Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. P., jo atstovams advokato padėjėjai Daliai Pušinskei, advokatui Ugniui Pėdnyčiai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. 2018 m. lapkričio 9 d. 23.30 val. Vilniuje, Olandų g., trukdė dirbti policijos pareigūnams, bendravimo metu įsiterpinėjo į pokalbį, trukdė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, į teisėtus policijos pareigūno reikalavimus pasitraukti ir netrukdyti dirbti nereagavo, priešinosi sulaikymo metu, nevykdė teisėto reikalavimo sėstis į tarnybinį automobilį, muistėsi, rėmėsi į tarnybinį automobilį, netraukė kojų, kad policijos pareigūnas galėtų uždaryti tarnybinio automobilio duris. Taip D. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis su draugais M. K. ir R. K. taksi automobiliu važiavo į centrą, jis vyko pasveikinti draugą gimtadienio proga, o kiti į miestą pabūti su draugais. Bevažiuojant jis su M. K. sėdėjo gale, jie kalbėjo tarpusavyje, kažkas kalbėjo su taksistu, buvo malonus pokalbis. Jis R. K. veiksmų, be kita ko, trenkimo taksistui, nematė. Jis pajuto staigų stabdymą ir smūgį į automobilio galą. Jie išlipo, pamatė, kad į taksi automobilį „Toyota Prius“ įvažiavo automobilis „Audi“. Priekyje nebuvo jokios kliūties, todėl taksisto stabdymas buvo neprotingas. Automobiliu „Audi“ važiavo mergina ir vaikinas, jie išlipo ir nesuprato, kodėl taksistas stabdė. Jis merginai pasakė, kad nežino, kokiu atstumu jie važiavo, bet mano, kad taksistas yra kaltas, nes nežinia, kodėl stabdė, sakė, kad, jeigu bus kviečiama policija, gali jį pakviesti duoti parodymus. Jis su M. K. ar jie trise nuėjo ir jis iškvietė kitą taksi, kurio jie laukė tol, kol atvažiavo pareigūnai. Jis su M. K. priėję trumpai pasiaiškino, kas įvyko. Jie pareigūnams paaiškino, kad taksistas neprotingai stabdė. Tuomet taksistas pradėjo sakyti, kad jam trenkė, nors iki tol sakė, kad jie nesilaikė distancijos. Taksistas buvo įdomus, negalėjo kalbėti, kalbėjo kaip per laringofoną, turėjo gerklės sutrikimų ir jo vairavimas buvo nekoordinuotas, gal dar taksistas sakė, kad turėjo širdies operaciją, kalbėjo neaiškiai. Tuomet jis su M. K. nuėjo toliau ir laukė taksi automobilio, kuris sustojo kitoje pusėje. Jis nuėjo pasitikti taksi automobilio, jie apsisuko, atvažiavo už automobilių kolonos. Sėdėdamas taksi automobilyje jis pamatė, kad R. K. nėra. Jis nuėjo paklausti pareigūnės, kas vyksta, kada paleis R. K., kada jie galės važiuoti toliau, ar reikia pagalbos. Jam atrodo, dar buvo taksistas, tie jaunuoliai ir pareigūnai, – jie stovėjo gal už 10 m, pareigūnė stovėjo prie automobilio „Audi“, o jie prie automobilio „Toyota“. Jis visą laiką bendravo su pareigūne. Pareigūnė jam pasakė, kad vyksta tyrimas, jie viską išsiaiškins. Jis stovėjo prie pareigūnės ir laukė. Gal dar kažko paklausė. Kai jis kalba jo rankos visada labai juda. Jis norėjo užduoti daugiau klausimų, kiek tai užtruks, bet priėjo pareigūnas ir iš karto jį stūmė nuo pareigūnės. Tuo metu M. K. stovėjo toliau, buvo prie taksi automobilio, išlipęs žiūrėjo, o R. K. stovėjo prie automobilio „Toyota“ su taksistu ir jaunuoliais. Pastumtas pareigūno jis griuvo, begriūdamas susilaikė ir atsitiesė, mėgino rankomis už ko nors įsitverti, lyg ir buvo slidu. Atsistojus pareigūnas jį paėmė už kairio peties ir sviedė į tarnybinį automobilį. Jie stovėjo ant šaligatvio, tarnybinis automobilis stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje nuo šaligatvio nutolęs 20-30 cm. Jam nuo šaligatvio nuslydo kairė koja, kuri užsikabino už tarnybinio automobilio apačios, galinio rato. Jis krito, galva trenkėsi į tarnybinio automobilio stovą. Tuomet pareigūnas dar kartą paėmė jį už peties, patraukė, atidarė duris ir vėl grūdo į tarnybinį automobilį. Jis dar kartą trinktelėjo galvą. Tuomet pareigūnas rėkė „kojos, kojos“, jau įkišo jį į tarnybinį automobilį. Jo kojos buvo užsikabinusios, kulnas netilpo ištraukti pro tarpą, kuris yra tarp tarnybinio automobilio ir šaligatvio. Jis kojas kėlė, įsikėlė, pareigūnas užtrenkė duris ir jis sėdėjo. Jį į tarnybinį automobilį pasodino policijos pareigūnas R. O.. Jis nežino, kodėl pareigūnas jį stūmė į tarnybinį automobilį. Iki R. O. panaudojant prievartą, reikalavimo sėsti į tarnybinį automobilį nebuvo, jis neatsimena, kad pareigūnai jo būtų prašę pasišalinti toliau, tik kai R. O. jį stūmė už peties, tuomet rėkė „lipkite į automobilį“. Tuo metu jam skaudėjo galvą, ištiko šokas, jis nežinojo, kaip elgtis, – kai tave stumdo pareigūnas, nežinai, kas bus toliau. Jis buvo stipriai sutrikęs. Jeigu pareigūnas būtų pasakęs atsitraukti, jis būtų atsisėdęs į taksi automobilį. Jis policijos pareigūnų neįžeidinėjo, visada į žmones kreipiasi „jūs“, nes yra taip įpratęs iš darbo. Kad yra teisininkas, jis tikrai negalėjo sakyti, nes tokiu nėra. Ką jam liepė, tą jis darė, suprato, kad priešintis negalima. Jam buvo šokas, jis sėdėjo mašinoje ir laukė, kad greičiau grįžtų namo. Lyg ir jis vykdė visus reikalavimus, policijos pareigūnai sakė prisisegti diržais, jis prisisegė, policijos pareigūnai sakė išlipti, jis išlipo, policijos pareigūnai sakė sėdėti, jis sėdėjo ir laukė, nors galėjo išlipti, jo niekas nesaugojo. Kai jis sėdėjo tarnybiniame automobilyje, matė iš galo švyturėlius, o kai jis buvo sodinamas, kiti policijos pareigūnai nebuvo atvykę.

Liudytoja A. B.-S. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad ji D. P. atsimena iš pavardės. Buvo iškvietimas dėl eismo įvykio, kuriam buvo priskirtas kitas policijos ekipažas, bet jų ekipažas perėmė šį iškvietimą, nes jie jau buvo toje gatvėje. Atvažiavę jie pamatė, kad vienas automobilis įvažiavo į kito automobilio galinę dalį. Buvo išlipęs taksistas, kito automobilio savininkė ir asmenys, važiavę su taksistu – D. P. ir jo draugai. Pastarieji priėjo prie jų, pradėjo sakyti, kad taksistas yra neadekvatus, pradėjo stabdyti ir sukėlė eismo įvykį. Ji pasakė, kad jie netrukdytų, patys išsiaiškins. Tačiau D. P. vis tiek lindo, sakė, koks yra jo numeris, kad jis yra liudytojas, turi advokatą, kad taksistas specialiai stabdė, sukėlė eismo įvykį ir taip toliau. Pirmą kartą jie D. P. paprašė pasitraukti ir nuėjo kalbėti su taksistu. Taksistas paaiškino, kad jam trenkė į krūtinę, kadangi jis yra po širdies operacijos, jam pasidarė bloga, todėl jis ir pradėjo lėtinti greitį, kad kur nors neįvažiuotų, o automobilis iš galo nespėjo sustoti ir kilo eismo įvykis. Taksistui trenkė ne D. P., o jo draugas. Jie to asmens paprašė išlipti iš kito taksi automobilio, kad galėtų apklausti. Jis išlipo, kartu išlipo D. P., kuris pradėjo sakyti, kodėl jie ištraukė nekaltą žmogų, jis nieko nepadarė, kaltas yra taksistas. Ji pasakė, kad taksistas rašys pareiškimą, todėl tam draugui teks pavažiuoti iki Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato parašyti paaiškinimą. D. P. sakė, kad jo draugas niekur nevažiuos, jis nieko nepadarė. D. P. buvo paprašyta eiti iki automobilio, nes jis nėra reikalingas ir gali važiuoti namo. Tačiau D. P. vis tiek sakė, kad jie važiuos visi kartu ir jie (policijos pareigūnai) nieko neims. Jos kolega keletą kartu D. P. kartojo, kad jis važiuotų namo ir netrukdytų, tačiau D. P. jų nurodymų neklausė. Tada jiems teko D. P. sodinti į tarnybinį automobilį, tačiau jis pradėjo priešintis, sakyti, kad nelips, klausė, kokiu pagrindu jie jį sodina į tarnybinį automobilį, pradėjo rankomis laikytis už durelių, o kai jie jį įsodino į tarnybinį automobilį, D. P. neleido uždaryti durų. Į iškvietimą jie atvažiavo pirmi, kada atvažiavo kitas policijos ekipažas, ji negali pasakyti. Privažiavus kitam policijos ekipažui, jie pasakė, kad susitvarkys ir kitas ekipažas išvažiavo. Ji neatsimena, ar tuo metu, kai D. P. nevykdė jų reikalavimų, buvo kitas policijos ekipažas. Viskas turėtų būti nurodyta jos tarybiniame pranešime.

Liudytojas R. O. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jis prisimena įvykį su D. P.. Buvo gautas iškvietimas dėl eismo įvykio. Atvykus į įvykio vietą jie rado susidūrusias dvi transporto priemonės: taksi automobilį, o kitos transporto priemonės jis nepamena. Po to privažiavo dar vienas automobilis, kaip jie suprato, juo atvyko taksi automobilio, kuris dalyvavo eismo įvykyje, keleiviai. Taksistas paaiškino, kad jis buvo po operacijos, važiavo, jam pasidarė silpna, vienas iš keleivių kumščiu trenkė į krūtinės ląstą, dėl to jam pasidarė dar blogiau, jis sustojo, kad nesukeltų eismo įvykio ir tuo metu į jo automobilio galinę dalį įvažiavo kitas automobilis. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes jie stovėjo nuo važiuojamosios kelio dalies, ant šaligatvio. Stovėjo jis, porininkė ir du piliečiai – vienas, kuris trenkė taksistui, ir kitas, kuris nevykdė jų reikalavimų. Jie bendravo su piliečiu, kuris trenkė taksistui, o kitas pilietis kišosi į pokalbį, neleido normaliai išsiaiškinti aplinkybių, kišosi tarp jų, lindo. Pastarojo tris-keturis kartus buvo paprašyta pasitraukti saugiu atstumu, bet jis vis tiek lindo tarp jų, kišosi, stojosi veidu prieš veidą, aiškino teisiniais terminais, kad jie kažką ne taip daro. Dar keletą sykių jam buvo paaiškinta pasitraukti į šoną, vykdyti teisėtus reikalavimus, bet jis atsisakė, naglai lindo. Po to buvo nuspręsta jį pasodinti į tarnybinį automobilį dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo. Pilietis už rankos buvo vesdinamas į tarnybinį automobilį, prie kurio jis nevykdė teisėtų reikalavimų: nesėdo į tarnybinį automobilį, muistėsi, rankomis laikėsi už tarnybinio automobilio, nekėlė kojų. Jie vėl tris-keturis kartus jam pakartojo, kad vykdytų jų teisėtus reikalavimus, tada jau jis įkėlė kojas ir buvo sulaikytas. Jie nusprendė jį sulaikyti, nes jis jiems neleido dirbti, atlikti savo tiesioginių pareigų, nevykdė teisėtų reikalavimų pasitraukti, netrukdyti dirbti policijos pareigūnams, kurie yra ginkluoti, nesilaikė jų nurodyto saugaus atstumo. Po to į įvykio vietą buvo privažiavęs dar vienas policijos ekipažas, jis nepamena, koks, daugiau įvykio vietoje nieko nebuvo. Jis negali pasakyti, ar nurodyti D. P. veiksmai buvo atliekami jau atvykus kitam policijos ekipažui, ar jo dar nebuvo. D. P. neteisėti veiksmai buvo atliekami ir lauke, ir tarnybiniame automobilyje, kuris yra filmuojamas su garsu, todėl tai, kaip jis elgėsi iki pat policijos komisariato, bus matoma. Į tarnybinį automobilį iš pradžių buvo pasodintas asmuo, kuris trukdė dirbti, po to asmuo, kuris trenkė taksistui. D. P. tikrai kalbėjo nepagarbiai, bet ar vartojo keiksmažodžius, jis neprisimena.

Liudytojas R. K. apklausiamas teisme parodė, kad D. P. yra jo draugas. Berods, 2018 m. lapkričio 9 d. vakare jie vakarieniavo, išsikvietė taksi automobilį ir važiavo į miestą tęsti vakaro. Jie buvo blaivūs, gal simboliškai išgėrę taurę. Važiavo jis, D. P., M. K. ir viena mergina. Jis sėdėjo priekyje, o jie – gale. Važiuojant, pakilus nuo Olandų žiedo taksistas staigiai sustabdė automobilį, į kurio galą atsitrenkė kitas automobilis. Jis nežino, dėl ko taksistas stabdė, jis nieko nedarė. Jie išlipo iš automobilio ir stovėjo, kažko laukė, berods taksistas iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai pradėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybes. Jis stovėjo šalia taksi automobilio, prie jo buvo priėję du pareigūnai. Kito ekipažo automobilis stovėjo toliau, taksistas buvo prie jo. Jis klausė taksisto, kodėl jis taip staigiai stabdė, o pareigūno klausė, kas atsitiko. Pareigūnas jam sakė, kad galbūt teks važiuoti kartu. Vyko pokalbiai, pareigūnai nuėjo į vieną pusę, į kitą, grįžo. Jis vėl klausė, ką jam daryti, jie sakė palaukti. Jie laukė. Po kurio laiko pareigūnas jam pasakė, kad reikės važiuoti kartu. Jis nesuprato, kokiu pagrindu. Pokalbio metu D. P. nebuvo priėjęs, jis nepamena. Kiek pamena, D. P. kvietėsi kitą taksi automobilį ir, kai iškvietė, iš tolėliau jį pasikvietė, sakė „važiuojam“. Jis sakė, kad negali važiuoti, nes neaišku, kokia yra situacija. Tuomet pareigūnas pasikvietė D. P. ir pasakė, kad jis irgi važiuos kartu. Jis nesupranta, dėl ko pareigūnas taip sakė, kam reikėjo D. P. sulaikyti. Jis negirdėjo, kad pareigūnai D. P. sakytų nesikišti, jo reikalautų sėstis į tarnybinį automobilį. Jokių pareigūnų reikalavimų, sakomų D. P., jis negirdėjo. Taip pat jis negirdėjo, kad D. P. sakytų, jog yra teisininkas, į pareigūnus kreiptųsi „tu“, jų reikalautų „baigti nesąmones“. Pareigūnai pirmą įsodino D. P.. Jis matė, kad pareigūnai panaudojo kovinių imtynių veiksmus, D. P. trenkėsi į tarnybinio automobilio šoną. Jis nuo tos vietos buvo 3-4 m atstumu. Nežino, dėl ko buvo grumtynės, jis buvo arti, bet pokalbio neklausė, tik matė, kad D. P. įgrūdo į tarnybinį automobilį. D. P., kai jį grūdo į tarnybinį automobilį, kažkokių labai jau aktyvių veiksmų tikrai nerodė. Į tarnybinį automobilį jis įlipo po D. P.. D. P. sakė, kad jam skauda ausį, bėgo kraujas, ant jo kelnių buvo D. P. kraujo lašų, D. P. prašė iškviesti medicininę pagalbą. Pareigūnai reikalavo, kad jie prisisegtų diržus. D. P. prisisegė. Jo irgi reikalavo, neprisimena, ką jis darė, gavo baudą, nes neprisisegė, sumokėjo, bet nežino, už ką. Jis nežino, ar D. P. gavo kažkokią baudą. Jis mano, kad D. P. vykdė pareigūnų reikalavimus. Kol D. P. buvo sodinamas į tarnybinį automobilį, M. K. stovėjo šalia kito automobilio, kažkur 2-3 m atstumu ir viską matė. Kiti asmenys irgi stovėjo panašiu atstumu. Dėl taksisto sumušimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus miesto 3-ajame policijos komisariate.

Liudytojas M. K. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad D. P. yra jo klientas ir pažįstamas. 2018 m. lapkričio 9 d. vakare D. P. jam paskambino, paprašė pristatyti produktą. Jie tą vakarą ir susitiko, gal 18.00 val. Po to jie pavakarieniavo ir važiavo į miestą linksmintis. Iki važiuojant į miestą jis alkoholio nevartojo. Kiti restorane sėdėjo, ant stalo buvo vyno butelis, bet kažko stipresnio nebuvo. Į miestą jie važiavo taksi automobiliu, kurio priekyje sėdėjo R. K., jis sėdėjo gale per vidurį, D. P. sėdėjo jam iš dešinės, o iš kairės moteriškė, kurios jis nepažįsta. Bevažiuojant taksistas iš niekur nieko sustabdė automobilį ir į jį atsitrenkė kitas automobilis. Kai jie išlipo iš automobilio, asmenys iš kito automobilio paprašė, kad jie palauktų, kadangi iškvietė policiją, nes buvo neaišku, kodėl taksi automobilis sustojo. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, D. P. kvietė kitą taksi automobilį. Atvažiavus kitam taksi automobiliui, D. P. jį pasitiko, įsėdo į jį, nes taksistas nežinojo, kur apsisukti. Jie apsisuko, privažiavo prie jų. Tuomet jis įsėdo į taksi automobilį. R. K. bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais, o tie asmenys, kurių automobilis atsitrenkė į taksi automobilį, stovėjo. D. P. išlipo iš taksi automobilio, išlipdamas pasakė, kad eina paimti R. K. ir nuėjo prie pareigūno, neatsimena, vyro ar moters, paklausti kokia situacija dėl R. K., nes, atrodo, kad taksistas uždavinėjo kažkokius klausimus, buvo labai neaišku. D. P. pokalbio nei su R. K., nei su pareigūnais jis negirdėjo. Jis išlipęs pamatė, kad pareigūnas D. P. ganėtinai grubiais veiksmais įgrūdo į tarnybinį automobilį. Atstumas nuo jo iki jų sudarė gal 10-20 m, jie nebuvo nutolę dideliu atstumu. Jis negirdėjo, ką D. P. kalbėjo, bet pastarasis kalbėjo tikrai mandagiai, jeigu D. P. būtų šaukęs, jis tikrai būtų girdėjęs, bet jokios agresijos nebuvo. Kai D. P. nuėjo kalbėtis, jis dar sėdėjo taksi automobilyje. Tai, kaip D. P. grūda į tarnybinį automobilį, jis matė jau išlipęs iš taksi automobilio ir po kokios pusės minutės jis priėjo prie pareigūnės paklausti, kodėl jie taip daro. Pareigūnė jam pasakė, kad D. P. nepakluso pareigūno reikalavimams, bet nesakė, kokiems. Jis negirdėjo, kad būtų prašoma pasitraukti, sėsti į automobilį. Kai D. P. įgrūdo į tarnybinį automobilį, jis negirdėjo, kad pareigūnai jo reikalautų patraukti kojas. Tuo metu atstumas sudarė gal 5-7 m. Jis paklausė, kur D. P. veš, jam pasakė, kad į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą. Tuomet jis ten nuvažiavo taksi automobiliu.

Liudytoja J. G. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra mačiusi D. P.. Ji automobiliu važiavo Olandų gatve, atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį, nes šis staigiai sustojo. Iš kito automobilio išlipo jo vairuotojas ir keturi keleiviai. Jie (J. G.) kvietė policiją, nes buvo panašu, kad tarp vairuotojo ir keleivių buvo konfliktas. Jai atrodo, kad D. P. nėra tas žmogus, kurį kaltina trenkimu. Atvyko policijos pareigūnai, buvo du vyrai ilgesniais plaukais – D. P. ir dar vienas, taip pat du trumpesniais plaukais – vyras ir moteris. D. P. visą laiką kvietė taksi. Iš pradžių pareigūnai priėjo prie jų su vairuotoju ir pokalbio metu kitų asmenų prašė pasitraukti, kažkas tokio, ji neatsimena, kokiais žodžiais. Kiti asmenys aiškino, kad vairuotojas yra kaltas, kišosi į pokalbį. Ji neatsimena, ar D. P. buvo priėjęs prie pareigūnų, atrodo, kad jis kalbėjo apie vairuotoją, jog pastarasis yra kaltas. D. P. su ja bendravo labai maloniai, o jam bendraujant su pareigūnais vienu metu ji girdėjo kažkokius labai garsius pasisakymus, buvo labai garsiai kalbama, D. P. kažką piktai sakė. Vienu metu pareigūnai D. P. sakė „dabar mes kalbame čia“. Ji negali konkrečiai pasakyti, ką pareigūnai sakė D. P., esmė ta, kad jis nesikištų į pokalbį. Ji neatsimena, kaip pareigūnai juos sodino į tarnybinį automobilį, atsimena, kad sodinant jie bandė neiti, tampėsi, tikrai nenorėjo sėstis į tarnybinį automobilį. Ji neatsimena, ar pareigūnai dėl to ką nors sakė. Buvo du žmonės, kuriuos pareigūnai sodino į tarnybinį automobilį, jie abu tam priešinosi. Ji negali pasakyti, kuris iš jų ką konkrečiai darė, nes juos matė iš šono, bet D. P. pakankamai kišosi į pokalbius ir ten dalyvavo. Ji mano, kad jie priešinosi, nes prie tarnybinio automobilio buvo chaosas, kuris pasireiškė verbaliniais pasisakymais, priešinimusi, stūmimu, kad nelips, pareigūnai vieną bandė sodinti, kitas kažkaip dalyvavo, nes jo draugą bandė sodinti. Ji matė, kad pareigūnai juos abu sodino į tarnybinį automobilį, neatsimena, nežino, kurį pirmą bandė sodinti. Tą vakarą jie abu jai buvo panašūs. Viskas vyko, kai pareigūnai sodino pirmą asmenį, kiek ji atsimena. Kito automobilio vairuotojas galbūt buvo savo automobilyje, nes jis ten rašė pareiškimą, tuo metu jis tikrai aktyviai nedalyvavo, buvo nuošaliau. Jai atrodo, kad pareigūnas jau stūmė žmogų į tarnybinį automobilį, nebuvo, kad pareigūnas sakytų „prašau, atsisėskite į automobilį“. Ji stovėjo šonu ir kartas nuo karto žiūrėjo, negali pasakyti, kokiais veiksmais stūmė į tarnybinį automobilį. Tuo metu, kai D. P. įsodino į tarnybinį automobilį, ji buvo kažkur 10 m atstumu nuo jo. Ji negirdėjo konkrečiai konflikto, kodėl D. P. įsodino į tarnybinį automobilį. Ji viską matė pusiau šoniniu regėjimu, stovėjo šalia, bet bandė labai nesivelti, stipriai nežiūrėti ir tame nedalyvauti. Pareigūno stūmimas į tarnybinį automobilį buvo tikslingas, kryptingas veiksmas, pareigūnas aiškiai žinojo, ką daro, ji tai tikrai atsimena. Prieš tai ji negirdėjo, ar pareigūnas sakė D. P. lipti į tarnybinį automobilį. Kai pareigūnas stūmė, D. P. muistėsi, kažką rėkė, ji neatsimena, ką konkrečiai. D. P. priešinosi pareigūnams, bandė išeiti iš tos situacijos, nusistumti.

Liudytojas A. A. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra matęs D. P.. Jis dirba pavėžėju. Buvo vėlyvas vakaras, apie 23.00 val., jis vežė D. P. ir kelis kitus asmens nuo Nemenčinės plento 2 į senamiestį, kilo į Olandų g. esantį kalną. D. P. ir dar du asmenys sėdėjo automobilio gale, jie bendravo. Po to, kai jam buvo suduotas smūgis, jis sustojo šalikelėje ir į juos atsitrenkė kitas automobilis. Išlipus iš automobilio D. P. jį išvadino necenzūriniais žodžiais, nepagarbiai ir sakė, jog kvies policiją išsiaiškinti aplinkybių. D. P. tikriausiai iškvietė policiją. Atvykus policijai pareigūnas priėjo prie jo, paklausė, kas įvyko. Jis pasakė, jog kilo eismo įvykis, prieš tai buvo incidentas su keleiviu, kuris jam sudavė smūgį. Pareigūnas jo paprašė viską paaiškinti. Atvykus policijai pareigūnas D. P. ir kitiems asmenims liepė stovėti ant šaligatvio ir nesikišti, nes pareigūnas kalbėjo su juo. Bet D. P. labai norėjo pareigūnui paaiškinti ir ėjo prie pareigūno aiškinti. Pareigūnas kelis kartus pasakė, kad D. P. stovėtų ant šaligatvio, ne ant važiuojamosios kelio dalies. Po to jis nematė incidento, buvo nusisukęs ir atsisuko, kai pareigūnas D. P. sodino į tarnybinį automobilį. Tuo metu jis buvo nutolęs gal 2 m atstumu ir atsisuko, nes išgirdo triukšmą. Sodindamas D. P. į tarnybinį automobilį pareigūnas sakė „prašau, sėskitės“. Atidarė dureles, pareigūnė stovėjo šalia, pareigūnas paėmęs už rankų sodino D. P. į tarnybinį automobilį, paėmęs už galvos lenkė pastarojo galvą, o D. P. rodė nelabai didelį norą. D. P. nepakluso, nebuvo taip, kad pastarasis tvarkingai atsisėstų. Pareigūnas D. P. sodino, stūmė ant sėdynės, kad pastarasis sėstųsi. D. P. atsisėdo. Jis tai matė jau atsisukęs. Po to pareigūnas D. P. kelis kartus pasakė, kad pastarasis įkeltų kojas, pareigūnas D. P. padėjo įkelti kojas, uždarė dureles ir pastarasis daugiau iš tarnybinio automobilio nelipo. Visi kiti ramiai stovėjo ant šaligatvio. Kol pareigūnas D. P. sodino į tarnybinį automobilį, iškrito ar buvo išmušta pareigūno racija, kuri nuskriejo po tarnybiniu automobiliu, jis ją pakėlė ir padavė pareigūnei, kuri stovėjo šalia. D. P. nesikeikė, nesimušė, bet šnekėjo paaukštintu tonu. Jis nematė konflikto, dėl kurio pareigūnas D. P. sodino į tarnybinį automobilį, nes buvo nusisukęs į automobilį, žiūrėjo, kokios yra avarijos pasekmės. Kodėl pareigūnas D. P. staigiai liepė sėstis į tarnybinį automobilį, jis nematė.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. O. 2018 m. lapkričio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. lapkričio 9 d., apie 23.30 val., patruliuodamas kartu su vyriausiąja patrule A. B.-S., iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus jie gavo pranešimą, kad Vilniuje, Olandų g., įvyko eismo įvykis. Atvykus minėtu adresu jie pastebėjo eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobilis „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilio „Toyota“ vairuotojas A. A. jiems paaiškino, kad paėmė neblaivius klientus iš Nemenčinės pl. 2 ir vežė į Rūdninkų g. Važiuojant Olandų g. priekyje sėdėjęs keleivis, kaip vėliau paaiškėjo R. K., trenkė jam kumščiu į krūtinę. Vairuotojui pasidarė bloga, kadangi jis yra po širdies operacijos, pradėjo svaigti galva. Vairuotojas pradėjo stabdyti, ko pasėkoje į automobilį „Toyota“ įvažiavo automobilis „Audi“. Jiems (policijos pareigūnams) bendraujant su vairuotoju A. A. ir keleiviu R. K., prie jų priėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo D. P., kuris viso bendravimo metu įsiterpinėjo į jų pokalbį, neleisdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybių, nepagarbiai kreipėsi į jį (R. O.) žodžiais „tu“, „baik šitas nesąmones“, „esu teisininkas, turėsit problemų“. Jis aiškiai ir garsiai pareikalavo, kad D. P. pasitrauktų ir netrukdytų dirbti. Į reikalavimus D. P. nereagavo ir toliau įsiterpinėjo į pokalbį. Jis dar du kartus garsiai ir aiškiai pareikalavo vykdyti jo teisėtus nurodymus, pasitraukti ir netrukdyti dirbti. Tačiau į tai D. P. taip pat nereagavo. Dėl to jis D. P. paaiškino, kad jis bus sulaikytas už pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą ir paprašė sėstis į tarnybinį automobilį. D. P. nereagavo, todėl jis (R. O.) paėmė jį už rankos ir nuvedė iki tarnybinio automobilio. Jis garsiai pareikalavo sėstis į tarnybinį automobilį, bet D. P. nevykdė teisėto reikalavimo, muistėsi, rėmėsi į tarnybinį automobilį, ko pasėkoje jis (R. O.) panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir jį įsodino į tarnybinį automobilį. Įsodinęs į tarnybinį automobilį jis dar tris kartus pareikalavo patraukti kojas ir leisti uždaryti automobilio duris. D. P. už pareigūnų reikalavimo nevykdymą buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą. Buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai. Dėl sumušimo A. A. parašė pareiškimą, todėl R. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą. Specialiosios priemonės nepanaudotos (b. l. 3).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. B.-S. 2018 m. lapkričio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos iš esmės analogiškos vyriausiojo patrulio R. O. tarnybiniame pranešime užfiksuotoms aplinkybės (b. l. 5).

Iš policijos įvykių registro duomenų matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. O. tarnybinio pranešimo pagrindu įregistruotas įvykis, kad 2018 m. lapkričio 9 d. 23.30 val. Vilniuje, Olandų g., buvo sulaikytas viešosios tvarkos pažeidėjas (b. l. 4).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 10 d. 0.18 val. D. P. buvo nustatytas 1.89 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 8).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio R. M. 2018 m. lapkričio 9 d. administracinio sulaikymo protokolo matyti, kad D. P. 2018 m. lapkričio 10 d. 0.00 val. Vilniuje, Olandų g., faktiškai sulaikytas, o 2018 m. lapkričio 10 d. 3.00 val. paleistas. D. P. buvo sulaikytas, siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą. D. P. buvo sulaikytas, nes trukdė dirbti policijos pareigūnams, bendravimo metu įsiterpinėjo į pokalbį, trukdė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nepagarbiai kreipėsi į policijos pareigūnus, į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus pasitraukti ir netrukdyti dirbti nereagavo, priešinosi sulaikymo metu, nevykdė teisėto reikalavimo sėstis į tarnybinį automobilį, muistėsi, rėmėsi į tarnybinį automobilį, netraukė kojų, kad policijos pareigūnai galėtų uždaryti tarnybinio automobilio duris (b. l. 12).

Vaizdo įrašo „V1781 (PR)_ch1_20181109232618_20181109233016“ trukmė sudaro 3.58 min. Vaizdo įraše užfiksuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybinio automobilio, kurio borto Nr. V1781, salonas 2018 m. lapkričio 9 d., nuo 23.26.17 iki 23.30.16 val. Vaizdo įraše nuo 3.55 iki 3.58 min. (atitinkamai nuo 23.30.14 iki 23.30.16 val.) matyti, kad lauke prie tarnybinio automobilio galinės keleivio pusės durų policijos pareigūnas atlieka staigų judesį. Daugiau vaizdo įraše bylos nagrinėjimui reikšmingų duomenų nėra.

Vaizdo įrašo „V1781 (PR)_ch1_20181109233029_20181109235956“ trukmė sudaro 29.27 min. Vaizdo įraše užfiksuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybinio automobilio, kurio borto Nr. V1781, salonas 2018 m. lapkričio 9 d., nuo 23.30.28 iki 23.59.55 val. Vaizdo įraše nuo 0.00 iki 0.18 min. (atitinkamai nuo 23.30.28 iki 23.30.46 val.) matyti, kad lauke prie tarnybinio automobilio galinės keleivio pusės atidarytų durų esantis vyriausiasis patrulis R. O. reikalauja tarnybiniame automobilyje sėdinčio D. P., kuris yra pasisukęs į duris, įkelti kojas į mašiną, pasitraukti į šoną, pakartotinai du kartus jo reikalauja įkelti kojas į mašiną, D. P. visą laiką kažką sako, tačiau dėl prastos įrašo kokybės nesigirdi, ką, vyriausiasis patrulis R. O. klausia, ar jam aišku, D. P. sutinka ir atsisėda tiesiai, paraleliai vyriausiasis patrulis R. O. reikalauja greitai įkelti kojas į vidų ir uždaro tarnybinio automobilio duris. Daugiau vaizdo įraše bylos nagrinėjimui reikšmingų duomenų nėra.

Vaizdo įrašo „V1781 (PR)_ch2_20181109232453_20181109234650“ trukmė sudaro 21.56 min. Vaizdo įraše užfiksuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybinio automobilio, kurio borto Nr. V1781, priekis 2018 m. lapkričio 9 d., nuo 23.24.52 iki 23.46.48 val. Vaizdo įrašo 1.18 min. (atitinkamai 23.26.11 val.) matyti, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Vaizdo įraše nuo 1.35 iki 1.59 min. (atitinkamai nuo 23.26.28 iki 23.26.42 val.) matyti, kad D. P. prieina prie policijos pareigūnų ir juos užklabina. Vaizdo įraše nuo 1.50 iki 2.34 min. (atitinkamai nuo 23.26.43 iki 23.27.27 val.) vyriausiasis patrulis R. O. eina prie stovinčių automobilių, D. P. toliau kalbina vyriausiąją patrulę A. B.-S.. Vaizdo įraše nuo 2.35 iki 2.39 min. (atitinkamai nuo 23.27.28 iki 23.27.32 val.) grįžta vyriausiasis patrulis R. O. ir pradeda bendrauti su automobilio vairuotoju, D. P. toliau kalbina vyriausiąją patrulę A. B.-S.. Vaizdo įraše nuo 2.40 iki 3.09 min. (atitinkamai nuo 23.27.33 iki 23.28.02 val.) vyriausiasis patrulis R. O. prieina prie D. P., bendrauja su juo, tuomet su automobilio vairuotoju, o D. P. toliau kalbina vyriausiąją patrulę A. B.-S.. Vaizdo įrašo 3.10 min. (atitinkamai 23.28.03 val.) D. P. nueina nuo policijos pareigūnų. Daugiau vaizdo įraše bylos nagrinėjimui reikšmingų duomenų nėra.

Vaizdo įrašo „V1781 (PR)_ch3_20181109232929_20181109235826“ trukmė sudaro 28.56 min. Vaizdo įraše užfiksuotos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybinio automobilio, kurio borto Nr. V1781, sulaikytų asmenų vietos 2018 m. lapkričio 9 d., nuo 23.29.29 iki 23.58.25 val. Vaizdo įraše nuo 0.45 iki 0.59 min. (atitinkamai nuo 23.30.14 iki 23.30.29 val.) matyti, kad policijos pareigūnas atlieka staigų judesį ir įsodina D. P. į tarnybinį automobilį. D. P. tam priešinasi (kurį laiką nesėda) ir yra jėga įsodinamas į tarnybinį automobilį. Vaizdo įraše nuo 1.00 iki 1.12 min. (atitinkamai nuo 23.30.29 iki 23.30.41 val.) matyti, kad D. P. sėdi pasisukęs į duris. Vaizdo įraše nuo 1.13 iki 1.17 min. (atitinkamai nuo 23.30.42 iki 23.30.46 val.) matyti, kad D. P. atsisėda tiesiai. Daugiau vaizdo įraše bylos nagrinėjimui reikšmingų duomenų nėra (b. l. 18).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos vado A. T. 2018 m. gruodžio 17 d. elektroninio laiško matyti, kad į iškvietimą dėl eismo įvykio taip pat buvo pasiųstas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ ekipažas V9032. Policijos pareigūnai nurodė, kad automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas yra A. A., o automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoja yra J. G. (b. l. 48).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ Trečiosios kuopos vado I. B. 2018 m. gruodžio 20 d. elektroninio laiško matyti, kad 2018 m. lapkričio 9 d. ekipaže V9032 dirbo vyriausieji patruliai H. A. ir P. L., kurie atvyko į pagalbą patruliui V1781 tam, kad pristatyti pažeidėją į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą. Vaizdo medžiagos jie neturi, liudininkų nenustatinėjo, visus sprendimus priėmė patrulis V1781 (b. l. 55).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ryšių skyriaus vyresniojo specialisto J. I. 2018 m. gruodžio 27 d. elektroninio laiško matyti, kad nėra galimybės pateikti 2018 m. lapkričio 9 d. vaizdo įrašo iš transporto priemonės V9032, nes garso ir vaizdo informacija saugoma apie dvi savaites (b. l. 70).

Iš nuotraukos matyti, kad D. P. iš ausies bėga kraujas (b. l. 79).

Iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros matyti, kad ji priklauso vartotojui, pasivadinusiam R. O., pavaizduota nustatyta paskyros profilio nuotrauka (b. l. 80).

Motyvuojamoji dalis

D. P. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to tam, kad kiltų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (pvz. policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymo) 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Tuo tarpu šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. kaltė trukdžius dirbti policijos pareigūnams, bendravimo metu įsiterpinėjus į pokalbį, trukdžius išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nereagavus į teisėtus policijos pareigūno reikalavimus pasitraukti ir netrukdyti dirbti, priešinusis sulaikymo metu, nevykdžius teisėto reikalavimo sėstis į tarnybinį automobilį, muisčiusis, rėmusis į tarnybinį automobilį, netraukus kojų, kad policijos pareigūnas galėtų uždaryti tarnybinio automobilio duris ir taip padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą bei atmetęs paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei kitus patikimumo reikalavimų neatitinkančius įrodymus.

Pirmiausia pažymėtina, jog iš liudytojo, policijos pareigūno R. O. teisme duotų parodymų matyti, kad jiems (policijos pareigūnams) bendraujant su eismo įvykio dalyviais D. P. kišosi į pokalbį, lindo tarp jų, stojosi veidu priešais veidą, teisiniais terminais aiškino jų neva daromas klaidas, neleido jiems išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių. R. O. pažymėjo, kad D. P. buvo tris-keturis kartus pareikalauta pasitraukti saugiu atstumu, bet jis į tai nereagavo. Tuomet D. P. dar keletą kartų buvo pareikalauta pasitraukti į šoną, vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, bet jis į tai vis tiek nereagavo. Todėl D. P. buvo sulaikytas dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Tokius R. O. parodymus patvirtina policijos pareigūnės, liudytojos A. B.-S. teisme duoti parodymai, iš kurių taip pat matyti, kad aiškinantis eismo įvykio aplinkybes D. P. jiems (policijos pareigūnams) trukdė lįsdamas, kaltindamas eismo įvykio dalyvį A. A., akcentuodamas savo kaip liudininko vaidmenį, o vėliau teisindamas sulaikomą su eismo įvykiu susijusį savo draugą R. K., sakydamas, kad jis nieko nepadarė ir niekur nevažiuos. A. B.-S. pažymėjo ir tai, kad D. P. iš pradžių buvo paprašyta pasitraukti, vėliau jos kolega R. O. keletą kartų jo reikalavo netrukdyti, eiti iki taksi automobilio, nes jis nėra reikalingas ir gali važiuoti namo, tačiau D. P. į tai nereagavo, todėl buvo sulaikytas dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Taigi, priešingai, negu parodė administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P., liudytojai R. O., A. B.-S. vienodai parodė apie jo trukdymą jiems aiškintis eismo įvykio aplinkybes ir nereagavimą į jų reikalavimus netrukdyti. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų R. O. ir A. B.-S. parodymų patikimumu, kadangi iš esmės byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie jų suinteresuotumą duoti D. P. nepalankius parodymus, tokių aplinkybių nenurodė ir D. P.. Maža to, paminėtų liudytojų parodymai atitinka kitų įrodymų, kurie nemažiau svarbūs, turinį. Antai paminėtų liudytojų parodymų sutapimas tarpusavyje nurodytu aspektu, nuoseklumas matomas ir iš jų tarnybinių pranešimų, kuriuose užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, patvirtinančios, kad bendraujant su eismo įvykio dalyviais D. P. viso bendravimo metu įsiterpinėjo į jų pokalbį, neleisdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybių, į eilę reikalavimų pasitraukti ir netrukdyti dirbti jis nereagavo, todėl buvo sulaikytas dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo ir pasodintas į tarnybinį automobilį (b. l. 3, 5). Tokią R. O. ir A. B.-S. poziciją iš esmės patvirtina ir byloje esantys kiti įrodymai. Pažymėtina, kad iš liudytojos J. G. teisme duotų parodymų matyti, jog iš pradžių policijos pareigūnai bendrai visų asmenų prašė pasitraukti ir netrukdyti jiems bendrauti su ja ir A. A., tačiau prie jų priėjęs D. P. kaltino A. A., vienu metu D. P. jiems labai garsiai, piktai kažką sakė, todėl policijos pareigūnai D. P. pareikalavo nesikišti į pokalbį. J. G. pažymėjo, kad D. P. pakankamai kišosi į jų pokalbius, juose dalyvavo, o prie tarnybinio automobilio susiklosčiusią situaciją apibūdino chaosu. Panašias įvykio aplinkybes apklausiamas teisme nurodė ir liudytojas A. A., iš kurio parodymų seka, kad policijos pareigūnai D. P. ir kitų asmenų reikalavo stovėti atokiau ir nesikišti į jų pokalbį, tačiau D. P. į tai nereagavo ir vis tiek jiems aiškino, taip pat D. P. nereagavo į R. O. jam kelis kartus pateiktą reikalavimą stovėti ant šaligatvio, t. y. atokiau. Liudytojų R. O. ir A. B.-S., J. G. bei A. A. parodymų sugretinimas tarpusavyje rodo, kad jie sutampa tuo aspektu, jog D. P. trukdė policijos pareigūnams aiškintis eismo įvykio aplinkybes ir į jų reikalavimus netrukdyti nereagavo, o tai leidžia spręsti apie visų šių asmenų duotų parodymų patikimumą. Juo labiau, kad J. G. ir A. A. apskritai nėra ir negali būti suinteresuoti duoti nepagrįstai nepalankius parodymus prieš D. P., kadangi šis prieš juos jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad dalis įvykio aplinkybių objektyviai atsispindi įrašuose, užfiksuotuose tarnybiniame automobilyje įrengtomis vaizdo įrašymo priemonėmis, atskleidžiančiuose, kad 2018 m. lapkričio 9 d. 23.26.11 val. policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, nuo 23.26.28 iki 23.26.42 val., t. y. vos tik jiems išlipus iš tarnybinio automobilio, D. P. priėjo prie policijos pareigūnų ir juos užkalbino, iš karto po to nuo 23.26.43 iki 23.27.27 val. vyriausiasis patrulis R. O. nuėjo prie stovinčių automobilių, o D. P. toliau kalbino vyriausiąją patrulę A. B.-S., tuomet nuo 23.27.28 iki 23.27.32 val. vyriausiasis patrulis R. O. sugrįžo ir pradėjo bendrauti su automobilio vairuotoju A. A., o D. P. toliau kalbino vyriausiąją patrulę A. B.-S., po to nuo 23.27.33 iki 23.28.02 val. vyriausiasis patrulis R. O. priėjo prie D. P., bendravo su juo, tuomet su automobilio vairuotoju A. A., o D. P. toliau kalbino vyriausiąją patrulę A. B.-S., galiausiai 23.28.03 val. D. P. nuėjo nuo policijos pareigūnų (vaizdo įrašo „V1781 (PR) _ch2_20181109232453_20181109234650“ nuo 1.18 iki 3.10 min., b. l. 18). Visa tai rodo, kad vos tik policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą D. P. buvo itin aktyvus, iš karto užkalbino pareigūnus ir vėliau iš esmės visą laiką kalbino vyriausiąją patrulę A. B.-S., jau nuo pirmų atvykimo sekundžių bandydamas juos įtikinti savo įvykių versija. Nors įraše užfiksuotos aplinkybės dar negali būti laikomos trukdymu pareigūnams atlikti savo pareigas, tačiau vaizdo įrašų informacija leidžia spręsti apie kitų pirmiau paminėtų liudytojų parodymų patikimumą, jog būtent D. P. buvo itin aktyvus ir nuo pat pirmų minučių ėmėsi bendravimo iniciatyvos, kas galiausiai peraugo į trukdymą pareigūnams vykdyti savo pareigas ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Šiuo aspektu pastebėtina tai, kad iš aptariamų įrašų matyti, jog D. P. sulaikymas prasidėjo apie 23.30.14 val., kai tarnybiniame automobilyje įrengtomis garso ir (ar) vaizdo įrašymo priemonėmis buvo užfiksuota, kad lauke prie tarnybinio automobilio galinės keleivio pusės durų policijos pareigūnas atlieka staigų judesį (vaizdo įrašo „V1781 (PR)_ch1_20181109232618 _20181109233016“ nuo 3.55 iki 3.58 min., b. l. 18). Įvertinus tai, kad nuo policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą iki D. P. sulaikymo praėjo vos keturios minutės (nuo 23.26.11 iki apie 23.30.14 val.), pirmajame iš aptartų įrašų užfiksuotas D. P. trukdymas policijos pareigūnams aiškintis eismo įvykio aplinkybes juos kalbinant, kuris truko pusantros minutės (nuo 23.26.28 iki 23.28.03 val.), vertintinas pakankamai ilgu. Vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame įraše užfiksuota tik įvykių dalis, o iš pirmiau pateiktų įrodymų išplaukia, kad D. P. su policijos pareigūnais bendravo ir vėliau, iš esmės iki pat sulaikymo ir būtent vėliau bandydamas įtikinti pareigūnus sava įvykių versija, nevykdė jų teisėtų reikalavimų pasitraukti ir netrukdyti dirbti. Paminėtų įrodymų sugretinimas tarpusavyje leidžia spręsti, kad įvykio metu D. P. išties trukdė policijos pareigūnų tarnybą, įsiterpinėjo į jų pokalbį su eismo įvykio dalyviais, trukdė jiems išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nereagavo į vyriausiojo patrulio R. O. reikalavimus pasitraukti ir netrukdyti. Nors liudytojų R. K., M. K. teisme duoti parodymai tokiai išvadai prieštarauja, tačiau, teismo vertinimu, jos nepaneigia. Vertinant R. K. parodymus pažymėtina, kad susiklosčiusią situaciją jis pateikė taip, lyg D. P. iš pradžių net nebuvo priėjęs prie policijos pareigūnų, o kvietėsi kitą taksi automobilį ir tik šiam atvykus D. P. kvietė jį važiuoti iš įvykio vietos, o vyriausiasis patrulis R. O. dėl neaiškių priežasčių pasikvietė D. P. ir pasakė, kad pastarasis yra sulaikytas. Panašią įvykių versiją dėstė ir M. K., parodydamas, kad iki atvykus policijos pareigūnams D. P. iškvietė kitą taksi automobilį ir tik tuomet priėjo prie vieno iš policijos pareigūnų pasiteirauti dėl R. K. sulaikymo, o vėliau ir pats buvo sulaikytas. Vis tik pastebėtina, kad teismo posėdyje M. K. teigė, kad D. P. pokalbio nei su R. K., nei su pareigūnais jis negirdėjo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokie M. K., R. K. parodymai prieštarauja ne tik pirmiau aptartiems nuosekliems, tarpusavyje sutampantiems įrodymams, bet ir paties D. P. teisme duotiems parodymams, iš kurių matyti, kad jis atvykusiems policijos pareigūnams neva trumpai paaiškino kilusio eismo įvykio aplinkybes ir tik tuomet nuėjo laukti taksi automobilio, kuriam atvykus jis vyriausiosios patrulės A. B.-S. teiravosi dėl R. K. sulaikymo, tačiau priėjęs vyriausiasis patrulis R. O. jį sulaikė. Be kitų įrodymų, tokia įvykių eiga objektyviai atsispindi įrašuose, patvirtinančiuose, kad vos tik policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą D. P. iš karto juos užkalbino ir vėliau iš esmės visą laiką kalbino vyriausiąją patrulę A. B.-S.. Pirmiau aptartų įrodymų kontekste neatitinkančiu tikrovės vertintinas ir R. K. aiškinimas, kad policijos pareigūnai D. P. sulaikė iš esmės be priežasties. Pastebėtina ir tai, kad liudytojai R. K., M. K. yra D. P. draugai, pažįstami (priešingai nei visi kiti liudytojai), todėl neatmestinas tokiuose jų parodymuose esantis suinteresuotumas įvykio aplinkybes pateikti D. P. palankia linkme. Dėl šių priežasčių teismas jais nesivadovauja. Pastebėtina ir tai, kad aktualaus eismo įvykio metu susidūrė transporto priemonės, kurias vairavo J. G. ir A. A., pastarasis aiškino, kad eismo įvykį iš dalies lėmė kartu važiavusio R. K. jam suduotas smūgis, dėl kurio teko stabdyti automobilį, todėl D. P., nors ir važiavo kartu, buvo tik eismo įvykio liudininkas. Byloje ginčo dėl to nėra. Todėl suprantama, kad policijos pareigūnai pirmiausia siekė išklausyti su eismo įvykių labiau susijusių J. G., A. A. R. K., o ne D. P., nors nustatytos įvykio aplinkybės rodo, kad jis turėjo pakankamai laiko savo įvykio versijai pateikti ir tuo piktnaudžiavo.

Vertinant, ar vyriausiojo patrulio R. O. sprendimas sulaikyti D. P. dėl trukdymo policijos pareigūnų tarnybai, įsiterpinėjimo į jų pokalbį su eismo įvykio dalyviais, trukdymo jiems išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nereagavimo į jo reikalavimus pasitraukti, netrukdyti ir atitinkami reikalavimai yra teisėti, pirmiausia pažymėtina, kad pagal Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą policijos uždaviniams priskiriami nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Kaip minėta, šio įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, policijos pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia spręsti, kad bet koks trukdymas įgyvendinti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimą ir tyrimą policijos pareigūnams suteikia teisę pateikti sau nepavaldiems asmenims reikalavimus to nedaryti, tokie policijos pareigūno reikalavimai yra teisėti ir turi būti vykdomi nedelsiant, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą. Atitinkamai, tokio statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), įtariamą jo padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Taigi, aktualaus policijos pareigūnų teisėto reikalavimo nevykdymas policijos pareigūnui suteikia teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos tarnybines patalpas šį administracinį nusižengimą padariusius asmenis (ar bent jau įtariamus jo padarymu). Šiuo atveju policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko pagal iškvietimą dėl kilusio eismo įvykio, t. y. administracinio nusižengimo, susijusio su transportu ir kelių ūkiu, kurio metu buvo galimai padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai, todėl policijos pareigūnai įvykio vietoje įgyvendino policijai priskirtą uždavinį atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Trukdydamas policijos pareigūnų tarnybai, įsiterpdamas į jų pokalbį su eismo įvykio dalyviais (galimai net ir nusikaltimo dalyviais), trukdydamas jiems išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nereaguodamas į vyriausiojo patrulio R. O. reikalavimus pasitraukti ir netrukdyti D. P. akivaizdžiai trukdė policijos pareigūnams įgyvendinti minėtą policijos uždavinį, todėl R. O. turėjo teisinį pagrindą D. P. sulaikyti ir pristatyti į policijos tarnybines patalpas, kaip administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padariusį (ar bent jau įtariamą jo padarymu) asmenį, o pastarasis privalėjo nedelsiant paklusti tokiam policijos pareigūno reikalavimui.

Nepaisant to, D. P. ne tik trukdė policijos pareigūnams ir nevykdė teisėtų reikalavimų netrukdyti, bet dar ir aktyviais veiksmais nevykdė teisėto reikalavimo sėstis į tarnybinį automobilį. Pirmiausia apie tai leidžia spręsti liudytojo R. O. teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, kad sulaikomas D. P. nenorėjo sėstis į tarnybinį automobilį, muistėsi, rankomis laikėsi už tarnybinio automobilio, nekėlė kojų į jį. D. P. tris-keturis kartus teko pakartoti, kad nesipriešintų sulaikomas, kol jis įkėlė kojas į tarnybinį automobilį. Tai, kad sodinamas į tarnybinį automobilį D. P. tam priešinosi, sakė, kad nelips į jį, klausė, kokiu pagrindu jie (policijos pareigūnai) tai daro, rankomis laikėsi už durelių, o įsodintas į tarnybinį automobilį neleido uždaryti durų, taip pat matyti iš liudytojos A. B.-S. teisme duotų parodymų. Taigi, liudytojai R. O., A. B.-S. vienodai parodė apie tai, kad D. P. nevykdė išsakyto reikalavimo sėstis į tarnybinį automobilį. Liudytojų R. O., A. B.-S. parodymų patikimumą rodo ne tik jų sutapimas tarpusavyje nurodytu aspektu, bet ir nuoseklumas, kuris atsispindi jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotose iš esmės analogiškose aplinkybėse, patvirtinančiose, kad R. O. pranešus apie sulaikymą dėl policijos pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymo ir pareikalavus sėstis į tarnybinį automobilį, D. P. į tai nereagavo, todėl R. O. D. P. jėga nuvedė iki tarnybinio automobilio, garsiai pareikalavo sėstis į jį, bet D. P. muistėsi, rėmėsi į tarnybinį automobilį, todėl buvo jėga įsodintas į jį, tuomet R. O. D. P. tris kartus pareikalavo patraukti kojas ir leisti uždaryti tarnybinio automobilio duris (b. l. 3, 5). Tokius R. O., A. B.-S. parodymus iš esmės patvirtina ir byloje esantys kiti įrodymai. Antai iš liudytojos J. G. teisme duotų parodymų matyti, kad sodinamas į tarnybinį automobilį D. P. muistėsi, kažką rėkė, priešinosi policijos pareigūnams, bandė išsisukti iš tos situacijos, nusistumti. Panašias įvykio aplinkybes apklausiamas teisme nurodė ir liudytojas A. A., iš kurio parodymų seka, kad vyriausiasis patrulis R. O. D. P. iš pradžių žodžiu reikalavo sėstis į tarnybinį automobilį, vėliau paėmęs jį už rankų sodino į tarnybinį automobilį, lenkė D. P. galvą, stūmė ant sėdynės, kad jis atsisėstų, o pastarasis tam nepakluso, – nebuvo taip, kad D. P. tvarkingai atsisėstų į tarnybinį automobilį. Kai D. P. atsisėdo į tarnybinį automobilį vyriausiasis patrulis R. O. jo kelis kartus pareikalavo įkelti kojas, padėjo jam tai padaryti ir uždarė dureles. Liudytojų R. O., A. B.-S., J. G., A. A. parodymų sugretinimas tarpusavyje rodo, kad jie sutampa tuo aspektu, jog D. P. priešinosi sulaikomas, kas savo ruožtu žymi jų patikimumą ir sudaro pagrindą išvadai, kad jis nevykdė teisėto pareigūnų reikalavimo sėstis į tarnybinį automobilį, kol nebuvo panaudota fizinė jėga. Paminėtina ir tai, kad dalis tokių įvykio aplinkybių objektyviai atsispindi įrašuose, užfiksuotuose tarnybiniame automobilyje įrengtomis vaizdo įrašymo priemonėmis, atskleidžiančiuose, kad 2018 m. lapkričio 9 d. nuo 23.30.14 iki 23.30.29 val. lauke prie tarnybinio automobilio galinės keleivio pusės durų policijos pareigūnas atlieka staigų judesį ir įsodina D. P. į tarnybinį automobilį. D. P. tam priešinasi (kurį laiką nesėda) ir yra jėga įsodinamas į tarnybinį automobilį. Tuomet nuo 23.30.28 iki 23.30.46 val. lauke prie tarnybinio automobilio galinės keleivio pusės atidarytų durų esantis vyriausiasis patrulis R. O. reikalauja tarnybiniame automobilyje sėdinčio D. P., kuris yra pasisukęs į duris, įkelti kojas į mašiną, pasitraukti į šoną, pakartotinai du kartus jo reikalauja įkelti kojas į mašiną, D. P. visą laiką kažką sako, tačiau dėl prastos įrašo kokybės nesigirdi, ką, vyriausiasis patrulis R. O. klausia, ar jam aišku, D. P. sutinka ir atsisėda tiesiai, paraleliai vyriausiasis patrulis R. O. reikalauja greitai įkelti kojas į vidų ir uždaro tarnybinio automobilio duris (vaizdo įraše „V1781 (PR)_ch1_ 20181109232618_20181109233016“ nuo 3.55 iki 3.58 min.; vaizdo įraše „V1781 (PR)_ch1_ 20181109233029_20181109235956“ nuo 0.00 iki 0.18 min.; vaizdo įraše „V1781 (PR)_ch3_ 20181109232929_20181109235826“ nuo 0.45 iki 1.17 min., b. l. 18). Visa tai rodo, kad įvykio metu D. P. išties priešinosi sulaikomas, nevykdė vyriausiojo patrulio R. O. teisėto reikalavimo sėstis į tarnybinį automobilį, muistėsi, rėmėsi į tarnybinį automobilį, netraukė kojų, kad minėtas policijos pareigūnas galėtų uždaryti duris. Šiame kontekste liudytojo R. K. teisme išreikštas vertinimas, kad sodinamas į tarnybinį automobilį D. P. aktyvių veiksmų nerodė, t. y. neva jis sulaikomas nesipriešino, atmestinas, kaip prieštaraujantis pirmiau pateiktų nuoseklių, tarpusavyje sutampančių įrodymų visetui. Tuo tarpu kito D. P. palankaus liudytojo M. K. teisme duoti parodymai, kad jis negirdėjo, jog sodinant D. P. į tarnybinį automobilį policijos pareigūnai jo reikalautų patraukti kojas, prieštarauja net paties D. P. nurodytai priešingai aplinkybei. Atskirai pažymėtina tai, kad apklausiamas teisme D. P. iš esmės pripažino dalį nustatytų aplinkybių, kaip antai, kad vyriausiasis patrulis R. O. jo sulaikymo metu panaudojo jėgą (D. P. žodžiais, jį stūmė, paėmė už kairio peties, sviedė, patraukė, įgrūdo), taip pat jo reikalavo įkelti kojas į tarnybinį automobilį, tačiau susiklosčiusius įvykius pateikė taip, neva sulaikomas jis prarado pusiausvyrą, negalėjo įkelti užstrigusių kojų į tarnybinį automobilį, kas sudarė klaidingą priešinimosi sulaikymui įspūdį. Vis dėlto, tai prieštarauja pirmiau paminėtiems kitų liudytojų, bei liudytojų policijos pareigūnų R. O., A. B.-S. parodymams, taip pat jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms analogiškoms įvykio aplinkybėms. Tokios D. P. įvykių versijos nepatvirtina net ir jam palankių R. K., M. K., parodymai, pagaliau, ji neatitinka ir tarnybiniame automobilyje įrengtomis vaizdo įrašymo priemonėmis užfiksuotos šio įvykio dalies, objektyviai rodančios, kad D. P. priešinosi sodinamas į tarnybinį automobilį (kurį laiką nesėdo), o jėga įsodintas į jį sėdėjo pasisukęs į duris ir netraukė kojų į tarnybinį automobilį, o ne kokiu nors būdu bandė jas ištraukti ar parodyti, kad jos yra užstrigusios. Pastebėtina, kad vyriausiasis patrulis R. O. D. P. net keturis kartus reikalavo įkelti kojas į mašina, taip pat atsisėti tiesiai, klausė, ar jam aiškus jo reikalavimas. Akivaizdu, kad priešais stovintis R. O. būtų pastebėjęs įstrigusias D. P. kojas ir tiek kartų nekartotų reikalavimo jas įkelti į tarnybinį automobilį. O ir pats D. P., matydamas, kad R. O. neatsisakys savo ketinimo jį sulaikyti, galiausiai paprasčiausiai paklūsta jo reikalavimams ramiai pasakydamas „gerai“, laisvai įkelia kojas į tarnybinį automobilį ir atsisėda tiesiai, nors akivaizdu, kad jokių pastangų neva įstrigusioms kojoms išvaduoti jis visiškai nededa.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

Teismas, įvertinęs tai, kad teisėtus reikalavimus pasitraukti ir netrukdyti dirbti administracinėn atskaomybėn traukiamam D. P. išsakė tik vyriausiasis patrulis R. O., taip pat, kad būtent jam, priešindamasis sulaikymui, D. P. trukdė uždaryti tarnybinio automobilio duris, tikslintinos administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės, pažymint, kad taip D. P. nevykdė policijos pareigūno, o ne pareigūnų teisėtų reikalavimų. Be to, iš administracinio nusižengimo protokolo šalintina D. P. inkriminuota veika, jog jis neva nepagarbiai kreipėsi į policijos pareigūnus. Pažymėtina, kad tai nėra ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo statutinių valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymo požymis, be to, tokia veika neįrodyta byloje esančiais įrodymais, o paremta tik liudytojo R. O. subjektyviu D. P. išsakytų žodžių suvokimu. Vis dėlto, pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste tai nepaneigia D. P. administracinės atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

Dėl D. P. skirtinos administracinės nuobaudos

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka, D. P. kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, taip pat įvertina jo asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, dirbantis, praeityje apdovanotas padėka (b. l. 78), administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą, tačiau už kitokio pobūdžio nusižengimą, paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 11), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas. D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus (jam nustatytas 1.89 promilės neblaivumo laipsnis), tai matyti iš alkotesterio kvito rodmenų (b. l. 8), kas turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Paminėti faktai rodo, kad D. P. charakterizuomas daugiau teigiamai, jis nėra linkęs daryti administracinius nusižengimus ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms taisyklėms, ši veika greičiau atsitiktinio pobūdžio, nulemta neblaivaus asmens noro padėti draugui išsiaiškinti aplinkybes ir išvengti gresiančių nemalonumų, tačiau pervertinant savo galimybes bei neįvertinus statuso. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. P. skirtina ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirti devyniasdešimties eurų (90 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18094253830.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.