Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. eB2-323-544/2025 pagal pareiškėjo I. K. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltilita“ dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. spalio 21 d. priimtas pareiškėjo I. K. (toliau – ir Pareiškėjas) pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltilita“ (toliau – ir Atsakovė).

2. 2025 m. lapkričio 12 d. priimtas Pareiškėjo prašymas, kuriame jis nurodo, kad atsisako reikalavimo iškelti Atsakovei bankroto bylą ir žino bylos nutraukimo pasekmes. Paaiškino, kad Atsakovės direktorius už Atsakovę su Pareiškėju iš dalies atsiskaitė, o dėl nesumokėtos skolos dalies yra pasirašytas vekselis, susitarta dėl skolos sumokėjimo terminų.

Motyvuojamoji dalis

3. Prašymas tenkinamas.

4. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo galima atsisakyti tol, kol teismo nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo dar nepriimta.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. CPK 293 straipsnyje numatyta, kad, jeigu ieškovas ieškinio atsisakė ir teismas atsisakymą priėmė, teismas civilinę bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

6. Minėta JANĮ 19 straipsnio 2 dalies norma galimybę atsisakyti pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo sieja tik su teismo nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo nepriėmimu, o kitų apribojimų pasinaudoti JANĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe pareiškėjui nenumatyta.

7. Teismo vertinimu, esant aukščiau nutartyje nurodytam teisiniam reglamentavimui, nesant priimtos nutarties iškelti Atsakovei nemokumo bylą ir esant aiškiai išreikštai Pareiškėjo valiai atsisakyti pareiškimo iškelti nemokumo bylą Atsakovei tuo pagrindu, kad su juo iš dalies atsiskaityta ir susitarta dėl likusios skolos sumokėjimo tvarkos ir terminų, byloje nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas Pareiškėjo atsisakymą nuo pareiškimo priimti ir bylą nutraukti. Pareiškėjas pareiškime patvirtino, kad jam žinomos bankroto bylos nutraukimo pasekmės.

8. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas gali nepriimti ieškinio (nagrinėjamu atveju – pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo) atsisakymo, jeigu toks procesinis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad akivaizdi atsakovės nemokumo būklė yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti priimti atsisakymą nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kaip prieštaraujantį viešajam interesui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-401/2014).

9. Teismo nuomone, pagal byloje surinktus duomenis apie Atsakovės finansinę padėtį nėra pagrindo nepriimti Pareiškėjo atsisakymo nuo pareiškimo iškelti atsakovei nemokumo bylą. Minėta, kad Pareiškėjas nuo pareiškimo atsisako dėl to, kad su juo iš dalies atsiskaityta. Priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo Atsakovei kiti kreditoriai pretenzijų Atsakovei nepareiškė, nepateikė prašymų įtraukti juos bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis. Preliminariai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, susijusius su Atsakovės mokumo vertinimu, teismas priėjo išvados, kad nemokumo būklė nėra akivaizdi. Todėl Pareiškėjo atsisakymas nuo pareiškimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Pareiškimo atsisakymu Atsakovės kreditorių interesai nebus pažeisti, nes bankroto procedūros nepradėtos, kiekvienas kreditorius esant tam pagrindui turi teisę bankroto bylos Atsakovei iškėlimą inicijuoti savarankiškai (JANĮ 8, 9 straipsniai).

10. Taigi byloje nustatytas pagrindas atsisakymą nuo pareiškimo priimti ir bylą nutraukti.

11. CPK 87 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

12. Pareiškėjas už Pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo yra sumokėjęs 570 Eur žyminio mokesčio. Kadangi Pareiškėjas atsisakė Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo Atsakovei, CPK 87 straipsnio 2 dalies pagrindu jam grąžinama 428 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, CPK 87, 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu teismas

nutaria:

priimti pareiškėjo I. K. atsisakymą nuo pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei UAB „Baltilita“ (juridinio asmens kodas 306015097) ir civilinę bylą Nr. eB2-323-544/2025 nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto 428 Eur žyminio mokesčio (sumokėta 2025 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 125); žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti Pareiškėjui, Atsakovei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos antstolių rūmams, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Atšaukti nemokumo administratoriaus atranką.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per šį teismą.