- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-19
- Bylos Nr.
- e2YT-3524-1021/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00553-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., A. V., S. M., V. V., D. U., I. M., R. M., VĮ ,,Turto bankas“
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymų, suinteresuoti asmenys R. K., A. V., S. M., V. V., D. U., V. V., I. M., R. M., V. V., VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. R. V. (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., jo sutuoktinė G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) sūnus R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirė S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris iki mirties gyveno santuokoje su G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini) S. V. ir G. V. santuoka buvo sudaryta 1964 m. lapkričio 4 d. Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Jiems gyvenant santuokoje gimė vienuolika vaikų, kurių vienas - J. V. mirė (duomenys neskelbtini). J. V. vaikų neturėjo. Santuokos metu S. ir G. V. 1992 m. rugsėjo 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pagal 1991-05-28 LR įstatymą Nr. 1-1374, už bendras lėšas, įgijo pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius (lauko tualetą, rūkyklą, kanalizacijos šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Santuokoje įgytas turtas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas vieno sutuoktinio - S. V. vardu. Be to G. V. 2006 m. birželio 29 d. su Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Marijampolės apskrities viršininko administracijos, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ASN 1830 dėl 0,2700 ha žemės sklypo, kadastrinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl 2,4600 ha žemės sklypo, kadastrinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 25 metų laikotarpiui, esančių (duomenys neskelbtini) Po to, kai (duomenys neskelbtini). mirė S. V., nei jo sutuoktinė G. V., nei jų vaikai ar kiti galimi įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Taip pat ir mirus G. V., niekas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Kai (duomenys neskelbtini) mirė S. V., S. ir G. V. priklausančiame gyvenamajame name su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini)., liko gyventi G. V., jos sūnūs A. V., R. V. su sugyventine A. Z. ir vaikais. Po S. V. mirties tik viena G. V. mirusio vyro turtu visapusiškai rūpinosi bei mokėjo visus mokesčius. Jos vaikai prie turto išlaikymo neprisidėjo. Kai (duomenys neskelbtini) d. mirė G. V., minėtame name liko gyventi sūnus R. V. bei jo sugyventinė A. Z. ir jų vaikai. Po motinos, G. V., mirties vienintelis sūnus R. V. jos visu turtu rūpinasi, jį tvarko, prižiūri, moka mokesčius, jam atiteko ir visi motinos namų apyvokos daiktai, o taip pat minėtame name gyvena kartu su sugyventine bei vaikais. Be to R. V. po motinos mirties bei ir dabartiniu metu rūpinasi, naudojasi, prižiūri G. V. iš Valstybės išsinuomotus 0,2700 ha ir 2,4600 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjas R. V., mirus tėvui, dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, kadangi buvo įsitikinęs, kad į notarą kreiptis nereikia, nes mirusio tėvo palikimas atitenka jį pergyvenusiam sutuoktiniui, t. y. motinai. O po motinos mirties R. V. į notaro biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą neįteisino, kadangi manė, jog palikimą priėmė praktiškai pradėjęs turtą valdyti, o be to buvo įsitikinęs, kad nebūtina atlikti kokių nors papildomų veiksmų bei kreiptis į notarą, nes jis ne tik iki tėvo, bet ir iki motinos mirties tėvų namuose gyveno bei gyvena iki šiol. G. V. po savo sutuoktinio S. V. mirties bei R. V. po savo motinos G. V. mirties palikimą priėmė per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjų mirčių faktiškai jų turėtu turtu disponavo, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius. Juridinių faktų nustatymas būtinas tikslu pareiškėjui R. V. gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisei įregistruoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotiems asmenims R. K., A. V., S. M., V. V., D. U., V. V., I. M., R. M., V. V. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad jie su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškimui neprieštarauja ir bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 15-16).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad S. V., mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 11); G. V., mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 12); santuokos sudarymo įrašu nustatyta, kad S. V. ir G. V. buvo sutuoktiniai (e. b. l. 8). Iš VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso mirusiajam S. V. (e. b. l. 17-18). Iš 2006 m. birželio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties nustatyta kad mirusioji G. V. turėjo teisę nuomoti iš valstybės 0,2700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,46 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 19-20 ). Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Kybartų seniūnijos pažymos apie šeimos sudėtį nustatyta, kad R. V. su savo šeima gyvena (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 8). Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Kybartų seniūnijos rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad R. V. nuo 1981 m. spalio 25 d. iki 2022 m. balandžio 3 d. nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 9). Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro liudijimo nustatyta, kad dėl G. V. turto paveldėjimo į Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (e. b. l. 14). Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro liudijimo nustatyta, kad dėl S. V. turto paveldėjimo į Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Taip pat nėra sąraše tarp nebaigtų paveldėjimo bylų, gautų iš Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės (e. b. l. 15). Šiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo motina G. V., mirusi (duomenys neskelbtini) palikimą atsiradusį po savo sutuoktinio S. V., mirusio (duomenys neskelbtini)., priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, o pareiškėjas R. V. palikimą atsiradusį po savo motinos G. V., mirusios (duomenys neskelbtini). priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Po savo sutuoktinio mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu mirusiojo S. V. sutuoktinė G. V. turėjo teisę paveldėti jo turtą. Po savo motinos mirties, remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mirusiosios G. V. sūnus pareiškėjas turėjo teisę paveldėti jos turtą. Jie palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdama faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po sutuoktinio S. V. mirties motina liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., taip pat ten gyveno R. V. su sugyventine A. Z. ir vaikais. Tačiau po S. V. mirties tik viena G. V. mirusio vyro turtu visapusiškai rūpinosi bei mokėjo visus mokesčius. Jos vaikai prie turto išlaikymo neprisidėjo. Nors pareiškėjas prie pareikšimo nėra pridėjęs rašytinių įrodymų, kad jo motina liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausančiame gyvenamajame name, tačiau iš valstybinės žemės nuomos sutarties, kuri yra sudaryta jau po mirusiojo S. V. mirties, nustatyta, kad išnuomoti valstybiniai žemės sklypai yra tame pačiame kaime kaip ir gyvenamasis namas, kas patvirtina, kad G. V. liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Po G. V. mirties gyvenamajame name įregistruotame S. V. vardu liko gyventi pareiškėjas R. V. su šeima. Jis rūpinosi visu mirusiosios motinos turtu, jį prižiūri iki šiol, tvarko, moka mokesčius, naudojasi nuomojamais iš valstybės nuomojamais žemės sklypais. Prie pareiškimo pridėtos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Kybartų seniūnijos pažymos patvirtina, kad R. V. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). t. y. toje pačioje vietoje kaip ir gyvenamasis namas įregistruotas S. V. vardu. Šie visi duomenys rodo, kad G. V. sutuoktinio palikimu, o R. V. motinos palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jų mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjo motina G. V. ir pareiškėjas R. V. šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo jų atsiradimo dienos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, bei rašytinius paaiškinimus konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjo motina G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini). priėmė po savo sutuoktinio S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini). palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą ir, kad pareiškėjas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2015 m. sausio 25 d. palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai.
Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str.), todėl pareiškėjo motina ir pareiškėjas faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po sutuoktinio ir motinos mirties.
Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 40,32 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40,32 Eur (keturiasdešimt eurų 32 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661).
Sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.