- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 1-79-673/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-01122-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- K. J.
- Kaltinamasis
- G. J.
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Rima Šmigelskytė
1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 13 d.
nukentėjusiajai K. J., jos įstatyminei atstovei globėjai J. D., nukentėjusiosios atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,
G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis darbininku individualioje V. S. įmonėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (mažamečio asmens nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. spalio 21 d. apie 21.30 val., G. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, tyčia 6 kartus delnu sudavė į veidą savo sugyventinės V. J. mažametei dukrai K. J., gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas jai poodinę kraujosruvą ties kaire akimi, tuo nežymiai mažametę nukentėjusiąją sužalodamas ir sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad savo piniginėje pasigedo nuo 60-80 Lt. Manė, kad pinigus paėmė sugyventinės V. J. dukra K.a. 2012 m. spalio 21 d. jis buvo neblaivus, jautėsi apsvaigęs ir būdamas V. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vėl klausė K.os ar ji paėmė pinigus. K.a puolė į isteriją, ėmė šaukti, todėl jis sudavė, galimai, 6 kartus delnu K.ai į kairę veido pusę, matė, kad toje vietoje veidas buvo paraudęs. Supranta, kad K.ai sukėlė fizinį skausmą. Žinojo kiek K.ai metų. Mano, kad jei būtų blaivus, nebūtų taip pasielgęs. K.os atsiprašė žinute, atsiprašė ir posėdžio metu, sutinka jai atlyginti 1000 Lt neturtinę žalą. Turi veterinarijos felčerio išsilavinimą. Dirba įmonėje, ardo automobilius. Sveikas. Išlaikytinių neturi. Rūko, per dieną surūko 8 Lt vertės pakelį cigarečių.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Mažametė nukentėjusioji K. J. parodė, kad 2012-10-21 apie 21-21.30 val., mamos sugyventinis G. J. kaltino ją, kad ji paėmė jo pinigus. Ji tų pinigų neėmė, bet matė, kaip pinigus paėmė jos mama. Ji prieš įvykį neisterikavo, nė žodžio kaltinamajam nepasakė, tačiau G. J. jai sudavė delnu 6 kartus į veidą. Dėl suduotų smūgių jis jai prakirto lūpą, bėgo kraujas, prie kairės akies atsirado kraujosruva. Jai skaudėjo, dėl „mėlynės“ nėjo į mokyklą, sumušimą skaudėjo apie savaitę laiko, „mėlynė“ neišnyko apie dvi savaites laiko, blogai miegojo, sapnuodavo košmarus - kad ją kas purto, gėrė raminamuosius vaistus – valerijoną, bijo kaltinamojo.
2012-10-29 asmens apžiūros procesinio veiksmo metu K. J. buvo apžiūrėta ir fotografuota. Apžiūros metu nustatyta, kad prie kairės akies yra kraujosruva, nedidelis paraudimas apatinės lūpos vidinėje pusėje (b.l. 13-16).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G282/12(12) nurodyta, kad galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, kieto buko daikto poveikyje, o tai galėjo gautis ir suduodant smūgį plaštaka, K. J. padaryta poodinė kraujosruva ties kaire akimi. K. J. dėl patirto sužalojimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas (b.l. 22-23).
Parodymų patikrinimo vietoje metu K. J. parodė, kad ji buvo sumušta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. K. J. parodė, kad kai jai smūgius, apkaltinęs pinigų vagystę, delnu sudavė G. J., jos motina stovėjo prie durų, o ji sėdėjo ant sofos (b.l. 8-12).
Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė globėja J. D. parodė, kad K. J. yra jos pusseserė. 2012-11-04 ji sužinojo, kad K.a yra globos namuose. Kitą dieną ją iš globos namų pasiėmė. Parsivežta mergaitė namuose papasakojo, kad ją buvo sumušęs G.as, sudavė jai ranka per veidą, kaltino, kad ji paėmė jo pinigus. Ant K.os veido, prie kairės akies dar matėsi neryški kraujosruva. Šiuo metu ji yra paskirta laikinąja K.os globėja. Mergaitė gyvena kartu su ja (b.l.25).
Liudytoja V. M. parodė, kad 2012-10-21 vakare, tikslaus laiko nepamena, ji kaimynų bute Nr. 505 girdėjo triukšmą, moters klyksmą. Taip pat girdėjosi ir vaiko verkimas. Tame bute gyvena K. J.. Daugiau ji nei K.os, nei jos mamos nematė (b.l. 33).
Liudytojas E. N. parodė, kad 2012-10-21 vakare, tikslaus laiko nepamena, į jo butą atėjo kaimynė iš 505 buto. Jis jos pavardės nežino. Moteris buvo neblaivi, prašė pagalbos, sakė muša ją ir jos vaiką. Kas muša ji nepasakė, bet prašė iškviesti policiją. Jis iškvietė policiją ir nuėjo į 505 butą. Kambaryje ant lovos rado sėdinčią nepilnametę K.ą, kuri verkė ir ranka buvo užsidengusi kairę veido pusę. Po kambarį vaikščiojo vyriškis ir šaukė ant K.os dėl pinigų. Iš kalbos jis suprato, kad konfliktas kilo dėl pinigų, kuriuos K.a neva pavogė iš to vyro. Kambaryje buvo didelis triukšmas. K.a sakė, kad šis vyras ją mušė, nors vyras tai neigė. Kad K.ą mušė kambaryje buvęs vyras tvirtino ir K.os mama (b.l. 34).
Liudytoja I. R. parodė, kad 2012-10-21 apie 23 val., į jos namus atėjo moteris, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., ir prašė pagalbos, sakė, kad jos sugyventinis muša jos vaiką, prašė iškviesti policiją. Ji kartu su E.u nuėjo į tą butą ir pamatė ant sofos sėdinčią mergaitę, kuri verkė. Mergaitė ranka buvo užsidengusi veidą. Kambaryje buvęs vyras šaukė, kad mergaitė iš jo pavogė pinigus (b.l. 35).
Liudytoja V. J., nukentėjusiosios motina, parodė, kad 2012-10-21 apie 21 val. 30 min., tarp jos sugyventinio G. ir dukros K.os kilo konfliktas dėl pinigų. G. piniginėje pasigedo 60 litų. Konflikto metu ji buvo virtuvėje. Išgirdusi triukšmą ji atėjo į kambarį ir pamatė, kad K.a verkia. K.a sakė, kad G. jai sudavė. Ji išsigando, todėl nuėjo pas kaimynę I. ir prašė, kad ši iškviestų policiją (b.l. 37).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, nustatyta, kad 2012 m. spalio 21 d. apie 21.30 val., G. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, tyčia šešis kartus delnu sudavė į veidą savo sugyventinės V. J. mažametei dukrai K. J., gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas jai poodinę kraujosruvą ties kaire akimi, tuo nežymiai mažametę nukentėjusiąją sužalodamas ir sukeldamas jai fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Byloje surinkti įrodymai, tai yra asmens apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad prieš mažametę K. J. buvo smurtauta ir smurtauta kaltinime nurodytu laiku ir būdu, dėl ko nukentėjusioji buvo nežymiai sužalota, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo būtent kaltinamasis G. J.. Kaltinamasis, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu prisipažino smurtavęs prieš mažametę. Kaltinamojo kaltę įrodo nukentėjusiosios K. J. parodymai, kurie buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusioji nuo pat pradžių nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ją sumušė kaltinamasis. Kaltinamojo kaltę įrodo ir ištirti aukščiau aptartų netiesioginių liudytojų J. D., V. M., E. N., I. R. ir V. J. parodymai. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Teismas remiasi šių netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir byloje ištirti jau paminėti rašytiniai įrodymai.
Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo panaudotų smurtinių veiksmų kiekis, delnu suduotų smūgių pasekmės, kurios patvirtina, jog vaikui suduoti smūgiai buvo pakankamai stiprūs, smūgių sudavimas į veido sritį, smurtavimas prieš mažametį vaiką, apie ką kaltinamasis, kaip jis pats teismui patvirtino, žinojo, smurtavimas prieš mergaitę, kurios fizinis sudėjimas, lyginant su kaltinamojo fiziniais duomenis, akivaizdžiai skiriasi, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad dėl jo smurtavimo prieš mažametę nukentėjusiąją jis sukels jai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – mažametei nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata.
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad G. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo prisipažino padarius nusikaltimą teismas nepripažįsta atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes teismui nesusidarė įspūdis, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas nesunkus, tyčinis, baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas prieš pasipriešinti nesugebantį mažametį vaiką panaudotas iš nepagrįsto pykčio; į kaltininko asmenybę – neteistas, turi galiojančią nuobaudą už girto pasirodymą viešoje vietoje, kaip į charakterizuojančią aplinkybę atsižvelgia į tai, kad praeityje kaltinamasis buvo baustas ir pagal ATPK 174 str. - už agresyvų elgesį bare, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nuo 2012-01-04 registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, psichozinis sutrikimas. Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje neregistruotas; atsižvelgia į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į sukeltas pasekmes – mažametei nukentėjusiajai padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, sukeltą fizinį skausmą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, G. J. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), jos dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 2 d.), nepriklausomai, nuo to, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 str.), nustatant mažesnį, nei galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant (BK 75 str.), nes teismas viliasi, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslas kaltinamajam bus pasiektas be realaus bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam turi būti atidėtas vidutiniam laikui (BK 75 str. 1 d.), kaltinamajam skiriant tokius įpareigojimus, kurie padarytų įtaką jo elgesiui, primintų, jog su silpnesniaisiais jis privalo elgtis brandžiai.
Kardomoji priemonė. Kaltinamasis sulaikytas nebuvo. 2012-11-12 jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.56). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys. Nukentėjusioji nepilnametė K. J., atstovaujama globėjos J. D. ir advokatės R. Šmigelskytės, byloje pareiškė civilinį ieškinį (b.l.29) - 5000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti, kurį teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė prašė priteisti iš kaltinamojo. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko nukentėjusiajai atlyginti 1000 Lt neturtinę žalą.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
Akivaizdu, kad nukentėjusioji, būdama mažamete, tai yra amžiaus, kuriam esant pasipriešinti prieš suaugusį asmenį negalėjo, ką kaltinamasis puikiai žinojo ir suvokė, dėl kaltinamojo tyčia panaudoto fizinio smurto, padaryto sužalojimo, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Mergaitė buvo klaidingai apkaltinta pinigų vagyste ir sumušta artimojoje aplinkoje, nors kaip niekur kitur, toje aplinkoje turėjo jaustis saugiai. Nustatyta, jog dėl įvykio nukentėjusioji buvo išsigandusi, patyrė stresą, pažeminimą, jai buvo praskelta lūpa, bėgo kraujas, prie akies atsirado kraujosruva, kuri neišnyko apie porą savaičių, dėl kurios mergaitė nėjo į mokyklą, savaitę laiko jautė fizinį skausmą, blogai miegojo, gėrė raminamuosius vaistus, ir šiuo metu yra įsibaiminusi kaltinamojo, su kuriuo ir toliau gyvena jos motina. Visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala buvo padaryta. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiosios ir paminėti ištirti liudytojų parodymai, bet ir asmens apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas.
Nustatant neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta, jog kaltinamojo nusikalstama veika šiuo konkrečiu atveju sukėlė rimtas pasekmes ir liekamuosius reiškinius nukentėjusiajai. Nukentėjusioji ligoninėje buvo patalpinta ne dėl kaltinamojo veiksmų pasekmių, bet dėl nukentėjusiosios motinos vaiko nepriežiūros. Šiai dienai nėra duomenų, kad mažametė iki šiol jaučia jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pasekmes ar patirtas fizinis smurtas trukdys jai gyventi visavertį gyvenimą ateityje.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ne tik į paminėtas aplinkybes, bet ir į kaltinamojo kaltę. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, todėl mąstantis, fizinį smurtą mažamečio vaiko atžvilgiu panaudojo tyčia, tik teisminio nagrinėjimo metu prisipažino kaltu. Nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, neįgalumo neturi, tai yra sveikas, dirba, jokių išlaikytinių neturi, turi veterinarijos felčerio išsilavinimą, rūko, rūkalams per dieną išleidžia apie 8 Lt (8 Lt x 30 d.= 240 Lt), todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis negali būti vertinama kaip labai sunki. Be to, sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiajai K. J. nustatomas 2000 Lt atlygintinas neturtinės žalos dydis, nes tokio dydžio kompensacija, atsižvelgiant ir į teismų praktiką, nėra per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis, vien atsisakęs ydingo įpročio rūkyti, tokią sumą nukentėjusiajai turėtų galimybę atlyginti per 8-9 mėn. (2000 Lt : 9 mėn. = 222 Lt). 2000 Lt neturtinės žalos suma K. J. priteistina iš kaltinamojo G. J..
Proceso išlaidos. Kaltinamasis 2013-02-07 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l.99), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (mažamečio asmens nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas), ir nuteisti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, G. J. įpareigojant: 1) per bausmės vykdymo atidėjimo terminą dirbti ar būti registruotam darbo biržoje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš G. J. 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios K. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.