- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-28
- Bylos Nr.
- A5.-582-738/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00275-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Pažeidėjas
- Ž. S.
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinio nusižengimo protokolas surašytas, kad Ž. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, įmonės darbuotojui R. Š. išmokėjo 2017 m. 05 mėn. - 350 eurų, 06 mėn. – 400 eurų, 07 mėn. – 400 eurų, 08 mėn. - 200 eurų, 09 mėn. – 350 eurų, viso 1700 eurų darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus.
Ž. S. jam inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybes neigia. Jis paaiškino, kad nuo 2017-04-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas R. Š.. Pirmą kartą jis jį pamatė 2017-08-26 vykusios įmonės šventės metu. Išvakarėse, penktadienį, 2017-08-25 ryte, R. Š. pasakojimu, jis kėlęs kiemo vartus objekte ir pasitempęs nugarą. Todėl jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, joje apžiūrėtas ir išleistas. Nedarbingumo pažymėjimas jam nebuvo išduotas. Sekančią dieną, įmonės šventės metu R. Š. aktyviai joje dalyvavo, vartojo alkoholį, tarp jo ir kitų įmonės darbuotojų buvo įvykęs konfliktas, kurio metu jis sumušė kitą įmonės darbuotoją, kuris buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, buvo siuvamos žaizdos. R. Š. žodžiu žadėjęs pirmadienį pateikti pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Pirmadienį jis gavo nedarbingumo pažymėjimą neva dėl 2017-08-25 sužalojimo įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu. 2017 m. rugsėjo apie 20 d. R. Š. į bendrovę buvo atvykęs su advokate. Jis pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų suderinimo, žalos dėl nelaimingo atsitikimo darbe atlyginimo. Prašymu reikalavo darbo sutartį nutraukti pirmą dieną nuo nedarbingumo pabaigos, išmokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją bei visas priklausančias išmokas, išmokėti žalos dėl nelaimingo atsitikimo darbe atlyginimą 10 000 eurų. R. Š. po to keletą kartų lankėsi bendrovėje, klausdamas ką siūlome, tačiau jam buvo pasiūlyta baigus gydymą grįžti į darbą. Bendrovėje dėl nelaimingo atsitikimo buvo atliekamas vidinis tyrimas. Pagal R. Š. skundą tyrimą atliko ir valstybinė darbo inspekcija, kuri nustatė bendrovės pažeidimą, kad R. Š. nebuvo apmokytas dėl gaminių kėlimo. 2017 m. lapkričio mėnesį į bendrovės paklausimą SODRa patvirtino, kad R. Š. yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2018 m. sausio mėnesį Valstybinė mokesčių inspekcija atliko operatyvų patikrinimą bendrovėje, kaip įtaria, pagal R. Š. skundą. Patikrinimo metu, atlikus kasos, apskaitos dokumentų, PVM išrašomų sąskaitų, kuro nurašymo, ilgalaikio turto registro, bendrovės vykdomų sandorių pažeidimų nustatyta nebuvo. Tik pagal R. Š. paaiškinimą buvo surašytas jam administracinio nusižengimo protokolas dėl darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, mokėjimo R. Š.. Nors šias aplinkybes paneigė kiti bendrovės darbuotojai, tikrinimo metu surašę paaiškinimus. Prašo administracinę bylą nutraukti, nusižengimo jis nepadarė.
Liudytojas R. Š. paaiškino, kad jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metų gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais jam buvo mokami atlyginimai „vokeliuose“. Už šiuos pinigus jam niekur nereikėjo pasirašyti. Juos mokėdavo vienas iš bendrovės direktorių, vardu Kęstutis. Du kartus mokami pinigai buvo įdėti į voką su užrašyta pavarde, tačiau vokų jis neišsaugojęs. Pagal darbo sutartį jam turėjo būti mokama 750 eurų. Minimumą jam pervesdavo į banko sąskaitą, likusius mokėdavo grynais, nereikalaujant niekur pasirašyti. Į banką buvo pervedamos sumos mažesnės nei minimumas, kadangi jis turėjo reikalų su antstoliais, todėl buhalterė padariusi mokesčių atskaitymus bei atskaitymus pagal antstolių reikalavimus, likusią sumą pervesdavo į jo sąskaitą. Konfliktas tarp jo ir darbdavio kilo tuomet, kai 2017-08-25 darbe jis patyrė traumą. Bendradarbių buvo nuvežtas į ligoninę, ten apžiūrėję medikai rekomendavo pirmadienį, tai yra 28 dieną kreiptis pas šeimos gydytoją. Tvirtina, kad sekančią dieną po patirtos traumos, tai yra 2017-08-26 jis dalyvavo bendrovės vykusioje šventėje, ten vartojo alkoholio. Šventėje buvo įvykęs konfliktas, jis neblaivus žadėjęs išeiti iš darbo. Turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, klausė darbdavio kaip jam bus atlyginta žala dėl nelaimingo atsitikimo darbe, jam buvo atsakyta, kad moka SODRa. 2017 m. rugsėjo mėnesį jis kreipėsi su advokate į darbdavį su prašymu dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, tačiau į pasiūlymą jam nebuvo atsakyta. Todėl jis kreipėsi į Mokesčių inspekciją dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atliekamo patikrinimo metu kiti bendrovės darbuotojai jo nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Ne kartą, jam sumontavus vartus, klientas sumokėdavo pinigus, kuriuos jis parveždavo į bendrovę. Dėl jų nebuvo surašomi jokie dokumentai. Mano, kad iš jų ir buvo sumokami nepaskaityti pinigai darbuotojams.
Liudytoja V. B. paaiškino, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Ji atlieka darbuotojų darbo užmokesčio paskaičiavimą, kuris pervedamas į darbuotojų asmenines banko sąskaitas. Informaciją apie darbuotojų dirbtus viršvalandžius, pateikia padalinio vadovas. Jokie kitokie atsiskaitymai su darbuotojais nėra vykdomi. Bendrovėje buvo atliekamas patikrinimas valstybinės mokesčių inspekcijos pagal gautą skundą dėl neapskaitytų pinigų mokėjimo darbuotojams. Tikrinimo metu iš jos paaiškinimo niekas neprašė. R. Š. dėl jam mokamo atlyginimo dydžio į ją niekada nesikreipė. Visi atsiskaitymai bendrovėje vykdomi bankiniais pavedimais.
Liudytojai K. B., V. V., G. P. paaiškino, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ niekada darbuotojams nebuvo mokami jokie neapskaityti pinigai. Su užsakovais bendrovė atsiskaito bankiniais pavedimais arba užpildant kasos pajamų orderius. Už atsiskaitymus bendrovėje yra paskirti atsakingi asmenys. Tarp bendrovės klientų ir darbininkų jokie atsiskaitymai nebuvo vykdomi.
Šalies argumentai
Ž. S. kaltė įvykdžius protokole nurodytą administracinį nusižengimą byloje buvo grindžiama rašytine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolo duomenimis, kuriame, nurodoma, kad pažeidimas nustatytas 2018 m. sausio 25 d., 9 val. atlikus bendrovės patalpose Kaune Palemono g. 7, patikrinimą (b. l. 1). Operatyvaus patikrinimo pažyma 2018-02-01, Nr. (7.45) FR1042-553 (b. l. 2, 3), tačiau joje užfiksuota, kad atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos operatyvų patikrinimą, buvo suskaičiuoti grynieji pinigai elektroninio kasos aparato stalčiuje ir įmonės kasoje. Neatitikimų nenustatyta. Tikrinti įmonės apskaitos dokumentai: darbo laiko, darbo užmokesčio žiniaraščiai, kasos knyga ir jos dokumentai, banko išrašai, avansinės apyskaitos, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrai, kuro nurašymo aktai, ilgalaikio turto registras. Įmonės darbuotojams be darbo sutartyse numatyto darbo užmokesčio mokamos kompensacijos už darbą, susijusį su važiavimu. Darbo užmokestis išmokamas bankiniais pavedimais. Buvo patikrinti 2012-2015 įmonės vykdyti sandoriai su kitomis įmonėmis. Jokie pažeidimai tikrinimo metu nustatyti nebuvo, išskyrus R. Š. paaiškinimą. R. Š. paaiškinime bei teismo metu nurodė, kad jam buvo mokamas oficialus atlyginimas pagal neterminuotą darbo sutartį, bankiniu pavedimus, tačiau kita dalis atlyginimo buvo mokama vokelyje kiekvieno mėnesio 20 dieną, iš viso jam 2017 metais išmokėta vokelyje – 1700 eurų (b. l. 4).
Teismo posėdžio metu Ž. S. kategoriškai neigė bet kokį papildomą neapskaitytų pinigų mokėjimą įmonės darbuotojams. Šias aplinkybes neigė liudytojai V. B., K. B., V. V. ir G. P.. R. Š. darbo sutartis (b. l. 5), atlyginimų priskaitymų – atskaitymų suvestinė (b. l. 6 - 10), kuria patvirtinama, kad R. Š. buvo mokamas darbo užmokestis.
Tačiau tiek R. Š., tiek kiti liudytojai patvirtino, kad 2017-08-25 (penktadienį) pagal R. Š. žodžius, jis darbo vietoje patyrė traumą. Buvo pristatytas į gydymo įstaigą, joje apžiūrėtas ir jam rekomenduota pirmadienį kreiptis pas šeimos gydytoją. Nedarbingumo pažymėjimas išduotas nebuvo. Sekančią, 2017 m. rugpjūčio 26-27 dienomis jis kartu su įmonės kolektyvu dalyvavo įmonės šventėje, vartojo alkoholį. Buvo įvykęs konfliktas tarp R. Š. ir kito bendrovės darbuotojo, kurį R. Š. sumušė. Nukentėjęs buvo nuvežtas į ligoninę. Po to, nuo 2017 m. rugpjūčio 28 dienos R. Š. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas iki 2018 m. vasario mėnesio. Per šį laikotarpį R. Š. reikalavo jo darbo sutartį nutraukti pirmą dieną nuo nedarbingumo pabaigos, išmokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją bei visas priklausančias išmokas, išmokėti žalos dėl nelaimingo atsitikimo darbe atlyginimą 10 000 eurų. Darbdaviui nesutikus, jis pranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai apie bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva daromą finansinį pažeidimą.
Atlikto patikrinimo metu jokie faktai apie padarytą administracinį nusižengimą nepasitvirtino. Tačiau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad Ž. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovu, įmonės darbuotojui R. Š. išmokėjo 1700 eurų darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ANK 99 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl nėra administracinio nusižengimo sudėties.
Administracinių nusižengimų kodekso 5 str. nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remiantis gali būti nustatomas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
ANK 99 straipsnio 3dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Tai yra išmokamas darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3dalį.
Šioje byloje vienintelis administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantis įrodymas yra R. Š. pareiškimas. Jokių kitų Ž. S. inkriminuojamą administracinį nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra. Atvirkščiai Institucijos atliekamo patikrinimo metu jokių kitų pažeidimų nustatyta nebuvo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Ž. S. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ANK 99 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną dėl Lietuvos Respublikos ANK 99 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo, Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nutraukti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.