Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas dėl grąžinimo yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, todėl tokiam aktui yra keliami reikalavimai, kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatyme. Viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas turi būti aiškus ir konkretus bei suprantamas, tačiau atsakovo Sprendimas dėl grąžinimo yra nesuprantamas, nes atsakovas priėmė sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, nors realiai atsakovas norėjo taikyti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, nes Sprendimo aprašomojoje dalyje pateikė nurodymą per 7 dienas užsieniečiui savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Sprendime dėl grąžinimo yra nurodytas vertėjos J. S. dalyvavimas, tačiau atsakovo sprendimo tekstas iki dabartinio momento raštu nebuvo išverstas pareiškėjui į suprantamą kalbą. Pareiškėjas niekada nebuvo sutikęs vertėjos J. S., todėl atsakovo įrašas, patvirtinantis vertėjos J.S. dalyvavimą priimant Sprendimą yra melagingas įrašas oficialiame dokumente.

Sprendimas dėl grąžinimo buvo priimtas pareiškėjui nedalyvaujant, nors teisės aktai nesuteikė atsakovui teisės priimti tokio sprendimą už akių. Atsakovas net nesiekė, kas užsieniečiui būtų buvęs įteiktas Sprendimas dėl grąžinimo, todėl jam nebuvo jokių prielaidų šį spendimą įvykdyti iki 2022-11-15 ir / ar nustatyta tvarka šį atsakovo sprendimą apskųsti pagal atsakovo 2022-11-09 sprendime nurodytą sprendimo įteikimo užsieniečiui datą, t. y. 2022-11-08, kuri sprendime taip pat yra nurodyta melagingai;

Neteisėtas 10 dienų trukmės pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nebuvo nustatytas teisėtomis priemonėmis, todėl atsakovo Sprendimas dėl grąžinimo yra sudarytas nekvalifikuotai. Nėra galiojančio oficialaus teisės akto, kuris nustatytų užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę. Užsieniečio pase esantys spaudai patvirtina atitinkamus duomenis apie atitinkamų Šengeno šalių valstybės sienų kirtimo faktus, tačiau tokie duomenys neužtikrina tikslaus užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje dienų skaičiaus. Dėl šios priežasties atsakovo skaičiavimas dėl pareiškėjo pragyventų dienų Lietuvos Respublikoje yra neoficialus ir apytikris, todėl negali būti pagrindu išvadai, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje 10 dienų laikotarpį gyveno neteisėtai.

Atsakovas Sprendime dėl grąžinimo nusprendė pareiškėją grąžinti į Kanadą, tačiau atsakovo atstovai nebendravo su šios užsienio valstybės atstovais dėl pareiškėjo priėmimo atgal į Kanadą, o taip pat patys nevykdė savo priimto sprendimo, nes žinojo, kad pareiškėjas išvyksta ne į Kanadą, bet į Turkiją. Taigi, Sprendimas dėl grąžinimo yra prieštaringo turinio ir formalus.

Pareiškėjas negalėjo būti grąžintas į Kanadą, nes jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. rugsėjo mėnesį. Pareiškėjui galbūt galėjo būti taikomas įpareigojimas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, bet tik tuo atveju, jeigu patikimai būtų buvęs nustatytas jo 10 dienų laikotarpio neteisėto gyvenimo Lietuvos Respublikoje faktas. Pareiškėjas 2022 m. rudenį iš Lietuvos Respublikos buvo išvykęs pas savo draugus į Kroatiją, todėl jis atitinkamą laiko tarpą negyveno Lietuvos Respublikoje. Tokios išvykos laikotarpį atsakovas privalėjo atitinkamai apskaičiuoti, bet neuždavė jokių klausimų pareiškėjui apie jo išvykimus iš Lietuvos Respublikos ir vadovavosi tik pareiškėjo pase esančių spaudų duomenimis. Pažymėtina, kad sausumos keliais įvažiuojant į Kroatiją nėra privaloma pasų kontrolė, todėl atsakovo aiškinimas apie užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje trukmės apskaičiavimą yra niekuo nepagrįstas, kadangi Europos Sąjungos teritorijoje esant atskirų šalių, kurios nepriklauso Šengeno susitarimo šalių grupei ir /ar neturi privalomos pasu kontrolės kertant tokių šalių valstybės sienas, užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje trukmės objektyvus ir neginčytinas apskaičiavimas yra neįmanomas.

Po atostogų 2022-11-16 grįžus lėktuvu iš Stambulo į Vilniaus oro uostą, VSAT pareigūnai atsisakė pareiškėją įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją, nes jis yra viršijęs 90 dienų gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpį, ir nurodė, kad jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į trečiąją valstybę, esančią ne Europos Sąjungos teritorijoje ir vėliau, t. y. nuo 2022-11-25 galės grįžti į Lietuvos Respubliką ir bus įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tačiau kai 2022-11-26 pareiškėjas vėl bandė patekti į Lietuvos Respubliką, jis vėl buvo neįleistas.

Pareiškėjo nuomone, Sprendimas dėl neįleidimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kurie yra keliami viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų turiniui, kadangi iš sprendimo turinio nėra įmanoma suprasti sprendimo priėmimo teisinių pagrindų, motyvų; neįmanoma suprasti, kaip yra susijęs 90 dienų buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis su asmens neleidimu atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją kertant valstybės sieną. Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiai ir užsieniečio teisė įvažiuoti į Lietuvos Respubliką yra skirtingos teisinės kategorijos, kurių taikymo atsakovas Sprendime dėl neįleidimo niekaip nepagrindė teisės normomis. Pareiškėjas yra Kanados pilietis, kuriam galioja laisvas įvažiavimas į visą Europos Sąjungos teritoriją, todėl Sprendimas dėl neįleidimo yra nekompetentingas, kadangi šis sprendimas pažeidė užsieniečio tarptautinėse sutartyse įtvirtintą užsieniečio teisę be vizos ir / ar atskiro leidimo nekliudomai patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir naudotis šioje teritorijoje galiojančia Lietuvos Respublikos jurisdikcija, kuri reglamentuoja užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties reglamentuoja atvejus kada užsienietis gali būti neįleidžiamas atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Atsakovas Sprendime dėl neįleidimo nenurodė jokio teisės akto ir / ar priežasties, kuri būtų teisėtu pagrindu atsisakyti leisti pareiškėjui įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl šis sprendimas yra naikintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reglamentavimui.

Atsisakymas leisti atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respublikos teritoriją kertant valstybės sieną nėra apskritai reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, todėl atsakovo Sprendimas dėl neįleidimo apskritai nebuvo galimas, kadangi pareiškėjas į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko teisėtai ir turėjo teisę į Lietuvos Respublikos teritoriją patekti be vizos, tarptautinių sutarčių pagrindu. Be to, pareigūnas E. K. neturėjo teisės priimti sprendimą užsieniečiui leisti arba neleisti atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją kertant valstybės sieną. Dėl pareiškėjo nėra ir niekada nebuvo priimtas joks oficialus kompetentingos institucijos sprendimas, kuris yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 133 straipsnyje, todėl atsakovui nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti Sprendimą dėl neįleidimo.

Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, yra taikomos 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nuostatos. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Tarnybos pareigūnai pasienio kontrolės punkte atliekamo pasienio tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

2001 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašu, straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad II priede yra išvardinti trečiųjų šalių piliečiai, kuriems kertant valstybių narių išorines sienas taikomas bevizis rėžimas, tačiau su išlyga – jeigu bendra jų buvimo trukmė neviršija trijų mėnesių. To paties teisės akto II priede nurodyta, kad Kanados piliečiams nėra taikomas vizų rėžimas. Taigi, atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir į Lietuvos Respubliką, Kanados piliečiams nereikalaujama turėti vizos, jeigu bendra jų buvimo trukmė neviršija trijų mėnesių.

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jeigu to reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1240, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Tarnybos pareigūnai pasienio tikrinimo metu taip pat vadovaujasi 2022 m. spalio 28 d. Europos Bendrijos Komisijos rekomendacija, kuria nustatomas bendras „Praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas“, skirta valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę pasienyje, ir pakeičiama 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos rekomendacija C(2019) 7131 (toliau – Šengeno vadovas). Šis dokumentas yra skiriamas visų Šengeno valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti, vykdant asmenų kontrolę prie sienų. Valstybės narės šį Šengeno vadovą turi naudoti kaip pagrindinę praktinę priemonę atliekant savo sienų kontrolės užduotis.

Šengeno vadovo 2 dalies 2.1 papunktyje nurodyta, kad, kad pagrindinis patikrinimų kertant sieną sienos perėjimo punktuose tikslas – patikrinti, kad visi sieną kertantys asmenys tenkintų atvykimo į Šengeno valstybių teritoriją sąlygas. Tame pačiame I skirsnyje dalyje „Patarimai sienos apsaugos pareigūnams, atliekantiems patikrinimus kertant sieną“ nurodyta, kad prieš uždėdami spaudą kelionės dokumente (kai to reikalaujama), įsitikinkite, kad asmuo neviršijo leistino buvimo laikotarpio (t. y. 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį), kai paskutinį kartą buvo erdvėje be vidaus sienų kontrolės arba Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ar Rumunijos teritorijoje atskirai.

Šengeno vadovo 2 dalies 4.6 papunktyje nurodyta, kad į Šengeno valstybės teritoriją atvykstantys trečiųjų šalių piliečiai turi tenkinti visas atvykimo sąlygas, iš kurių viena yra: atvykimo ir išvykimo spaudų atitinkamo trečiosios šalies piliečio kelionės dokumente patikrinimas siekiant įsitikinti, palyginant atvykimo ir išvykimo datas, kad asmuo dar nėra viršijęs ilgiausios leidžiamo buvimo trukmės erdvėje be vidaus sienų kontrolės arba Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ar Rumunijos teritorijoje atskirai, t. y. 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį.

Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“ I skirsnyje dalyje „Buvimo trukmės apskaičiavimo gairės“ nurodyta, kad apskaičiuojant 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį atvykimo diena turi būti laikoma pirma buvimo erdvėje be vidaus sienų kontrolės diena, o išvykimo diena turi būti laikoma paskutine buvimo toje erdvėje diena. Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ir Rumunijos atveju tai atvykimo į kiekvienos iš šių Šengeno valstybių teritoriją ir išvykimo iš jos dienos. Paaiškinta, kad sąvoka „per bet kurį“ reiškia, kad taikomas slenkantis 180 dienų ataskaitinis laikotarpis, kai siekiant patikrinti, ar ir toliau tenkinamas 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį reikalavimas, atsižvelgiama į kiekvieną buvimo dieną per pastarąsias 180 dienų. Tai reiškia, kad jei šalyje nebūta nepertraukiamą 90 dienų laikotarpį, leidžiamas naujas buvimo iki 90 dienų laikotarpis (prie atsiliepimo pridedama skaičiavimo metodika ir taisyklės).

Šengeno vadove taip pat pateikta nuoroda į buvimo Šengeno erdvėje skaičiuoklę, kuri pateikiama oficialiame Europos komisijos puslapyje, yra viešai prieinama, ir yra sugeneruota anglų, prancūzų, ispanų, turkų ir rusų kalbomis. Be kita ko, ši skaičiuoklė yra skiriama ne tik pareigūnams, atliekantiems pasienio tikrinimus, prie išorinės Šengeno valstybių sienos bet ir asmenims ketinantiems atvykti ar (ir ) atvykusiems į Šengeno erdvę savikontrolės tikslams.

Migracijos departamentas 2014 m. sausio 30 d. raštu Nr. (15/5-4)10K-4391 „Dėl trečiųjų šalių piliečių buvimo laiko skaičiavimo Šengeno teritorijoje“ išaiškino trečiųjų šalių piliečių buvimo laiko skaičiavimą Šengeno teritorijoje. Sąvoka „90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį“, reiškia „slenkamo“ 180 dienų periodo taikymą atgal skaičiuojant nuo atitinkamos užsieniečio buvimo dienos (atvykimo arba kontrolės dienos), siekiant nustatyti, ar per paskutinį 180 dienų laikotarpį trečiosios šalies pilietis neišnaudojo 90 dienų.

Dėl Sprendimo dėl grąžinimo atsakovė pažymėjo, kad 2022 m. lapkričio 8 d. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte pareiškėjui, reisu (duomenys neskelbtini) per Stambulą (Turkijos Respublika) į Uzbekistano Respubliką, vykstant iš Lietuvos Respublikos (tuo pačiu ir iš Šengeno erdvės), pasienio tikrinimo metu, pagal pareiškėjo pase esančius duomenis (būtent atvykimo į Šengeno erdvę spaudą), Tarnybos pareigūnai nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 26 d. į Šengeno erdvę atvyko teisėtai, t. y. per Paryžiaus tarptautinį oro uostą (Prancūzijos Respublika). Pagal pareiškėjo 2022 m. lapkričio 8 d. pasienio kontrolei pateiktą pasą taip pat nustatyta, kad pastarasis buvo pažymėtas įvairių Šengeno valstybių datos spaudais, kurie oficialiai ne tik pažymi asmens atvykimo ir išvykimo į Šengeno valstybių teritorijos faktą, bet ir pagal juos pasienio tikrinimo metu pareigūnams yra būtina suskaičiuoti užsieniečio išbūtas dienas Šengeno erdvėje. Pagal pase esančius duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjas: 2014 m. rugpjūčio 26 atvyko į Nyderlandų Karalystę ir 2014 m. rugsėjo 9 d. išvyko iš Danijos Karalystės (Šengeno erdvėje buvo 15 dienų); 2015 m. gruodžio 3 d. atvyko į Nyderlandų Karalystę ir 2015 m. gruodžio 6 d. išvyko iš Nyderlandų Karalystės (Šengeno erdvėje buvo 4 dienas); 2016 m. sausio 14 d. atvyko į Prancūzijos Respubliką ir 2016 m. vasario 3 d. išvyko iš Danijos Karalystės (Šengeno erdvėje buvo 21 dieną);

2016 m. lapkričio 4 d. atvyko į Danijos Karalystę ir 2016 m. lapkričio 16 d. išvyko iš Danijos Karalystės (Šengeno erdvėje buvo 13 dienų); 2021 m. rugsėjo 1 d. atvyko į Prancūzijos Respubliką ir 2021 m. rugsėjo 22 d. išvyko iš Nyderlandų Karalystės (Šengeno erdvėje buvo 22 dienas); 2022 m. birželio 4 d. atvyko į Prancūzijos Respubliką ir 2022 m. birželio 28 d. išvyko iš Latvijos Respublikos (Šengeno erdvėje buvo 25 dienas); 2022 m. rugpjūčio 26 d. atvyko į Prancūzijos Respubliką.

Pažymėtina, kad Nyderlandų Karalystė, Danijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Latvijos Respublika ir Lietuvos Respublika, yra valstybės priklausančios Šengeno erdvei.

Kadangi pareiškėjas iš Šengeno erdvės ketino išvykti 2022 m. lapkričio 8 d., pritaikius Šengeno erdvėje laiko skaičiavimo metodiką, buvo nustatyta, kad tą dieną, jam išvykstant, 180 dienų periodas per kurį pareiškėjas buvo Šengeno erdvėje prasidėjo 2022 m. gegužės 13 d. ir nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. (t. y. 180 dienų laikotarpiu) pareiškėjas Šengeno erdvėje buvo 100 dienų: nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2022 m. birželio 28 d. – 25 dienas ir nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. – 75 dienas.

Taip pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d., būdamas Šengeno šalyse 100 dienų, 10 dienų viršijo nustatytą maksimalų leistiną 90 dienų skaičių per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Pareiškėjas iš Šengeno erdvės turėjo išvykti iki 2022 m. spalio 29 d. (imtinai), tačiau to nepadarė.

Įstatymo 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio to paties įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką.

Įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 22 punkte nurodyta, kad Tarnyba sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo priima, jeigu užsienietis yra sulaikytas, suimtas, jis atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę arba jeigu Tarnyba vykdydama savo funkcijas nustato, kad yra Įstatymo 125 straipsnyje nustatytas pagrindas užsienietį įpareigoti išvykti ar grąžinti.

Įstatymo 125 straipsnyje nustatytas pagrindas užsienietį įpareigoti išvykti ar grąžinti, kai jis į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti (1 dalies 5 punktas) ir, jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką (1 dalies 6 punktas).

Įstatymo 127 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Migracijos departamentas arba Tarnyba.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui vykstant iš Lietuvos Respublikos Vilniaus oro uoste pasienio tikrinimo procedūra buvo pradėta 2022 m. lapkričio 8 d. 17.57 val., įlaipinimas (įsodinimas) į lėktuvą skrydžiui iš Vilniaus į Stambulą buvo nurodytas 19.10 val., o pats skrydis 19.55 val. Pasienio tikrinimo metu Tarnybos pareigūnai 2022 m. lapkričio 8 d. 17.57 val. nustatę pirminę informaciją, kad pareiškėjas yra galimai pažeidęs buvimo Šengeno erdvėje taisykles, o būtent 10 dienų ilgiau nei leistina išbuvo Šengeno erdvėje, pastarąjį nukreipė į antrąją kontrolės liniją, kurios patikrinimo metu atsirado būtybė patikrinti vykstantį per valstybės sieną asmenį išsamiau, o būtent patikrinti jo duomenis informaciniuose registruose, perskaičiuoti ir sutikrinti išbūtas dienas Šengeno erdvėje išsiaiškinti kitas galimo pažeidimo aplinkybes, ir pasitvirtinus padarytiems pažeidimams surašyti procesinius dokumentus.

2022 m. lapkričio 8 d., Tarnybos pareigūnams atlikusiems pasienio tikrinimą pirmoje kontrolės linijoje ir antroje kontrolės linijoje žodžiu paaiškinus pareiškėjui jo padaryto pažeidimo aplinkybes, pastarasis kategoriškai nesutiko, pažeidęs užsieniečių buvimo Šengeno erdvėje taisykles, taip pat nurodė, kad jo advokatas jam yra paaiškinęs, kad jis Šengeno erdvėje gali būti kiek tik panorėjęs. Tai, kad pareiškėjui buvo paaiškintos aplinkybės, susijusios su jo padarytu pažeidimu, matyti ir iš pareiškėjo teismui pateikto skundo turinio.

2022 m. lapkričio 8 d. Tarnybos pareigūnų pokalbio su pareiškėju metu, jis buvo informuotas apie jo padarytą pažeidimą, kad nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d., būdamas Šengeno šalyse 100 dienų, 10 dienų viršijo nustatytą maksimalų leistiną 90 dienų skaičių per bet kurį 180 dienų laikotarpį ir kad, pastarasis iš Šengeno erdvės turėjo išvykti iki 2022 m. spalio 29 d. (imtinai), tačiau to nepadarė, ir dėl to bus taikoma grąžinimo procedūra bei jis bus patraukas administracinėn atsakomybėn. Taip pat pareiškėjui buvo paaiškinta, kad atsižvelgiant į įlaipinimo į lėktuvą laiką (19.10 val.) ir į paties skrydžio laiką (19.55 val.), kad jis šiuo skydžiu išskristi tikrai nespės, nes bus surašomi procesiniai dokumentai: dėl užsieniečio grąžinimo (kurie suteiks teisę užsieniečiui dar 7 dienas teisėtai pabūti Šengeno erdvėje iki jis susiorganizuos naują išvykimą ir privalės išvykti) ir dėl padaryto administracinio nusižengimo. Taip pat pareiškėjui buvo paaiškinta apie galimybę išvykti iš Šengeno erdvės tuo pačiu reisu kuriuo planavo, tačiau, jis turi sutikti, kad procesiniai dokumentai būtų surašyti jam pačiam nedalyvaujant.

Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pasirinkus išvykti, bus laikoma, kad jis atsisako (neturi galimybės) pats fiziškai pasirašyti dokumentų, o dėl jo priimti sprendimai jam bus atsiųsti el. paštu.

Tarnybos pareigūnai, vadovaudamiesi protingumo ir proporcingumo principais, įvertinę situaciją, kad pareiškėjas išvyksta (ketina išvykti) iš Šengeno erdvės, ir laiku neišvykęs prarastų bilietus lėktuvu jungiamuoju skrydžiu ir patirtų finansinius ir moralinius nuostolius, sudarė galimybę pasirinkti: ar likti Vilniuje ir asmeniškai dalyvauti procesinių dokumentų surašyme bei gauti jų nuorašus, ar išvykti ir nedalyvauti bylos nagrinėjime. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 8 d. raštu sutiko, kad procesiniai dokumentai būtų surašomi ir administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Atsižvelgus, į pareiškėjo prašymą ir į tai, kad jis 2022 m. lapkričio 8 d. iš Lietuvos Respublikos jau buvo išvykęs, Tarnybos pareigūnai 2022 m. lapkričio mėn. 8 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 37324-ANR_N-1662-2022 (ROIK: 22188760734) ir 2022 m. lapkričio mėn. 9 d. priėmė sprendimą dėl grąžinimo Nr. 159-1026.

Sprendimas dėl grąžinimo buvo priimtas pareiškėjui jau išvykus iš Šengeno erdvės ir dokumentų valdymo sistemoje registruotas 2022 m. lapkričio 9 d., tačiau buvo pažymėtas 2022 m. lapkričio 8 d. išvykimo datos spaudu, kurio data sutapo su užsieniečio kelionės dokumente esančiu išvykimo datos spaudu (pareiškėjo išvykimo iš Šengeno erdvės data).

Sprendimas dėl grąžinimo įkeltas į Elektroninės migracijos paslaugų informacinę sistemą „MIGRIS“, taip pateikiant oficialią informaciją, kad užsienietis yra įvykdęs minėtą sprendimą ir 2022 m. lapkričio 8 d. yra išvykęs iš Šengeno erdvės.

Kadangi pareiškėjas išbuvo 10 dienų Šengeno erdvėje daugiau per bet kurį 180 dienų laikotarpį, o toks jo buvimas laikomas neteisėtu, todėl vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais ir 127 straipsniu buvo priimtas Sprendimas dėl grąžinimo ir įpareigojimas savanoriškai išvykti į užsienio valstybę.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 8 d. patikrinimo vykstant per valstybės sieną metu Tarnybos pareigūnams, duomenų ir/ar dokumentų patvirtinančių jo teisėtą buvimą Šengeno erdvėje, nei jam buvo maksimaliai leistina, atsakovui nepateikė. Be to, nei Elektroninės migracijos paslaugų informacinėje sistemoje „MIGRIS“, nei užsieniečių registre, nėra duomenų apie tai, jog jis siekė susitvarkyti dokumentus tam, kad įteisintų savo ilgesnį nei leistina (90 dienų per 180 dienų laikotarpį) buvimą/gyvenimą Šengeno erdvėje. Tokie dokumentai ar duomenys nebuvo pateikti teismui.

Priimant Sprendimą dėl grąžinimo taip pat buvo atsižvelgta į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nenustatyta to paties įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti į užsienio valstybę.

Kadangi pareiškėjas 2022 m. lapkričio 8 d. prašyme sutiko, kad procesiniai dokumentai dėl jo padaryto pažeidimo būtų surašomi ir administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, todėl ant Sprendimo dėl grąžinimo ir buvo pažymėta, jog pareiškėjas atsisakė pasirašyti. Tai patvirtino ir su pareiškėju tiesiogiai bendravę Tarnybos darbuotojai.

Dėl neleidimo atvykti į Šengeno erdvę atsakovė paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 26 d. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte į Šengeno valstybių teritoriją ketino atvykti pareiškėjas, kuris pasienio kontrolei pateikė Kanados piliečio pasą, pagal kuriame esančius spaudus buvo nustatyta, kad pareiškėjas: 2014 m. rugpjūčio 26 atvyko į Nyderlandų Karalystę ir 2014 m. rugsėjo 9 d. išvyko

iš Danijos Karalystės (Šengeno erdvėje buvo 15 dienų); 2015 m. gruodžio 3 d. atvyko į Nyderlandų Karalystę ir 2015 m. gruodžio 6 d. išvyko iš Nyderlandų Karalystės (Šengeno erdvėje buvo 4 dienas); 2016 m. sausio 14 d. atvyko į Prancūzijos Respubliką ir 2016 m. vasario 3 d. išvyko iš Danijos Karalystės (Šengeno erdvėje buvo 21 dieną); 2016 m. lapkričio 4 d. atvyko į Danijos Karalystę ir 2016 m. lapkričio 16 d. išvyko iš Danijos Karalystės (Šengeno erdvėje buvo 13 dienų); 2021 m. rugsėjo 1 d. atvyko į Prancūzijos Respubliką ir 2021 m. rugsėjo 22 d. išvyko iš Nyderlandų Karalystės (Šengeno erdvėje buvo 22 dienas); 2022 m. birželio 4 d. atvyko į Prancūzijos Respubliką ir 2022 m. birželio 28 d. išvyko iš Latvijos Respublikos (Šengeno erdvėje buvo 25 dienas); 2022 m. rugpjūčio 26 d. atvyko į Prancūzijos Respubliką ir 2022 m. lapkričio 8 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos (Šengeno erdvėje buvo 75 dienas).

2022 m. lapkričio 16 d. vėl ketino atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau nebuvo įleistas.

2022 m. lapkričio 26 d., pritaikius buvimo Šengeno erdvėje laiko skaičiavimo metodiką, buvo nustatyta, kad pareiškėjo buvimo Šengeno erdvėje trukmė pradedama skaičiuoti nuo 2022 m. gegužės 31 d., todėl laikytina, kad nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. lapkričio 26 d. (180 dienų laikotarpiu) jis Šengeno erdvėje buvo išbuvęs 100 dienų (nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2022 m. birželio 28 d. – 25 dienas ir nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. – 75 dienas), ir 2022 m. lapkričio 26 d. neįgijo teisės atvykti į Šengeno erdvę.

Dėl šios priežasties vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies b) punktu ir 14 straipsnio 1 dalimi pareiškėjui 2022 m. lapkričio 26 d. nebuvo leista atvykti ir buvo priimtas Sprendimas dėl neįleidimo.

Priimdami šį sprendimą Tarnybos pareigūnai vadovaujasi Šengeno sienų kodekso 14 straipsniu, kuriame nurodyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu ir sprendimą neįleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką priima VSAT. Pagal Šengeno sienų kodekso 14 straipsnį, atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys ir jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.

Atsakovė pažymėjo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, ginčijamame sprendime buvo aiškiai nurodyta priežastis, dėl ko jam nebuvo leista atvykti į Šengeno erdvę: per ankstesnį 180 dienų laikotarpį jau buvo 90 dienų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje. Pareiškėjas su šiuo Sprendimu dėl neįleidimo buvo supažindintas pasirašytinai. Šis sprendimas turiniu ir forma atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą, taip pat atitinkantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio reikalavimus; jis surašytas ne tik lietuvių, bet ir pareiškėjui suprantama rusų kalba. Šia kalba pareiškėjas bendravo ir su VSAT pareigūnais.

Šengeno sienų kodekso V priedo A dalies „Atsisakymo leisti atvykti tvarka pasienyje“ 1 dalies b) punkte, nurodyta, kad atsisakydamas leisti atvykti, kompetentingas sienos apsaugos pareigūnas pase deda atvykimo spaudą, kryžmai perbrauktą neištrinamu juodu rašalu, ir priešais jį dešinėje pusėje taip pat neištrinamu rašalu parašo raidę (-es), atitinkančią (-as) atsisakymo leisti atvykti priežastį (-is), kurių sąrašas pateiktas pirmiau minėtame atsisakymo leisti atvykti standartiniame blanke. Pareiškėjo kelionės dokumente įdėtas atvykimo spaudas, kryžmai perbrauktas neištrinamu rašalu, jame įrašyta raidė „F“, atitinkanti atsisakymo leisti atvykti priežastį.

Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad iš pareiškėjo skundo teismui turinio matyti, kad Sprendime dėl neįleidimo nurodyta atsisakymo leisti atvykti kertant sieną priežastis pareiškėjui yra žinoma, o tariamas minėto atsisakymo leisti atvykti aplinkybių ar teisinio pagrindo nežinojimas nesutrukdė įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjui efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas dėl atsisakymo leisti atvykti, nesustabdo sprendimo atsisakyti leisti atvykti galios. Vadovaujantis to paties teisės akto 14 straipsnio 4 dalimi, Tarnybos pareigūnai turi pareigą užtikrinti, kad trečiosios šalies pilietis, kuriam buvo atsisakyta leisti atvykti, neatvyktų į atitinkamos valstybės narės teritoriją, o 14 straipsnio 2 dalimi sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija ir jis įsigalioja nedelsiant.

Nors pareiškėjo skundai dėl Sprendimo dėl neįleidimo ir Sprendimo dėl grąžinimo yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir pareiškėjas siekia tokių pačių teisinių pasekmių, tačiau, atsakovės vertinimu, šie ginčai nėra tapatūs savo turiniu, o skundžiami sprendimai yra savarankiški administraciniai sprendimai, argumentuoti skirtingomis vykimo per valstybės sieną faktinėmis aplinkybėmis (atskaitiniu laikotarpiu, nuo kurios dienos pareiškėjui yra skaičiuojamas leistinas buvimo dienų skaičius Šengeno erdvėje). Sprendimai yra savarankiški vienas su kitu nesusiję, nedaro vienas kitam įtakos.

Tarnyba pažymėjo, kad vykimo per valstybės sieną metu, o būtent – 2022 m. lapkričio 8 d. ir 2022 m. lapkričio 26 d., įvertinus visas pareiškėjo vykimo per valstybės sieną aplinkybes, Tarnybos pareigūnai priėmė atskirus individualius, tarpusavyje nesusijusius pasienio tikrinimo metu susidariusią ir jo situaciją atspindinčius administracinius sprendimus, suskaičiavę kiek dienų pareiškėjas yra išbuvęs Šengeno erdvėje.

Nepaisant to, ar asmeniui buvo taikyta, ar nebuvo taikyta, grąžinimo procedūra, kiekvienu atveju per valstybės sieną vykstančiam trečiosios šalies piliečiui tiek atvykstant, tiek išvykstant, yra nustatomas (suskaičiuojamas) jo būtų dienų skaičius Šengeno erdvėje 90 dienų per bet kurį per 180 dienų laikotarpį ir tik tuomet priimamas sprendimas leisti vykti per valstybės sieną.

Atsakovė šią situaciją paaiškino tuo, kad pareiškėjui buvo žodžiu paaiškintos aplinkybės, susijusios su jo padarytu pažeidimu, taip pat buvo paaiškinta apie galimybę išvykti iš Šengeno erdvės tuo pačiu reisu kuriuo planavo, tačiau, jis turi sutikti, kad procesiniai dokumentai būtų surašyti jam pačiam nedalyvaujant ir bus laikoma, kad jis atsisako (neturi galimybės) pats fiziškai pasirašyti dokumentų, o dėl jo priimti sprendimai jam bus atsiųsti el. paštu. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 8 d. raštu sutiko, kad procesiniai dokumentai būtų surašomi ir administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsižvelgus, į tai buvo priimtas 2022 m. lapkričio 9 d. Sprendimas dėl grąžinimo, kuris buvo pažymėtas 2022 m. lapkričio 8 d. išvykimo datos spaudu, kurio data sutapo su užsieniečio kelionės dokumente esančiu išvykimo datos spaudu (pareiškėjo išvykimo iš Šengeno erdvės data).