Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, dirbanti “(duomenys neskelbtini)” parduotuvėje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2014-10-28 Klaipėdos raj. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 258 str. 2 d., 194 str. 2 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis LR BK 82 str. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 06 val., tęsti mokslą ir dalyvauti socialinio ugdymo priemonėse,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. ir G. K. panaudodami fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jie, 2015-03-11 apie 12 val., ties Šilutės pl.82 namu, Klaipėdoje, veikdami bendrininkų grupe, pagal išankstinį susitarimą susitikę su nukentėjusiuoju E. A. dėl nukentėjusiojo internetinėje svetainėje www.autogidas.lt patalpinto skelbimo apie parduodamą automobilį „Audi A6“, pasikėsino pagrobti iš nukentėjusiojo E. A. automobilį bei vyrišką rankinę su joje buvusiais daiktais: automobilyje „Audi A6“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje sėdėjusį E. A. D. S. smaugė diržu, tuo metu G. K. griebė už nukentėjusiojo rankinės, tačiau E. A. susigrūmus, rankinės išplėšti nepavyko, po to D. S. grumtynių su nukentėjusiuoju metu, griebė jam iš rankų rankinę, tačiau pastarajam priešinantis, jos pagrobti nepavyko. E. A. atidarius automobilio dureles, G. K. išlipusi iš automobilio jas laikė, neleisdama nukentėjusiajam E. A. iš automobilio išlipti, tačiau nusikalstamos veikos jie nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajam pavyko išsilaisvinti, po ko D. S. ir G. K. pabėgo. Tokiu būdu D. S. ir G. K., panaudodami fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti E. A. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 1800 eurų vertės bei rankinę 25 eurų vertės, kurioje buvo piniginė 10 eurų vertės, 18 eurų, LR piliečio pasas, vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas, dvi banko mokėjimo kortelės, žvejybos leidimas. Iš viso pasikėsino pagrobti E. A. priklausančio turto už 1853 eurus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. K. ir D. S. prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai; į kaltės formą ir rūšį - nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine tyčia, t.y., suprato, kad panaudodami fizinį smurtą kėsinasi į svetimą turtą ir norėjo taip elgtis; į tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, taip pat į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų asmenybes:

G. K. teisiama pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė būdama pilnametė, mokosi Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje, dirba, atsiprašė nukentėjusiojo. Nors kaltinamoji neprieštaravo ir sutiko, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio (kaltinamieji nesutiko su neturtinės žalos dydžiu) šios bylos nebuvo galima išnagrinėti supaprastinta tvarka. Vis dėlto teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo atveju skirtina bausmė turėtų atitikti bausmės dydį, kuris būtų skirtas taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti G. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę – 1 metams. Taikytinas BK 75 str. nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslus arba dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 ir 8 p.). Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2015-03-18 iki 2015-03-19 (1 para).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

D. S. teisiamas antrą kartą, buvo šio nusikaltimo iniciatorius, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, turėdamas neišnykusį teistumą, t.y. po 2014-10-28 nuosprendžio priėmimo. Be to, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje D. S. yra kaltinamasis. Visos šios aplinkybės charakterizuoja D. S. kaip asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymus. Tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad D. S. yra jauno amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Šios mokyklos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad D. S. yra vidutinių gabumų, per pamokas elgiasi ir dirba gerai. Iš mokytojų nusiskundimų nėra (t. 1 b. l. 141). Taip pat iš darbo sutarties matyti, kad D. S. nuo 2015-09-15 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbininku (t. 2 b. l. 94-95), atlygino nukentėjusiajam dalį neturtinės žalos (t. 1 b. l. 96), atsiprašė, o tai rodo, kad D. S. stengiasi keistis ir dėl netinkamo elgesio pradeda daryti išvadas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas mano, kad yra pagrindas dar kartą patikėti kaltinamuoju ir skirtiną laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 92 str., atidėti 3 metams. Nors kaltinamasis neprieštaravo ir sutiko, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio (kaltinamieji nesutiko su neturtinės žalos dydžiu) šios bylos nebuvo galima išnagrinėti supaprastinta tvarka. Vis dėlto teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo atveju skirtina bausmė turėtų atitikti bausmės dydį, kuris būtų skirtas taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas – 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Kadangi, kaip jau buvo minėta, šią nusikalstamą veiką D. S. įvykdė po 2014-10-28 nuosprendžio priėmimo, skirtina bausmė, bendrintina vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., t.y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2014-10-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Taikytinas BK 92 str., ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams, ir vadovaujantis BK 82 str. nuostatomis, D. S. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės - elgesio apirbojimas, įpareigojant 12 mėn. būti namuose nuo 22-06 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus arba dirbti (BK 87 str. 1 d., 2 d.1 p., 2 p.). Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2015-03-18 iki 2013-08-20 (2 paros) ir suėmime nuo 2015-03-20 iki 2015-05-20.

Kardomosios priemonės -rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir atidavimas prižiūrėti motinai, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Nukentėjusysis E. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį reikalaudamas priteisti iš kaltinamųjų 211,29 Eur turtinės ir 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Turtinė žala grindžiama automobilio kėbulo ir salono tvarkymo kvitu, kuro, vaistų įsigijimo kvitais, kurie sudaro 161,29 Eur ir 50 Eur kainavo automobilio sėdynės galvos atlošo detalė. Neturtinė žala grindžiama tuo, kad nukentėjusysis patyrė daug fizinio skausmo, psichinės sveikatos sutrikdymą su šiuo metu tebeesančiomis ir neabejotinai ateityje pasireikšiančiomis neigiamomis pasekmėmis. Dėl sukeltos trauminės vidinės depresijos, patirtų išgyvenimų, E. A. patyrė didelę neturtinę žalą, kurią vertina 9000 Eur.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Spręsdamas turtinės žalos dydį, teismas privalo vertinti konkrečius nuostolius, atsižvelgti į tai ar patirtos išlaidos yra pagrįstos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pagrindė su automobilio valymu patirtas išlaidas – 104,50 Eur (t. 2 b. l. 63), vaistų įsigijimą už 5,37 Eur (b. l. 65), tačiau nukentėjusysis jokiais dokumentais nepagrindė, jog įsigijo ir už automobilio sėdynės galvos atlošą sumokėjo 50 Eur, todėl ši suma negali būti priteistina.

Prie civilinio ieškinio taip pat pridėti dokumentai dėl kuro išlaidų, kurias nukentėjusysis patyrė lankydamasis gydymo įstaigose. Nors teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovas tvirtino, kad visi byloje esantys kvitai yra išlaidos, susijusios su kelionėmis į gydymo įstaigas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad visuose kvituose įsigyto kuro kiekis yra skirtingas (10, 17, 18 l dyzelino), o iš byloje esančių duomenų matyti, kad kuro įsigijimo datomis buvo vykta į tą pačią įstaigą – Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrą, teismas negali daryti išvados, kad būtent visas įsigytas kuras buvo skirtas vykimui į gydymo įstaigas, juolab, kad duomenų nei apie automobilį, kuriuo buvo vykta į gydymo įstaigas, nei automobilio kuro sąnaudas, teismui pateikta nebuvo.

Tokiu būdu nukentėjusiojo pagrįstos išlaidos sudaro 109,87 Eur, todėl civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo nuo 211,29 Eur mažintina iki 109, 87 Eur.

Dėl neturtinės žalos.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Bylos medžiaga nustatyta, kad D. S. vairuotojo vietoje sėdėjusį E. A. smaugė diržu, tuo metu G. K. griebė už nukentėjusiojo rankinės, po to E. A. susigrūmus su D. S., G. K. laikė automobilio dureles, neleisdama nukentėjusiajam iš automobilio pabėgti. Nors specialisto išvadoje nukentėjusiajam nebuvo nustatyti kūno sužalojimai, tačiau teismas neabejoja, jog dėl smaugimo veiksmų, nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, baimę dėl gyvybės ir šios aplinkybės neišvengiamai sąlygojo emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, ką patvirtina byloje esančios psichologo pažymos (t. 2 b. l. 66, 88). Visi šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis psichologiškai jaučia šio nusikaltimo pasekmes iki šiol.

Tokiu būdu, vertinant išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Laikytina, kad įvardinta turtinė neturtinės žalos išraiška – 9 000 Eur yra aiškiai per didelė, ir neatitinka tiek aukščiau išvardintų kriterijų, tiek teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl mažintina ir solidariai iš kaltinamųjų, nukentėjusiojo naudai priteistina 3000 Eur.

Nukentėjusiojo reikalavimas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo pagrįstas paslaugų mokėjimo kvitais (t. 2 b. l. 68,69), todėl tenkintinas priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 650 Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – odinis diržas bei dvi sagos, saugojami Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato saugojimo kameroje (t. 1 b. l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301-308 str.,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslus arba dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 ir 8 p.). Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2015-03-18 iki 2015-03-19 (1 parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę - 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2014-10-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 82 str. nuostatomis, D. S. skirti auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apirbojimą, įpareigojant 12 mėn. būti namuose nuo 22-06 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus arba dirbti (BK 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p.). Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2015-03-18 iki 2015-03-20 (2 paras) ir suėmime nuo 2015-03-20 iki 2015-05-20. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones -rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir atidavimą prižiūrėti motinai, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo E. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų 109,87 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 650 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – odinį diržą bei dvi sagas, saugomus Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.