Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. lapkričio 20 d. gautu trečiojo asmens G. S. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo G. S. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovei J. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. S. dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu ir sudarytu. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios ir pagrindinės sutarčių atskyrimą, todėl neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, nepagrįstai patvirtino ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuriai sudaryti buvo pasibaigęs šalių sutartas prievolės įvykdymo terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.165, 6.193, 6.309 straipsniai). Kasatorė mano, kad sudarant taikos sutartį neegzistavo šalių valia sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, ieškovė ginčo turte gyvena nesąžiningai, o vien turto kainos sumokėjimas taip pat nekvalifikuoja preliminariosios sutarties pagrindine. Teismas netinkamai aiškino teismo sprendimo įsiteisėjimą (CPK 279 straipsnis, 331 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos, todėl teismas klaidingai sprendė, kad sprendimas įsiteisėjo tik po kasacinės bylos išnagrinėjimo. Teismas nepagrįstai priėmė ir pakartotinai išnagrinėjo ieškinį, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį dėl tapataus ginčo tarp tų pačių šalių (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis, 293 straipsnio 3 punktas). Teismas nepagrįstai išplėtė ieškovės teises inicijuoti naują bylą, esant galimybei pateikti vykdyti pagal taikos sutartį išduotą vykdomąjį raštą (CPK 584 straipsnis, 586 – 588 straipsniai, 646 straipsnis, 650 straipsnis). Pažymima, kad toks ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimas apsunkina ir riboja kasacinio teismo galutinio sprendimo kitoje byloje įvykdymą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už trečiąjį asmenį žyminį mokestį sumokėjusiam advokatui T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. lapkričio 20 d. per PaySera sistemą, pervedimo Nr. 380952612.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.