rūkstantys dūmai) neabejotinai gadina ir kelio dangą, ženklinimo linijas. Abejoti tuo, jog tokie D. C. veiksmai buvo atlikti tyčia, t. y. jam suvokiant priešingą teisei savo veikimo pobūdį, aukštesniajam teismui taip pat nekyla. Tai patvirtina ne tik aukščiau aptarti jo parodymai, kuriais jis pripažino esmines jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybes, bet ir tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai ir iš jų kylančios vairuotojo pareigos jam buvo neabejotinai žinomi, kadangi D. C. teigimu, pažeidimo padarymo metu, jis mokėsi siekdamas įgyti teisę vairuoti Lietuvoje, šiuo metu jau yra išlaikęs teorijos egzaminą. Pažymėtina ir tai, jog aukščiau aptarti D. C. veiksmai buvo atlikti jam neturint teisės vairuoti, taip pažeidžiant ir KET 14 p. reikalavimus.Išdėstytų aplinkybių pagrindu abejoti D. C. kalte padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad šis teisės pažeidimas apima ir neturinčių teisės vairuoti asmenų neteisėtus veiksmus, D. C. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (transporto priemonės vairavimas neturint teisės jos vairuoti, tokiu būdu pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus) laikytinas pertekliniu, todėl šiuo nutarimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimas panaikinamas, priimant naują nutarimą – D. C. pripažįstant kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. Sutinkamai su ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcija, už šiame straipsnyje padarytą administracinį teisės pažeidimą asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, skiriama bauda nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio trylikos eurų. Skiriant administracinę nuobaudą D. C., įvertintinas padaryto administracinio nusižengimo pobūdis bei pavojingumas (kelia ypatingą pavojų ne tik sau pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams bei eismo saugumui), atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – turi galiojančių administracinių nuobaudų, dėl ko, D. C. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Savo kaltę esminėse jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padaryme D. C. pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Manyti priešingai dėl D. C. neteisingo aplinkybių vertinimo (manė, jog aplink nesant žmonių, tokie jo veiksmai nepavojingi), teisinio pagrindo nėra. Sprendžiant D. C. skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą įvertintina ir tai, kad praeityje administracine tvarka jis buvo baustas vos vieną kartą, yra neteistas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje, bus tinkamiausiai įgyvendinti D. C. paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. skiriant D. C. 750 (septynių šimtų penkiasdešimt) eurų baudą. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Švelnesnė administracinė atsakomybė, sutinkamai su komentuojamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, yra ir tais atvejais, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį D. C. buvo surašytas 2016 m. lapkričio 20 d., t. y. dar galiojant ATPK. Sprendžiant D. C. veiksmų, atitinkančių ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, perkvalifikavimo į ANK 420 straipsnio 2 dalį klausimą, pažymėtina, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcija, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, numatė baudą nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio trylikos eurų. ANK 420 straipsnio 2 dalies, numatančios administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, sankcija asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numato baudą nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Kadangi ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcija, lyginant ją su ATPK 124² straipsnio 2 dalimi, yra griežtesnė (piniginės baudos vidurkis pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį asmenims, neturintiems teisės vairuoti, atitinka 868,50 eurų, pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį – 875 eurų), D. C. veiksmų perkvalifikavimo klausimas nesprendžiamas, o vertinant Kelių policijos valdybos pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą vadovautasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsniu, 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą - D. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir skirti jam 750 (septynių šimtų penkiasdešimt) eurų baudą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.