Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje P. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini, LR pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, anksčiau neteistas, 2015-04-29 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalis), 2023-05-09 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja (BK 140 straipsnio 2 dalis),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

P. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei R. J., o būtent: 2025-04-12 apie 22.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. J. po vieną kartą į kairę ranką ir į kaktą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis P. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė ir jam atleido. Tą dieną laistė gautą pensiją, gėrė degtinę, vyną. Nelabai atsimena kas įvyko, kaip sako nukentėjusioji, taip turbūt ir buvo, ji buvo blaivesnė. Galėjo tyčia kumščiu suduoti savo sutuoktinei po vieną kartą į kairę ranką ir į kaktą. Minėjo, kad susipykom dėl cigarečių, nes rūkome abu, turbūt nepasidalinome cigaretėmis, galimai neužteko. Pripažįsta, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę ir jau ne pirmą kartą, savo tokį poelgį vertina blogai.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. J. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

Įtariamuoju apklausto P. J. parodymais, kuris apklaustas 2025-04-13 paaiškino, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas supranta, dėl pateikto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Psichiatrijos ligoninėje nesigydė, sunkių galvos traumų neturėjo, narkologinėje įskaitoje neregistruotas. Su sutuoktine R. J. gyvena kartu apie 48 metus, veda bendrą ūkį. Turi penkis bendrus vaikus, jie gyvena atskirai. Su R. dviese gyvena (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jam ir R. bendrai, nes šis yra įgytas santuokos metu. Su R. alkoholį vartoja saikingai, kiekvieną dieną tikrai negeria. Būdami blaivūs tarpusavyje nesipyksta, tik kai būna neblaivūs tarp jų vyksta konfliktai. Anksčiau yra du kartus smurtavęs R. atžvilgiu, R. kvietė policiją, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Jiems susitaikius ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. 2025-04-12 apie 12 val. su R. namuose pradėjo gerti alkoholį. Gėrė vyną ir degtinę. Visą dieną dviese gėrė alkoholį. Išgertuvės vyko miegamojo kambaryje. Pritrūkus alkoholio nuvažiuodavo į parduotuvę jo nupirkti. Kiek išgėrė alkoholio neprisimena, bet daug. Nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi apsvaigęs. Kiek pamena vakare, apie 22 val., išgertuvių metu, tarp jo ir R. įvyko žodinis konfliktas. Ji pradėjo jam priekaištauti, kad yra tinginys. Gal konfliktavo ir dėl cigarečių. Dėl girtumo kas toliau vyko neprisimena. Jei R. teigia, kad jis jai kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį, bei sudavė vieną kartą į kairę ranką, gal taip ir buvo. Galėjo taip pasielgti, bet dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena. Mano R. be reikalo policijos nebūtų kvietusi. R. galėjo savo veiksmais sukelti fizinį skausmą. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Laikinai gyventų jam priklausiančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 106–107).

Įtariamuoju apklausto P. J. parodymais, kuris apklaustas 2025-04-16 paaiškino, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas supranta, dėl jam pateikto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, juos tvirtina. Mano, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo girtumas. Būdamas blaivas nebūtų taip elgęsis. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, sutinka kad byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (b. l. 113–115).

Nukentėjusioji R. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad su sutuoktiniu susitaikė, beveik 50 metų gyvena kartu, kaip jau neatleisi, atsiprašė, ne pirmą kartą, bet vis prižada, atsiprašo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Nukentėjusioji R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sutuoktiniu P. J. kartu gyvena 48 metus, veda bendrą ūkį. Turi penkis bendrus vaikus. Su P. dviese gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jai ir P. bendrai, nes šis yra įgytas gyvenant santuokoje. Tame name yra iš viso 6 butai, bet dabar gyvena tik dvi šeimos. Ji yra neįgali, sunkiai vaikšto, turi širdies ligų. Su P. alkoholį vartoja saikingai. Anksčiau Pe. yra du kartus smurtavęs jos atžvilgiu, tik neprisimena datų, kvietė policiją, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Su P. susitaikius ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Šiaip su P. gerai sutaria, retai pykstasi. Pykstasi tik kai būna neblaivūs. 2025-04-12 kažkur nuo 12 val. su P., namuose vartojo alkoholį. Ji gėrė tik degtinę, o P. dar gėrė ir vyną. Išgertuvės vyko miegamojo kambaryje, pašalinių asmenų nebuvo. Kiek išgėrė degtinės neprisimena, bet nuo jos išgerto kiekio jautėsi apsvaigusi. Apie 22.10 val. ji sėdėjo ant lovos, o P. sėdėjo šalia jos, kai tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tuo metu alkoholio nebevartojo. Dėl girtumo neprisimena kas pradėjo žodinį konfliktą. Pamena, kad žodinis konfliktas įvyko dėl cigarečių. Jai pasirodė, kad P. per daug surūkė cigarečių, ji jam papriekaištavo, tai žodis, po žodžio ir įvyko toks žodinis konfliktas. Konkrečiai tai neprisimena ką vienas kitam sakė. P. neįžeidinėjo, jo tinginiu neišvadino. Žodinio konflikto metu P. kumščiu sudavė jai vieną kartą į kairę ranką (sudavė į žastą), po to, kumščiu vieną kartą sudavė į kaktos sritį. Jai skaudėjo minėtas kūno vietas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Daugiau smūgių P. jai niekur nesudavė. Jis į šoną jai kumščiu netrenkė. P. jai už kairės rankos nebuvo suėmęs. Žodinio konflikto metu P. grasinančių žodžių neišsakė. Tada ji pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, kuris buvo padėtas ant spintelės, šalia lovos ir norėjo išsikviesti policiją, bet P. griebė jai iš rankos telefoną ir numetė ant grindų. Tada ji paėmė jo seną mygtukinį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ nuo tos pačios spintelės ir numetė ant grindų. P. į tai ramiai reagavo. Ji tada nuo grindų pasiėmė savo telefoną ir nuėjusi į „skladuką“ (sandėliuką), paskambino Nr. 112. Dėl girtumo neprisimena kokias įvykio aplinkybes nurodė operatorei. Neatsimena, kad būtų skambinusi prieš tai Nr. 112 dėl nepageidaujamo vyro namuose. Greitai atvyko policijos pareigūnai, greitoji med. pagalba. Dėl girtumo policijos pareigūnams galėjo netiksliai pasakoti įvykio aplinkybes. Nežino, kodėl atvyko greitosios med. pagalbos darbuotojai, jai jų nereikėjo. Jie ją apžiūrėjo išoriškai ir viskas, paklausė ar važiuos į ligoninę, ji atsisakė vykti. Po įvykio kaktos srityje jokių sužalojimų neatsirado, tik sekančią dieną ant kairės rankos atsirado kraujosruva. Šio įvykio niekas nematė. Po įvykio į gydymo įstaigas nesikreipė. Pas teismo med. ekspertą nėjo ir kategoriškai atsisako eiti, nes nenori. Jos telefonas „Huawei“ nebuvo sugadintas, jis yra veikiantis, ekrano stiklas įskilęs buvo iš anksčiau. P. telefonas irgi neapgadintas, jis yra veikiantis. Civilinio ieškinio nereikš. P. jos atsiprašė, jie susitaikė. P. pažadėjo daugiau taip nesielgti. P. J. jokių pretenzijų nebeturi (b. l. 48-49).

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 5).

BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, kurioje be kitos tyrimui reikšmingos informacijos, yra duomenys apie tai, kad P. J. nustatytas 3,24 promilių neblaivumas (b. l. 8–10).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 11–19).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 21–24).

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota R. J. vizualinė apžiūra ir vietos kurias paveikus buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 25–30).

Specialisto išvada Nr. G 423/2025(04), kurioje užfiksuota, jog R. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 37).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija (b. l. 42–43).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti perklausyti garso įrašai pateikti iš BPC (b. l. 69–70).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti peržiūrėti policijos pareigūnų pateikti vaizdo įrašai (b. l. 72–74).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Jei nurodyti veiksmai atliekami artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu, jie atitinkamai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

P. J. teisme pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė sudavęs sugyventinei kaltinime nurodytus smūgius, smurtavęs jos atžvilgiu. Dėl sugyventinio smurto jautusi fizinį skausmą patvirtino ir pati nukentėjusioji, dėl ją išgąsdinusio kaltinamojo elgesio nukentėjusioji iš karto kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu. Jai padarytas nežymus sužalojimas taip pat nustatytas specialisto. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino įvykio metu kartu gyvenę, vedę bendrą ūkį. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suduodamas jai kumščiu po vieną kartą į kairę ranką ir į kaktą, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais veiksmais sukels R. J. fizinį skausmą ir ją sužalos, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. J. 2025 m. balandžio 12 d., apie 22.00 val., nukentėjusiosios R. J. atžvilgiu atliko veiksmus, nurodytus šio nuosprendžio 1 pastraipoje, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo. Kadangi tokie veiksmai buvo atlikti sugyventinės atžvilgiu, jie kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, kuri numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

P. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktai).

P. J. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurį baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamasis yra senjoras, vienerių metų bėgyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 80). Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, su nukentėjusiąja susitaikė, pati nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis jos atsiprašė, pretenzijų neturi. Neigiamai kaltinamojo asmenybę šiuo atveju apibūdina tai, kad jau du kartus 2015-04-29 ir 2023-05-09 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja (BK 140 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs tiek padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį ir pavojingumą, tiek kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju yra teisinga. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, jam skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Kadangi buvo padaryta smurtinė nusikalstama veika sutuoktinės atžvilgiu, J. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. balandžio 12 d., 22.46 val., iki 2025 m. balandžio 13 d., 12.140 val. (b. l. 93–95, 98–99), tai yra, viena diena, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš 2025 m. balandžio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad kaltinamajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 91,66 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pats kaltinamasis yra senjoras, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta suma iš kaltinamojo neišieškotina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, P. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, skirti P. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 12 d., 22.46 val., iki 2025 m. balandžio 13 d., 12.140 val., tai yra, vieną dieną, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

P. J. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš P. J.neišieškoti.

P. J. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.