- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- I-5250-168/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03194-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Nijolė Sušinskienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Turto vertinimo priežiūros tarnybai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Resolution valuations“
- Advokatai
- Eglė Subačienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Eglei Subačienei, atsakovės atstovėms Agnei Kazlauskienei ir Linai Lizūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Resolution valuations“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – Garbės teismas) 2013-07-18 sprendimą Nr. GT-51(13)-S, kuriuo jam skirta drausminė nuobauda – pastaba, ir priimti naują sprendimą – drausmės bylą nutraukti.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Garbės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, viršijo suteiktą kompetenciją, t. y. išnagrinėjęs drausmės bylą, pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą ne už kompetentingos institucijos – Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – Tarnyba) – nustatytus pažeidimus, tačiau už pažeidimus, kuriuos Garbės teismas, veikdamas ultra vires, nustatė pats. Garbės teismas neturi teisės vertinti ataskaitų atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) ir (ar) Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – Metodika), reikalavimams, nes tokia teisė suteikta Tarnybai.
Pažymėjo, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Tarnyba nenustatė jos neatitikties Įstatymo 22 straipsnių reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Prieš priimdama sprendimą dėl ataskaitos teisingumo ar neteisingumo, Tarnyba gali teikti paklausimus turto vertinimo ataskaitą parengusiam turto vertintojui bei turto vertinimo įmonei, kurios vardu yra parengta ataskaita. Pažymėjo, kad nei Garbės teismo posėdžių, nei sprendimo priėmimo metu Tarnyba jokių teisinę galią turinčių individualių teisės aktų – sprendimų (išvadų) – dėl nagrinėjamos ataskaitos teisingumo ar neteisingumo nebuvo priėmusi. Tuo metu atsakovė buvo parengusi tik procedūrinio pobūdžio Garbės teismui adresuotas išvadas. 2013-07-08 išvada dėl ataskaitos Nr. 5928 atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams buvo parengta ir pareiškėjui išsiųsta po skundžiamo Garbės teismo 2013-07-18 sprendimo priėmimo. 2013-07-08 išvada tėra tik procedūrinio pobūdžio dokumentas, teikiamas Garbės teismui, siekiant iškelti drausmės bylą, o ne individualus administracinis aktas, be kita ko, neatitinkantis ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
Ataskaitos neteisingumą, viršydamas jam suteiktą kompetenciją, konstatavo Garbės teismas skundžiamame sprendime, kuriuo remdamasi vėliau Tarnyba priėmė išvadą dėl ataskaitos negaliojimo. Garbės teismas neįvertino, kad drausminė nuobauda dėl ataskaitos neatitikties Įstatymo ir Metodikos reikalavimams gali būti skiriama tik po to, kai ji Tarnybos ar teismo pripažįstama neatitinkančia minėtų teisės aktų reikalavimų.
Turto vertintojas negali būti nubaustas drausmine nuobauda už pažeidimą, kuris dar nėra nustatytas Įstatymuose įtvirtinta tvarka. Garbės teismas formuoja ydingą praktiką, kai turto vertintojas nubaudžiamas drausmine nuobauda už pažeidimą, kuris nustatytas procedūrinio pobūdžio dokumentais, kurie vertintojui nėra įteikiami tol, kol jis pats neprašo, ir kurių vertintojas neturi teisės skųsti administracine tvarka. Tokia praktika pažeidžia Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konstitucinę teisę kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Pabrėžė, kad kai Garbės teismas priėmė sprendimą, pareiškėjo parengta ataskaita buvo teisinga ir galiojanti.
Atsiliepimas
Atsakovė Turto vertinimo priežiūros tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 96–102).
Atsiliepime nurodė, kad Tarnyba, turėdama informacijos apie turto vertintojo padarytus teisės aktų pažeidimus, parengia Garbės teismui teikimą dėl drausmės bylos turto vertintojui iškėlimo, tačiau pažeidimus konstatuoja ir drausminę nuobaudą už juos turto vertintojui skiria Garbės teismas. Prie Tarnybos teikimo Garbės teismui pridedama Tarnybos išvada dėl turto vertintojo veiksmų, kuri turto vertintojui nesukelia teisinių pasekmių. Garbės teismas analizuoja pareiškėjo prašymą įvertinti turto vertinimo ataskaitą, Tarnybos paklausimus turto vertintojui, turto vertintojo paaiškinimus, Tarnybos išvadą dėl turto vertintojo veiksmų rengiant turto vertinimo ataskaitą, turto vertinimo ataskaitą bei išklauso žodinius turto vertintojo paaiškinimus posėdyje. Garbės teismas gali sutikti su Tarnybos išvadoje nustatytais pažeidimais arba išvadai nepritarti, nustatyti kitų teisės aktų pažeidimus. Pažymėjo, kad Garbės teismas konstatavo turto vertintojo padarytus teisės aktų pažeidimus, bet ne ataskaitų neatitiktį Įstatymo 22 straipsnio bei Metodikos reikalavimams. Ataskaitų neatitiktis buvo konstatuota Tarnybos 2013-07-25 išvadoje Nr. T-15(13)-I. Garbės teismas nustatė ne ataskaitos neatitiktį (neteisingumą), bet pareiškėjo padarytus Įstatymo ir Metodikos pažeidimus rengiant ataskaitą. Pabrėžė, kad išvada dėl veiksmų nėra individualus administracinis teisės aktas pagal Viešojo administravimo įstatymą.
Pagal nusistovėjusią praktiką, kuri šiuo metu įtvirtinta, ir Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklėse, patvirtintose Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-04-15 įsakymu Nr. B1-14 (toliau – ir Taisyklės), paklausimų dėl turto vertinimo ataskaitų atitikties nagrinėjimas Tarnyboje neatsiejamas nuo Garbės teismo procedūros. Turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymas reiškia turto vertintojo padarytus pažeidimus, už kuriuos jam gali būti paskirta drausminė nuobauda, kartu tai gali būti pagrindas Tarnybai pripažinti turto vertinimo ataskaitą neteisinga.
Pabrėžė, kad nei Įstatyme, nei Garbės teismo nuostatuose nėra nustatytos pareigos informuoti turto arba verslo vertintoją apie teikiamą Garbės teismui teikimą ir išvadą dėl veiksmų iki parengiamojo Garbės teismo posėdžio. Garbės teismas iš karto po parengiamojo posėdžio 2013-07-09 raštu Nr. T(1.13)A2-1200(13) informavo pareiškėją apie drausmės bylos iškėlimą, nagrinėjimo vietą ir laiką, pareiškėjo teisę susipažinti su drausmės bylos medžiaga. Be to, jis gali vienas arba kartu su atstovu (gynėju) dalyvauti posėdyje ir teikti paaiškinimus. Garbės teismui priėmus sprendimą dėl vertintojo padarytų teisės aktų pažeidimų ir paskyrus drausminę nuobaudą, turto vertintojui suteikta teisė skųsti šį sprendimą. Tiek pasirengimo Garbės teismui, tiek pati Garbės teismo procedūra vyko laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Garbės teismas nagrinėjo turto vertintojo veiksmus rengiant ataskaitą ir sprendime konstatavo Įstatymo bei Metodikos reikalavimų pažeidimus. Tarnyba išvadą dėl ataskaitos atitikties Įstatymo bei Metodikos reikalavimams priėmė Garbės teismui išnagrinėjus turto vertintojo drausmės bylą.
Šalies argumentai
Pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes nei Tarnybos direktoriaus 2012-07-31 įsakymu Nr. B1-38, nei kitais įsakymais nebuvo įrašytas į Išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę asmenų verstis sąrašą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti. Atsakovės atstovė L. Lizūnaitė pažymėjo, kad Garbės teismo kompetencija yra platesnė, vertinami visi turto vertintojo veiksmai ir uždarame pasitarime priimamas sprendimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Resolutions valuations“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti (t. 1, b. l. 85–86). Pažymėjo, kad pareiškėjo išdėstyti argumentai ir motyvai bei pateikti įrodymai visiškai pagrindžia jo reikalavimą ir yra pakankami tam, kad skundas būtų tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Garbės teismo 2013-07-18 sprendimo Nr. GT-51(13)-S, kuriuo pareiškėjui D. P. už Ataskaitos neatitiktį Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2, 3, 12 ir 13 punktų bei Metodikos 35, 58.1, 61, 62.2, 62.4 ir 83 punktų reikalavimams skirta drausminė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-04-23 bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – ir BAB) bankas „Snoras“ kreipėsi į Tarnybą su prašymu įvertinti nepriklausomų turto vertintojų atliktas BAB bankui „Snoras“ priklausančio perimto turto vertinimo ataskaitas dėl atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams. Prie prašymo buvo pridėta ir UAB „Resolution valuations“ vardu turto vertintojo D. P. 2012-11-26 parengta turto vertinimo atskaita Nr. LT-12-11-26-5928 (toliau – ir Ataskaita), kurioje vertintas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, vertinamo turto adresas: Miško g. 3, Miško g. 5 ir Miško g. 7, Pavydų k., Kelmės raj., turto rinkos vertės nustatymas atliktas kitu tikslu, pageidaujant užsakovui BAB bankui „Snoras“ (t. 1, b. l. 103–104, t. 1, b. l. 105–194).
Tarnyba 2013-05-21 raštu Nr. T91.13)A2-843(13) kreipėsi į UAB „Resolution Valuation“, vadovaudamasi Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 8 punktu, prašydama pateikti informaciją ir paaiškinimus bei turimą informaciją ir dokumentus, susijusius su Ataskaitos rengimu (t. 1, b. l. 195–197). Pareiškėjas 2013-05-28 raštu Nr. LT-13-05-28-DP-01 pateikė Tarnybai prašomą informaciją ir paaiškinimus dėl Ataskaitos (t. 1, b. l. 198–200, t. 2, b. l. 1–127).
Tarnyba, išanalizavusi surinktą medžiagą, pagal kompetenciją įvertinusi pareiškėjo veiksmus rengiant Ataskaitą, surašė 2013-07-08 išvadą Nr. GT-62(13)-1 ir konstatavo, kad jo veiksmuose yra pažeidimų, nurodytų Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes Ataskaita parengta nesilaikant Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2, 3, 12 ir 13 punktuose bei Metodikos 28, 35, 58.1, 61, 62.2, 62.3, 62.4, 71.5 ir 83.5 punktuose nustatytų reikalavimų (t. 2, b. l. 128–136).
Tarnyba 2013-07-08 teikimu Nr. GT-62(13)-T, vadovaudamasi Įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į Garbės teismą su prašymu iškelti pareiškėjui drausmės bylą (t. 2, b. l. 137–138).
Garbės teismas 2013-07-09 parengiamojo posėdžio protokole Nr. GT-32(13)-P 5 klausimu svarstė klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui ir, išnagrinėjęs Tarnybos pateiktus dokumentus, nutarė iškelti D. P. drausmės bylą ir ją nagrinėti Garbės teismo posėdyje 2013-07-18 11.30 val. (t. 2, b. l. 145–146).
Tarnyba 2013-07-09 raštu Nr. T(1.13)A2-1200(13) informavo pareiškėją apie drausmės bylos iškėlimą ir nurodė, kad Garbės teismo posėdis vyks 2013-07-18 11.30 val., išaiškino Garbės teismo nuostatų 23 ir 24 bei 26 punktus (t. 2, b. l. 134).
Pareiškėjas 2013-07-10 raštu Nr. LT-13-07-10-DP-01 kreipėsi į Tarnybą ir nurodė, kad nebuvo kviečiamas į parengiamąjį Garbės teismo posėdį, kurio metu nuspręsta iškelti drausmės bylą, prašė nurodyti priežastis, kuriomis remiantis nuspręsta iškelti drausmės bylą, pateikti 2013-07-09 parengiamojo Garbės teismo posėdžio garso įrašą bei visą su drausmės byla susijusią medžiagą (t. 2, b. l. 140).
Tarnyba 2013-07-11 raštu Nr. T(1.13)A2-1233(13), atsakydama į pareiškėjo 2013-07-10 prašymą, jį informavo, kad priežastys (pagrindas), kuriomis remiantis nuspręsta iškelti drausmės bylą, yra dokumentai, sudarantys pareiškėjo drausmės bylą, t. y. Tarnybos 2013-07-08 teikimas Nr. GT-62(13)-T su priedais ir pranešimas apie drausmės bylos iškėlimą. Tarnyba pareiškėjui pateikė jo prašomus dokumentus bei parengiamojo posėdžio garso įrašą (mp3 formatu, t. 2, b. l. 142).
Pareiškėjas 2013-07-12 kreipėsi į Tarnybą, vadovaudamasis Garbės teismo nuostatų 26.1 punktu, ir prašė pateikti duomenis, patvirtinančius, kad Garbės teismo nariai parengiamajame posėdyje susipažino su teikimu pateikta visą medžiagą (234 lapai) iškelti pareiškėjui drausmės bylą, ir 2013-07-09 Garbės teismo parengiamojo posėdžio protokolo nuorašą (t. 2, b. l. 143).
Tarnyba 2013-07-16 rašte Nr. T(1.13)A2-1272(13), atsakydama į pareiškėjo 2013-07-12 prašymą, jį informavo, kad Garbės teismo nariai susipažino su visais drausmės bylą sudarančiais dokumentais, ir nurodė, kad Garbės teismo sekretorius apie gautą Tarnybos teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui elektroniniu paštu informavo Garbės teismo narius ir pateikė jiems 2013-07-08 teikimo Nr. GT-62(13)-T bei Tarnybos 2013-07-08 išvados Nr. GT-62(13)-1 skaitmenines kopijas (t. 2, b. l. 147).
Pareiškėjas D. P. 2013-07-17 rašte Nr. LT-13-07-17-DP-01 informavo Garbės teismo pirmininką ir Tarnybą, kad Garbės teismo posėdyje nedalyvaus (t. 2, b. l. 148).
Garbės teismo posėdžio 2013-07-18 protokole Nr. GT-34(13)-P 3 klausimu nagrinėta pareiškėjo drausmės byla ir Garbės teismo nariai padarė išvadą, kad Ataskaitoje nustatyti pažeidimai yra realūs, pareiškėjas, pateikdamas papildomus dokumentus, patvirtino, kad trūkumai egzistuoja, konstatavo, jog jis, rengdamas Ataskaitą, pažeidė turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Nurodyta, kad už nutarimą balsavo visi 4 posėdyje dalyvavę Garbės teismo nariai. Vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu vienbalsiai nutarta skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – pastabą (t. 2, b. l. 150–152).
Garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą 2013-07-18 posėdyje, priėmė sprendimą Nr. GT-51(13)-S, kad turto vertintojas Ataskaitą parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2, 3, 12 ir 13 punktuose bei Metodikos 28, 35, 58.1, 61, 62.2, 62.3, 62.4, 71.5 ir 83.5 punktuose nustatytų reikalavimų, ir skyrė drausminę nuobaudą – pastabą. Sprendime pažymėjo, kad teisės normų nustatytų pareigų nevykdymas yra teisės pažeidimas. Šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė jo veiklą reguliuojančių teisės normų reikalavimų ir tai turi drausminio nusižengimo požymių, todėl pareiškėjui skirtina viena iš Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų drausminių nuobaudų. Garbės teismas rėmėsi Garbės teismo nuostatuose įtvirtintais Garbės teismo veiklos principais, proporcingumo principu (t. 2, b. l. 153–163).
Tarnyba 2013-07-25 surašė išvadą Nr. T-15(13)-1 „Dėl „Resolution Valuations“ parengtos turto vertinimo ataskaitos Nr. LT-12-11-26-5938 atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“, kurioje vadovaudamasi Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Taisyklėmis pagal kompetenciją įvertino Ataskaitos atitiktį Įstatymo 22 straipsnyje ir Metodikoje nustatytiems reikalavimams ir konstatavo, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2, 3, 12 ir 13 punktuose bei Metodikos 28, 35, 58.1, 61, 62.2, 62.3, 62.4, 71.5 ir 83.5 punktuose nustatytų reikalavimų (t. 2, b. l. 164–170). Tarnyba 2013-07-25 raštu Nr. T(1.13)A2-1319(13) informavo pareiškėją apie šią išvadą (t. 2, b. l. 171).
Pareiškėjas nesutinka su paskirta nuobauda iš esmės dėl, jo nuomone, Garbės teismo padarytų procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjas neginčijo Ataskaitoje nustatytų Įstatymo ir Metodikos pažeidimų, todėl jie sprendime nevertintini.
Pareiškėjas teigia, kad skundžiamu sprendimu, kuriuo jam skirta drausminė nuobauda, Garbės teismas peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi tokie pažeidimai sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyti nei Tarnybos, nei teismo, kuriems suteikiama teisė vertinti ir nustatyti turto vertinimo ataskaitų atitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams.
Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas bei atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus nustato Įstatymas bei jį detalizuojantys teisės aktai.
Įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiūrą atlieka priežiūros įstaiga. Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Šiuo atveju Tarnyboje buvo gautas BAB banko „Snoras“ paklausimas, pagal kurį ji ir atliko Įstatyme bei Taisyklėse nustatytą tokių paklausimų nagrinėjimo procedūrą.
Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų. Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba Tarnybos turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus parengia ir pateikia Tarnyba.
Šios įstatymo nuostatos rodo, kad Tarnyba, turėdama informacijos apie turto vertintojo padarytus teisės aktų pažeidimus, parengia Garbės teismui teikimą dėl drausmės bylos turto vertintojui iškėlimo ir pateikia visą surinktą informaciją, o sprendimą dėl turto vertintojo padarytų pažeidimų priima ir drausmines nuobaudas už juos skiria Garbės teismas. Tarnybai nesuteikta kompetencija skirti drausminių nuobaudų.
Taisyklės nustato pareiškėjų paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams pateikimo ir nagrinėjimo Tarnyboje tvarką.
Tarnyba, vertindama turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitiktį Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, turi teisę teikti paklausimą turto arba verslo vertinimo ataskaitą parengusiam turto arba verslo vertintojui bei turto arba verslo vertinimo įmonei, kurios vardu parengta turto arba verslo vertinimo ataskaita, prašydama pateikti paaiškinimus ir informaciją dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos rengimo ir nurodydama atsakymo pateikimo Tarnybai terminą (12 punktas). Tarnyba, išanalizavusi gautus Taisyklių 12 punkte nurodytų asmenų paaiškinimus bei išnagrinėjusi turto arba verslo vertinimo ataskaitą, esant Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, parengia ir pateikia Garbės teismui teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo ataskaitą parengusiam turto arba verslo vertintojui, kurį pasirašo Tarnybos direktorius. Tais atvejais, kai turto arba verslo vertintojas ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmonė nustatytu terminu Tarnybai paaiškinimų nepateikia, teikimas Garbės teismui parengiamas ir pateikiamas pagal turimą informaciją (13 punktas).
Taigi, būtent Tarnybai suteikta teisė kreiptis į Garbės teismą su teikimu iškelti drausmės bylą, nustačius Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje egzistuojantį pagrindą, t. y. už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, šiuo atveju nustačius Įstatymo ir Metodikos pažeidimus.
Pareiškėjas kvestionuoja Garbės teismo kompetenciją, todėl vertintinas Garbės teismo sudarymas, funkcijos ir atliekami procedūriniai veiksmai nagrinėjant drausmės bylą.
Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Garbės teismą sudaro 5 nariai; Garbės teismas veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Garbės teismo nuostatais, kuriuose reglamentuoti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo veiklos principai, darbo organizavimas, turto arba verslo vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūros (4 dalis); Garbės teismo pareigos: 1) nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas; 2) kviesti turto arba verslo vertintojus dalyvauti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo posėdžiuose nagrinėjant jų drausmės bylas; 3) priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo (5 dalis); Garbės teismo teisės: 1) kreiptis į Priežiūros įstaigą dėl informacijos (turto arba verslo vertintojo rašytinio paaiškinimo; turto arba verslo vertinimo įmonės rašytinio paaiškinimo ir dokumentų, susijusių su turto arba verslo vertinimu; kitos su turto arba verslo vertintojo drausmės byla susijusios informacijos), reikalingos turto arba verslo vertintojo drausmės bylai iškelti ir (arba) nagrinėti; 2) kitos Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose nustatytos ir šiam įstatymui bei kitiems teisės aktams neprieštaraujančios teisės (6 dalis); Garbės teismas gali nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimai priimami visų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių balsų dauguma (7 dalis).
Garbės teismo veiklos principus, darbo organizavimą, turto vertintojo drausmės bylos nagrinėjimą ir Garbės teismo sprendimo priėmimą detalizuoja Garbės teismo nuostatai. Šių nuostatų 11 punkte įtvirtinta, kad parengiamasis Garbės teismo posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teikimo gavimo (užregistravimo drausmės bylų registracijos žurnale) dienos. Šiame Garbės teismo posėdyje Garbės teismo nariai susipažįsta su teikimu ir nusprendžia, ar yra pagrindas kelti drausmės bylą (12 punktas). Pagal Garbės teismo nuostatų 13 punktą, priėmęs sprendimą vertintojui iškelti drausmės bylą, Garbės teismas parengiamajame Garbės teismo posėdyje: įvertina papildomos informacijos, dėl kurios Garbės teismas turėtų kreiptis į Tarnybą, poreikį; įvertina, ar pagal turimą informaciją galima skirti bylą nagrinėti Garbės teismo posėdyje; sudaro asmenų, kviečiamų į Garbės teismo posėdį, sąrašą; nustato Garbės teismo posėdžio datą ir laiką. Garbės teismui priėmus sprendimą iškelti vertintojui drausmės bylą, Garbės teismo sekretorius likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki Garbės teismo posėdžio dienos parengia, pateikia pasirašyti Garbės teismo pirmininkui ir išsiunčia: raštą, kuriuo vertintojas informuojamas apie jam iškeltą drausmės bylą, Garbės teismo posėdžio datą, laiką ir vietą (siunčiama paštu, faksu arba vertintojo nurodytu elektroninio pašto adresu); raštus kiekvienam Garbės teismo nariui, kuriais informuojama apie Garbės teismo posėdžio datą, laiką, vietą, drausmės bylą, kuri bus nagrinėjama (pridedamos drausmės bylos dokumentų, išskyrus dokumentų, pateiktų kartu su priežiūros įstaigos pateiktu teikimu, kopijos); raštus kiekvienam asmeniui, nurodytam Asmenų, kviečiamų į Garbės teismo posėdį, sąraše, kuriais informuojama apie Garbės teismo posėdžio datą, laiką, vietą, drausmės bylą, kuri bus nagrinėjama (14 punktas). Garbės teismo nuostatų 15 punkte įtvirtinta, kad drausmės byla nagrinėjama Garbės teismo posėdyje. Išklausius visus Garbės teismo posėdyje dalyvaujančius asmenis, Garbės teismo posėdžio patalpoje lieka tik Garbės teismo nariai. Garbės teismo posėdžio pirmininkas suformuluoja Garbės teismo sprendimą (rezoliucinę dalį) ir siūlo balsuoti už jį (33 punktas). Pagal Garbės teismo nuostatų 34 punktą Garbės teismo sprendimas priimamas visų Garbės teismo narių, dalyvavusių Garbės teismo posėdyje, balsų dauguma, kiekvienam Garbės teismo nariui turint po vieną balsą. Garbės teismas, išnagrinėjęs vertintojo drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų: nutraukti vertintojo drausmės bylą arba skirti vertintojui vieną iš drausminių nuobaudų, nurodytų Įstatyme (35 punktas). Pagal Nuostatų 36 punktą, priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą, Garbės teismas įvertina vertintojo padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir galiojančias vertintojui paskirtas drausmines nuobaudas.
Iš anksčiau minėtų Garbės teismo nuostatų matyti, kad Garbės teismas, įvertinęs Tarnybos pateiktą informaciją, pirmiausia nusprendžia, ar yra pagrindas turto vertintojui iškelti drausmės bylą, ir tik iškėlus drausmės bylą turto vertintojui išsiunčiamas raštas, kuriuo jis informuojamas apie iškeltą drausmės bylą bei Garbės teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Nuostatų 10 punkte nustatyta, kad apie parengiamojo Garbės teismo posėdžio datą ir laiką informuojami Garbės teismo nariai. Taigi, teisės aktai nenustato Tarnybai pareigos informuoti turto vertintoją apie tai, kad parengiamajame Garbės teismo posėdyje bus svarstomas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo. Atsižvelgus į tai, atmestini pareiškėjo teiginiai, kad jis turėjo būti informuotas ir kviečiamas į parengiamąjį Garbės teismo posėdį. Pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis, nustatytomis Nuostatų 26 punkte, aktyviai naudojosi. Tai, kad nei pats pareiškėjas, nei jo atstovas nedalyvavo Garbės teismo posėdyje, o pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo drausmės byla išnagrinėta ir priimtas sprendimas, nesilaikant Įstatymo ir Garbės teismo nuostatų reikalavimų.
Garbės teismo nuostatų 1 priede nustatyta teikimo forma ir prie priedų nurodoma, kad pridedama ir Išvada dėl vertintojo veiksmų. Šiuo atveju Tarnyba 2013-07-08 išvadoje dėl vertintojo veiksmų Nr. GT-62(13)-1 konstatavo, kad pareiškėjo parengta Ataskaita nesilaikant Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2, 3, 12 ir 13 punktuose bei Metodikos 28, 35, 58.1, 61, 62.2, 62.3, 62.4, 71.5 ir 83.5 punktuose nustatytų reikalavimų. Taigi, tarnyba surašė Išvadą dėl vertintojo veiksmų.
Garbės teismas vertina turto vertintojo padarytus teisės aktų pažeidimus rengiant turto vertinimo ataskaitas. Garbės teismas pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, svarstydamas drausminės atsakomybės už Įstatymo ar Metodikos taikymą klausimus, iš esmės atlieka ir turto vertinimo ataskaitos atitikties vertinimą pagal Įstatymo 23 straipsnį. Ginčijamame Garbės teismo 2013-07-18 sprendime Nr. GT-51(13)-S buvo konstatuota, kad pareiškėjo parengta Ataskaita nesilaikant konkrečių Įstatymo ir Metodikos nuostatų reikalavimų. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Sutiktina su atsakove, kad pareiškėjui drausmės byla buvo iškelta už teisės aktų pažeidimus, rengiant Ataskaitą, šiuo atveju Tarnybos ir Garbės teismo funkcijos vertinant Ataskaitą iš dalies sutapo. Turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymas reiškia turto vertintojo pažeidimus, už kuriuos jam gali būti paskirta drausminė nuobauda, kurią turi teisę skirti Garbės teismas, arba kitu atveju tai gali būti pagrindas Tarnybai pripažinti turto vertinimo ataskaitą neteisinga (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, drausminėse bylose nustatomas Įstatymo 22 straipsnio pažeidimas neišvengiamai suponuoja išvadą dėl turto vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams. Akcentuotina, kad Garbės teismas pagal Nuostatų 35 punktą turi teisę nutraukti vertintojo drausmės bylą arba skirti drausminę nuobaudą. Taigi, Garbės teismas veikia, vadovaudamasis Įstatymu ir Garbės teismo nuostatais, tačiau nėra besąlygiškai saistomas Tarnybos išvados dėl vertintojo veiksmų ir atlikęs tyrimą turi teisę spręsti dėl turto vertintojo patraukimo drausminėn atsakomybėn. Pagal šiuo metu galiojančių Taisyklių 14 punktą, Garbės teismui išnagrinėjus turto arba verslo vertintojo drausmės bylą, Tarnyba parengia išvadą dėl turto arba verslo vertintojo parengtos turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju 2013-07-25 Tarnybos išvada Nr. T-15(13)-1 surašyta po ginčijamo sprendimo priėmimo byloje ir nėra šios bylos ginčo dalykas. Be to, ši išvada neturi įtakos sprendžiant pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad išvada dėl turto ar verslo vertinimo ataskaitos yra parengiama po Garbės teismo sprendimo. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad iš aptartos turto ar verslo vertinimo ataskaitos nagrinėjimo procedūros matyti, jog tiek pati procedūra, tiek parengiama išvada dėl ataskaitos yra tiesiogiai susijusi su ataskaitą parengusio turto arba verslo vertintojo veiksmų vertinimu Garbės teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad skundžiamoje Išvadoje Tarnyba išreiškė savo poziciją dėl Ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio ir kitų teisės aktų reikalavimams, tačiau joje nėra privalomų nurodymų suinteresuotiems asmenims, ja ataskaita nepanaikinama. Taigi, Išvada nelaikytina administraciniu sprendimu, o vertintina kaip konstatuojamojo pobūdžio aktas, nesukeliantis konkrečių teisinių pasekmių, todėl nėra skundžiama teismui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-27 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-502-988-13).
Garbės teismas, įvertinęs Ataskaitą, ginčijamame sprendime nustatė, kad D. P. nesilaikė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2, 3, 12 ir 13 punktuose bei Metodikos 28, 35, 58.1, 61, 62.2, 62.3, 62.4, 71.5 ir 83.5 punktuose nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta vertinamo turto arba verslo pavadinimas, buvimo vieta; vertinamo turto arba verslo individualūs požymiai, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą (3 punktas); vertinamo turto arba verslo aprašymas (12 punktas); turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus (13 punktas).
Metodikos 28 punkte nustatyta, kad vertintojas vertindamas atsižvelgia į vertinimo sritį bei tikslą ir surenka duomenis apie: 28.1. vertinamo turto arba verslo buvimo vietos ekonominius, socialinius rodiklius; 28.2. vertinamo turto arba verslo rinkos konjunktūrą ir finansavimo sąlygas; 28.3. vertinamo turto arba verslo teisinį režimą (nuosavybės teisė, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, specialios naudojimo sąlygos ir kt.); 28.4. turto arba verslo plėtros galimybes ir (arba) alternatyvų panaudojimą. 35 punkte nustatyta, kad objekto apžiūros metu objektas turi būti nufotografuotas ir (arba) nufilmuotas pagal šiuos reikalavimus: 35.1 nuotraukose ir (arba) vaizdo medžiagoje užfiksuotos individualios objekto savybės, turinčios įtakos objekto vertei, pagal kurias būtų galima nustatyti vertinamą objektą; 35.2 mažiausias vieno objekto nuotraukų skaičius – 3, vaizdo medžiagos kopijos – 1; 35.3 nuotraukose ir (arba) vaizdo medžiagoje matomas objekto vidus ir išorė, jeigu objektas turi vidų ir išorę; 35.4 nuotraukos ir (arba) vaizdo medžiaga yra spalvotos ir tokio ryškumo, kad jose galima atpažinti objektą ar jo fragmentus; 35.5 objektas vertintojo nufotografuotas ir (arba) nufilmuotas objekto apžiūros dieną. Metodikos 58.1 punkte nustatyta, kad surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Metodikos 61 punkte nustatyta, kad jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius.
Metodikos 62.2 punkte nustatyta, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo: analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes; 62.3 – padarytų šios Metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes; 62.4 – taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Metodikos 71.5 punkte nustatyta, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Metodikos 83.5 punkte nustatyta, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo 83.5 taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus.
Pareiškėjui nepateikus argumentų dėl Ataskaitoje nustatytų Įstatymo ir Metodikos nuostatų pažeidimų nepagrįstumo bei neginčijant sprendimo tuo aspektu, teismas jų neanalizuoja ir nevertina.
Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeista Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą dėl procedūrinės Tarnybos išvados ginčijimo teismine tvarka. Tai, kad Tarnybos išvados dėl turto vertintojo veiksmų rengiant ataskaitas pateikiamos tik Garbės teismui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pažeidžiama asmenų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Tarnyba nurodė ir pareiškėjas iš esmės sutiko, kad Tarnybos 2013-07-05 išvada nėra administracinis aktas, kuris yra priedas prie Teikimo ir tai tik tarpinis procedūrinis sprendimas. Šiuo atveju Tarnybos išvada buvo parengta dėl vertintojo veiksmų rengiant Ataskaitą. Garbės teismui suteikta teisė priimti sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, kurį pareiškėjas teismui ir ginčija.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Garbės teismas, laikydamasis Įstatymo, Garbės teismo nuostatų reikalavimų, nustatęs, jog turto vertintojas nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, turėjo teisę iškelti drausmės bylą, bei įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį pagrįstai skyrė D. P. drausminę nuobaudą. Pareiškėjas neginčijo ir nepateikė teismui rašytinių įrodymų, paneigiančių nustatytus jo veiklos pažeidimus. Teismas nenustatė, kad Garbės teismas būtų viršijęs jam suteiktą kompetenciją ar padaręs procedūrinį pažeidimą, nagrinėdamas pareiškėjo drausmės bylą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Garbės teismo 2013-07-18 sprendimas Nr. GT-51(13)-S priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Kadangi nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas turto vertinimą, pažeidė teisės aktų nuostatas, ir nesant kitų drausmės bylos nutraukimo pagrindų jo išvestinis reikalavimas nutraukti drausmės bylą negali būti tenkinamas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo D. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.