- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- III-3356-121/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Bronius Januška, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- M. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos, Mefodijos Povilaitienės, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei L. G., atsakovo atstovei R. B.-J., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. (M. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. T. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Departamentas) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. T. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)" (toliau - Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą prašymą išnagrinėti iš naujo.
Paaiškina, kad skundžiamas Sprendimas bei teiginiai, kad jis piktybiškai naudojasi prieglobsčio procedūra, yra nepagrįsti. Tiek pirminės, tiek papildomos apklausos metu M. T. konkrečiai nurodė, kad nuo 2009 m. jis oficialiai priklauso N. B. politinei partijai bei dalyvauja minėtos politinės partijos veikloje. Iš (duomenys neskelbtini) jis buvo priverstas išvykti, nes prasidėjo problemos dėl jo vykdomos politinės veiklos. Grasinimų jis sulaukė po 6 mėnesių po įstojimo į partiją. Pareiškėją gatvėje sustabdydavo ir jam grasindavo civiliai apsirengę asmenys. Bijodamas dėl savo gyvybės ir sveikatos, pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini).
Atsakovas nenurodė, dėl kokių priežasčių pareiškėjui bus neleidžiama atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – LR). Pareiškėjo teigimu, į LR jis atvyko prašyti prieglobsčio, todėl nėra aišku, kuo vadovaujantis jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvą trejus metus (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 133 str.) (b.l.1-2).
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas, atsikirsdamas į pareiškėjo skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjo skundas teismui yra bandymas sustabdyti jo išsiuntimą iš LR. Pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, bandydamas sudaryti įspūdį, jog yra tam tikrų lemiamų aplinkybių, į kurias tiesiog nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, turėjo galimybę pateikti kompetentingai LR institucijai informaciją, pagrindžiančią jo prieglobsčio prašymą ir įrodančią, jog Departamentas netinkamai konstatavo, kad jo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau nenurodė nė vienos aplinkybės, nors iš dalies tai patvirtinančios. Skunde išdėstytos analogiškos aplinkybės, kurias pateikė ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, remiantis kuriomis Departamente buvo priimtas Sprendimas. Tai tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjo užuominos apie tai, jog jis nepateikė jokios informacijos apie jam gresiantį persekiojimą dėl jam nesudarytų tinkamų sąlygų, yra nepagrįstos.
Įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio M. T. nesuteikimo, jis praranda teisę būti LR, todėl nuspręsta jį išsiųsti į jo kilmės valstybę. Pagal Įstatymo 133 str. 2 dalį, atsižvelgus į tai, kad M. T. pažeidė atvykimo į LR teritoriją tvarką bei yra linkęs piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, jam buvo uždrausta atvykti į LR trejus metus nuo jo išsiuntimo iš LR dienos (b.l. 8).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, paaiškino, jog skundžiamas sprendimas paremtas vien prielaidomis.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, paaiškino, jog pareiškėjo savavališkas pasišalinimas iš Centro taip pat rodo, jog jis neturėjo siekio gauti LR prieglobstį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Prieglobsčio prašytojo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „ten pat“) dokumentai patvirtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Ikiteisminiame skyriuje M. T. atžvilgiu 2012-05-06 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-6094-12, įtariant šį užsienietį padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (BK) 291 str. 1 dalyje (ten pat, b.l. 1).
M. T. 2012-05-08 pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad į Lietuvą jis atvažiavo prašyti prieglobsčio. Jis tris kartus prašė prieglobsčio Latvijoje, du kartus - Lietuvoje ir vieną kartą - Lenkijoje, bet jo nepriėmė. Prieglobsčio jis prašo todėl, kad buvo N. B. opozicinėje partijoje, dėl to pozicijos atstovai jį gąsdino ir privertė išvažiuoti. Jis vienerius metus gyveno (duomenys neskelbtini), bet ten su juo blogai elgėsi, todėl jis buvo priverstas išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jį gąsdino. (duomenys neskelbtini) jis gyveno gatvėje. Prašyme užsienietis nurodė, kad nori normaliai gyventi, pavargo nuo nuolatinės įtampos. (duomenys neskelbtini) bloga situacija, todėl dauguma žmonių išvažiuoja į užsienį (ten pat, b.l.2, 15).
Pirminės prieglobsčio prašyto apklausos 2012-05-08 metu M. T. paaiškino, kad kilmės valstybėje gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. M. T. teigimu, jis yra N. B. partijos narys. Išvykimą iš kilmės šalies sąlygojo kilusios „politinės problemos". Užsienietis iš (duomenys neskelbtini) 2011-12-31 lėktuvu teisėtai išskrido į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuriame gyveno apie 4 mėn. Iš (duomenys neskelbtini) autobusu ir pėsčiomis 2012-05-06 atvyko į LR (ten pat, b.l. 3-11).
Papildomos apklausos 2012-05-15 metu M. T. nurodė, kad nuo 2009 m. oficialiai priklauso N. B. politinei partijai. Užsienietis, paprašytas įvardyti tikslų partijos pavadinimą, nurodė, kad partija taip ir vadinasi - „(duomenys neskelbtini)". M. T. nurodė, kad žino tik vieną partijos lyderę - N. B.. Prieglobsčio prašytojas paaiškino, kad nežino, kada ir kokiomis aplinkybėmis ši partija buvo įkurta. Paklaustas apie partijos pagrindines vertybes, principus, tikslus, atsakė, kad tiksliai nežino, tačiau pažymėjo, kad partija siekia „saugoti (duomenys neskelbtini) ir tautą". Nurodė, kad ši partija mandatų parlamente neturi. Pasak jo, partijos būstinė randasi adresu (duomenys neskelbtini) g. 49, (duomenys neskelbtini). Užsienietis pasakojo, kad dalindavo partijos lankstinukus. M. T. išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes esą turėjo problemų dėl veiklos minėtoje partijoje. Prieglobsčio prašytojas pažymėjimo, kad gatvėje jį sustabdydavo ir jam grasindavo civiliai apsirengę asmenys. Grasinimai prasidėjo praėjus 6 mėnesiams po įstojimo į partiją. Grasino tris kartus. Jis nepatyrė jokio fizinio smurto (ten pat, b.l. 21-24).
Išnagrinėjęs M. T. prieglobsčio prašymą ir kitus su prašymu susijusius dokumentus, Skyrius (duomenys neskelbtini) parengė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatavo, kad M. T. piktybiškai naudojasi LR prieglobsčio procedūra, siekdamas įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje, nepateikė absoliučiai jokios informacijos, leidžiančios manyti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimų. Remiantis turima informacija, nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) M. T. gresia diskriminacinio pobūdžio persekiojimas, kuris kiltų dėl jo priklausymo tam tikrai rasei, religijai, tautybei, socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. M. T. tariamai bijo tapti smurto auka, tačiau prieglobsčio prašytojo nurodyti tariami jam nepažįstamų asmenų (nevalstybinių subjektų) gatvėje vykdyti grasinimai dėl jo vykdytos politinio pobūdžio veiklos (lankstinukų dalinimo), dėl kurių M. T. jautėsi nesaugiai kilmės šalyje, nėra siejami su asmeninio pobūdžio persekiojimu 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlio statuso“ (toliau - Konvencija) ir Įstatymo 86 straipsnio prasme. M. T. prašymo nagrinėjimo metu nerasta informacijos, leidžiančios vienareikšmiškai teigti, kad (duomenys neskelbtini) teisinė sistema savaime yra neveiksminga ir nepajėgi smurto prieš šalies piliečius veiksmams nustatyti, persekioti baudžiamąja tvarka ir nubausti už šiuos veiksmus. Įvertinus M. T. pateiktus duomenis apie jo politinio pobūdžio veiklą politinėje partijoje „Demokratinis judėjimas - vieninga (duomenys neskelbtini)", Skyriui kilo pagrįstų abejonių dėl jo priklausymo šiai partijai. Užsieniečio paaiškinimai yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio, o turimos žinios apie šią partiją yra paviršutiniškos ir nesuderinamos su jo pasakojimu apie narystę ir aktyvų dalyvavimą jos veikloje. M. T. nežino tikslaus partijos pavadinimo, lyderių, būstinės adreso, kokiomis aplinkybėmis partija buvo įkurta, pagrindinių partijos vertybių, principų ir tikslų. Apie opozicinę politinę partiją „Demokratinis judėjimas - vieninga (duomenys neskelbtini)" randama informacijos partijos tinklapyje, kuriame yra pateikta informacija apie partijos vadovybę, struktūrą, politinius tikslus, pateikiami kontaktiniai duomenys, taip pat publikuojamas bendras opozicinių partijų politinių kalinių sąrašas. Savo internetinėje svetainėje „Demokratinis judėjimas - vieninga (duomenys neskelbtini)" savo būstinės adresu nurodo (duomenys neskelbtini) g. 8, 0160, (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikiami duomenys apie partijos atstovybes ir atsakingus partijos narius kitose septyniose (duomenys neskelbtini) provincijose.
Skyrius Išvadoje taip pat nurodo, jog, remiantis (duomenys neskelbtini) Nacionalinės Statistikos Tarnybos teikiama informacija, nedarbo lygis šalyje viršija 16%, tuo tarpu remiantis JAV nevalstybinės organizacijos „Nacionalinis Demokratinis Institutas" tyrimo, atlikto 2010 m. balandį, rezultatais 70% apklaustųjų nelaiko savęs įdarbintais, o 39% priskiria save prie darbo neturinčių ir jo ieškančių. Galimybių įsidarbinti (duomenys neskelbtini) - šalies sostinėje, yra šiek tiek daugiau, kas traukia darbo ieškančius asmenis iš visos šalies. Tokia situacija yra 2008 metų karo su (duomenys neskelbtini) ir pasaulinės finansinės krizės padarinys. Pagal 2008-2009 metų migrantų apklausų rezultatus, gruzinai pirmiausia į kitas šalis migruoja dėl ekonominių priežasčių (70 proc. visų migravusių gruzinų); antroje vietoje - socialinių priežasčių sukelta migracija (20 proc.), toliau sekė politinės priežastys (2 proc.) ir kitos priežastys, tame tarpe su aplinka susijusios priežastys (8 proc.).
Atsižvelgęs į M. T. bylos aplinkybes bei įvertinęs turimą informaciją apie ekonominę padėtį (duomenys neskelbtini), Skyrius padarė išvadą, kad pagrindinis jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) bei prašymo dėl prieglobsčio pateikimo motyvas yra finansinė krizė ir galimybės išlaikyti save nebuvimas, kas neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, o jo pateiktas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bei šio prašymo motyvai neatitinka Įstatymo 86 str. 1 dalies kriterijų. Atsižvelgus į Departamente surinktą informaciją bei M. T. bylos faktinę medžiagą, nėra pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Taip pat M. T. nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su juo tiesiogiai susijusių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad šiuo metu prieglobsčio prašytojui (duomenys neskelbtini) asmeniškai galėtų grėsti veiksmai, kurie sudarytų sąlygas jo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, išvardintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, pažeidimams. Skyrius taip pat konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir Įstatymo 87 str. 1 d. 3 punkte nurodyti veiksmai. Todėl M. T. nenoras grįžti į kilmės valstybę nėra sąlygotas jokiomis realiai egzistuojančiomis su prieglobsčio būtinybe susijusiomis priežastimis, kadangi jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms negrėstų pavojus, reikalaujantis asmens tarptautinės apsaugos. M. T. pateiktas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bei šio prašymo motyvai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio kriterijų. Jokios kitos informacijos, į kurią turėtų būti atsižvelgta, sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio suteikimo, M. T. nepateikė. Kadangi M. T. pažeidė atvykimo į LR tvarką bei yra linkęs piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, pasiūlė uždrausti jam atvykti į LR trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Departamentas, pasirėmęs Skyriaus (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (ten pat, b.l.29-33), (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti M. T. laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini) piliečiui M. T. nesuteikimo bei įsigaliojus galutiniam sprendimui jo baudžiamojoje byloje ir atlikus bausmę, jei tokia bus paskirta, nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 str. 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti jį iš LR į (duomenys neskelbtini); uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. T. atvykti į LR trejus metus nuo jo išsiuntimo iš LR dienos; paskelbti Šengeno informacinėje sistemoje perspėjimą siekiant uždrausti jam atvykti pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš LR dienos (ten pat, b.l. 34-36).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo, tarptautinės apsaugos suteikimo tvarką reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. LR įstatymas Nr. IX-2206 ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“, į kurį yra perkeltos pagrindinės 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso" nuostatos bei Įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
Detaliau prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarka yra nustatyta Vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintu Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas).
Prieglobsčio suteikimo sąlygos (t.y. priežastys, dėl kurių gali būti suteikiamas prieglobstis) yra išdėstytos Įstatymo 86 str. 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Sąlygos (priežastys), dėl kurių suteikiama papildoma apsauga, yra apibrėžiamos Įstatymo 87 str. 1 dalyje, kur nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Be to, atsakovas pareiškėjui taikė Įstatymo 2 str. 1 dalį, kurioje nustatyta, kad akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį yra toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 77 str. 2 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį.
Be to, atsakovas pareiškėją laiko ekonominiu migrantu. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlio komisaro išleisto „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo" 62 punkte nustatyta, kad migrantas - tai asmuo, dėl kitų, nei nurodyta apibrėžime (pabėgėlio), priežasčių savanoriškai išvykstantis iš savo šalies turėdamas tikslą apsigyventi kitur. Tam jį gali paskatinti permainų ar nuotykių troškimas, šeimyninės ar kitos asmeninės priežastys. Jeigu asmuo yra vedinas vien ekonominių sumetimų, jis yra ekonominis migrantas, o ne pabėgėlis.
Kolegija iš esmės su tokiu vertinimu (t.y. kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas ir kad jis veikiau yra ekonominis migrantas) sutinka. Aprašo 66.1 punkte (2007-05-04 įsakymo Nr. 1V-169 redakcija) nustatyta, jog <...> Persekiojimas arba persekiojimo grėsmė, kurie turi būti pripažinti pagrindu suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais. <...> Politinės pažiūros pirmiausia apima pažiūrų, įsitikinimų ar tikėjimo turėjimą dėl reikalų, susijusių su persekiojimo dalyviais ir jų politika ar metodais, neatsižvelgiant į tai, ar prašytojas pagal tas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą ėmėsi veiksmų, ar ne. Vertinant, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, kurios sukelia persekiojimą, jei tokią savybę prieglobsčio prašytojui priskiria persekiojimo dalyvis <...>. Minėta, jog pareiškėjas save laiko politiniu migrantu, tačiau toks savęs vertinimas yra niekuo nepagrįstas. Kolegija abejoja, ar pareiškėjas išties formaliai yra politinės partijos „Demokratinis judėjimas - vieninga (duomenys neskelbtini)" narys, nes nežino elementarių dalykų apie ją (tikslaus pavadinimo, buveinės adreso, pagrindinių veikėjų (išskyrus pavardę N. B.), tikslų), nors informacija apie šią partiją yra viešai prieinama. Net jei laikyti, kad pareiškėją ir politinę partiją „Demokratinis judėjimas - vieninga (duomenys neskelbtini)" kažkas sieja (pvz. skrajučių dalijimas) ir kad jam už tai buvo grasinama, tai tokių persekiojimo dalyvių (neįvardinų civilių asmenų) veiksmų nėra pagrindo laikyti persekiojimu Įstatymo 86 straipsnio ar Ženevos Konvencijos prasme. Atsakovo surinktoje informacijoje (2011-07-04 pažyma Apie bendrą politinę, žmogaus teisių ir saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (ten pat, b.l.25-26)) yra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) yra politinių kalinių ir kad yra trūkumų tiriant baudžiamąsias bylas, iškeltas opozicijos veikėjams, tačiau pareiškėjui tai netaikytina, nes, kaip minėta, oficialioji valdžia jo už priklausymą partijai „Demokratinis judėjimas - vieninga (duomenys neskelbtini)" nepersekioja, baudžiamoji ar kitokia byla jam nebuvo iškelta. Antra vertus, pareiškėjas dėl grasinimų į teisėtvarkos institucijas nesikreipė, nors pagal Aprašo 66.2 punktą (2007-05-04 įsakymo Nr. 1V-169 redakcija) prieglobsčio prašytojas turi įrodyti, jog negali pasinaudoti apsaugos teikėjų, t.y. valstybės, valstybę ar didesnę valstybės teritoriją valdančių partijų ar organizacijų, įskaitant tarptautines organizacijas, apsauga arba grįžti į kilmės valstybę. Prieglobsčio prašytojai laikomi galinčiais pasinaudoti apsauga, kurią suteikia apsaugos teikėjai, jeigu pastarieji imasi pagrįstų priemonių užkirsti kelią persekiojimui ar smurto veiksmams inter alia pasinaudodami veiksminga teisine sistema tokiems veiksmams nustatyti, persekioti baudžiamąja tvarka ir nubausti už šiuos veiksmus. Teismas neturi duomenų, jog (duomenys neskelbtini) teisėtvarkos institucijos negalėtų pasinaudodami veiksminga teisine sistema pareiškėjo persekiojimo veiksmams nustatyti ir nubausti už šiuos veiksmus.
Pareiškėjo savališkas pasišalinimas iš Centro rodo, jog jis iš tiesų nesiekia gauti tarptautinę apsaugą LR.
Išanalizavus bylos medžiagą, kolegija sprendžia, jog atsakovo atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas iš esmės atitinka Aprašo 16, 17, 65 ir 66 punkto reikalavimus.
Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 str. 1 dalį, nes nėra objektyvių priežasčių, kad šiuo metu prieglobsčio prašytojui (duomenys neskelbtini) asmeniškai galėtų grėsti veiksmai, kurie sudarytų sąlygas jo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, išvardintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, pažeidimams. Pareiškėjas visą pastarąjį laikotarpį migruoja po Europos sąjungos valstybes, siekdamas gauti tarptautinę apsaugą, jo „politinė veikla“ (duomenys neskelbtini) (jei jis tokią aplamai vykdė) seniai užmirša. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir Įstatymo 87 str. 1 d. 3 punkte nurodyti veiksmai.
Skundžiamo sprendimo dalis dėl draudimo 3 metus atvykti į LR yra teisiškai pagrįsta (Įstatymo 133 str. 2 dalis), motyvuota (į LR teritoriją pateko neteisėtai, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, be to, savališkai pasišalino iš Centro), todėl paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija
nusprendė:
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. T. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)" palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.