Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-09-12 · Civilinė byla Nr. 2S-369-278/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-12
Bylos Nr.
2S-369-278/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Romualdas Januška
Ieškovas
R. J., G. J. M., A. P., E. R.
Atsakovas
Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio miesto savivaldybei, K. G.
Trečiasis asmuo
Valstybės įmonės Registrų

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-369-278/2008Teisėja Rita Dambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija:(S)94.2.1; 94,2.2; 103.1;106.3;106.7;122.2; 122.3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008m. rugsėjo 12d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės, Romualdo Januškos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J., G. J. M., A. P., E. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. liepos 14d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. J., G. J. M., A. P., E. R. ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio miesto savivaldybei, K. G., tretiesiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centras, AB SEB bankas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt. reikalavimų.

Teisėjų kolegija išklausiusi teisėjos Birutės Valiulienės pranešimą apie bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės 2008m. liepos 14d. nutartimi konstatavo, kad 2008 05 14 nutartimi nustačius ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti, šie trūkumai tinkamai nepašalinti, nes ieškinys, kaip vientisas procesinis dokumentas, atitinkantis CPK 111,135 straipsnių reikalavimus, teismui nepateiktas. Teismas darė išvadą, kad ieškovams nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, 2008-05-07 pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų papildymo ir įrodymų išreikalavimo laikytinas nepaduotu ir grąžintinu. Be to, teismas nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio pirkimo pardavimo sutartis ieškovai prašo pripažinti negaliojančiomis, vidutinė rinkos vertė yra 204 000 Lt ir darė išvadą, kad ginčui esant turtiniam, byla yra teisminga Panevėžio apygardos teismui.

Atskiruoju skundu ieškovai prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio dalyko pakeitimas yra prilygintinas ieškiniui, nes CPK 141str. nustato, kad tai yra rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus bendruosius reikalavimus, todėl 2008 05 07 pareiškimas atitinka CPK 111str. reikalavimus. Be to, mano, jog teismo reikalavimas pateikti vientisą dokumentą yra nepagrįstas, nes tokio reikalavimo CPK nenumato, o nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, reikalavimo pateikti naują ieškinio redakciją, teismas aiškiai nesuformulavo, todėl nutartį ieškovai vykdė taip kaip ją suprato ir galėjo. Nurodo, kad ieškovai pirkimo sutartis prašė pripažinti niekinėmis, tačiau teismas netinkamai aiškino ieškinio reikalavimą, dėstydamas jį kita forma - pripažinti negaliojančia – kas keičia reikalavimo esmę ir nepagrįstai sprendė, kad tai yra turtinis reikalavimas. Be to, nurodo, kad ieškovai neginčija viso K. G. nuosavybėje esančio žemės sklypo pardavimo, todėl pirmosios instancijos teismui pripažinti, kad byla teisminga apygardos teismui nėra pagrindo.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis ir Civilinio proceso kodeko (toliau CPK) 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatoma įstatymu. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti pagrindinius ieškinio elementus - ieškinio dalyką ir pagrindą, kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Ieškovui nesuformulavus savo reikalavimo ir nenurodžius savo reikalavimo faktinio pagrindo, teismas negalėtų priimti ieškinio, o teisėjas, proceso dalyviai tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Jeigu suinteresuotas asmuo nepaiso ieškiniui keliamų imperatyvių reikalavimų ir paduoda teismui ieškinį, neatitinkantį minėtų reikalavimų, teismas nustato ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. CPK 141str. 1d. numato, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Šiam rašytiniam pareiškimui taip pat gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 05 14 nutartimi konstatavo, jog ieškovų pateiktas ieškinio dalyko papildymas atitinka CPK reikalavimus ir pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo yra priimtinas, tačiau nustatė ieškovams terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti ir nutarties aprašomojoje dalyje nurodė, kad ieškinys turi būti vientisas procesinis dokumentas bei atitikti jiems ir ieškiniui keliamus reikalavimus. Be to, nurodė, kad teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą, o prašymai dėl įrodymų išreikalavimo privalo būti pateikti laikantis įstatymo nustatytos tvarkos (5t., b.l. 167-169). Nors CPK 141str. normos nenumato, kad pakeitus ieškinio dalyką arba pagrindą teismui turi būti paduodamas naujas ieškinys, tačiau įvertinus, jog nagrinėjamoje byloje ieškovai yra pateikę eilę patikslintų ieškinių, pareikšta daug reikalavimų, bylos apimtis jau yra 5 tomai, duomenų, jog nauji reikalavimai apmokėti žyminiu mokesčiu nebuvo pateikti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovams terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Nustatytu terminu ieškovai pateikė žyminio mokesčio apmokėjimo dokumentus, tačiau teismo nurodymo pateikti vientisą ir įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį, kurio pagrindu teismas bei proceso dalyviai galėtų tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, nepateikė. Kadangi ieškovą atstovauja advokatas, todėl ieškovų teiginiai, kad nutartis jiems nebuvo suprantama, atmestini. Dėl paminėtų motyvų teismo nutartis šioje dalyje yra teisėta ir pagrįsta.

Vienu iš reikalavimų šioje byloje R. J. ir kt. ieškovai prašo pripažinti niekinėmis, negaliojančiomis 1992 12 01 bei 2005 04 08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu atsakovas K. G. įsigijo 0,1604ha bei 0,0524ha sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamų sandorių vidutinė rinkos vertė yra 204000Lt, todėl byla yra teisminga Panevėžio apygardos teismui. Tačiau iš ieškinių matyti, kad ieškovams nėra žinoma kokia sklypo dalis K. G. suteikta ir parduota teisėtai. 2007 06 14 ieškinyje nurodoma, kad K. G. pardavus 0,1604ha sklypą, tik 0,08ha dalies pardavimas pažeidžia jų teises, o dėl 2005 01 05 parduoto 0,0524ha žemės sklypo, duomenų kokia dalis sklypo parduota teisėtai, neturi. Šie teiginiai rodo, jog pirkimo-pardavimo sutartis ieškovai ginčija iš dalies, todėl konkrečiai nenurodžius ginčijamo sklypo dydžio, ieškinio kaina taip pat nėra aiški. Kadangi bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantys į ją asmenys pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą, todėl ieškovui nesuformulavus galutinių ieškinio reikalavimų, nenurodžius ginčijamų sandorių apimties bei ieškinio vertės, konstatuoti, jog ieškinys yra teismingas Panevėžio apygardos teismui, nėra pagrindo. Dėl paminėto, spręsti teismingumo klausimą vadovaujantis tik VĮ Registrų centras duomenis apie sklypo rinkos vertę, teismas negali.

Ieškovų teiginiai, kad ginčas be pagrindo yra pripažintas turtiniu, atmestini. Neturtiniais galima pripažinti tik tokius ginčus, kurie vyksta ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nėra susiję, tuo tarpu ieškovai ginčija nekilnojamojo turto (žemės sklypų pardavimo) sandorius, prašo taikyti restituciją, tikslu laisvame (neužimtoje) žemės sklype atkurti nuosavybės teises natūra, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovų ieškinys yra turtinio pobūdžio. Apeliantų teiginiai, kad teismas netinkamai aiškina jų reikalavimą, taip pat atmestinas, nes niekiniai sandoriai, kilus ginčui, tik teismui įvertinus visas aplinkybes, gali būti pripažinti negaliojančiais, todėl ieškovų reikalavimo įvardijimas, kaip pirkimo pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia, jų pareikštų reikalavimų esmės nekeičia.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337str.3p. teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

Nu tarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. liepos 14d. nutarties dalį, kuria civilinė byla Nr. 2-19-589/2008 pagal ieškovų R. J., G. J. M., A. P., E. R. ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio miesto savivaldybei, K. G., tretiesiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centras, AB SEB bankas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt. reikalavimų perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, panaikinti ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš esmės.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai: Ramunė ČeknienėRomualdas JanuškaBirutė Valiulienė