Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-592-72-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2010-06-18Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2010-11-26Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-26
Bylos Nr.
1A-592-72-2010
Teisminio proceso Nr.
1-89-1-00092-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius (pran.)
Nuteistasis
A. Š.
Advokatai
Antanas Jarašius
Pranešėjas Tomas Zdanavičius Baudž. byla Nr.1A-592-72/2010

Teisėja Laima Dumskienė Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00092-2009-1 Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592010 m. lapkričio 26 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nuteistajam A. Š., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui, specialistei V. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 183 str. 1 d. ir nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) 17796,90 Lt nusikaltimu padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Priteista iš A. Š. 17796,90 Lt UAB (duomenys neskelbtini) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2008-11-20 iki 2008-12-04, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, dirbdamas vairuotoju ekspeditoriumi gyvulių supirkimo skyriuje UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Utenos m., įm. kodas (duomenys neskelbtini), pagal darbo sutartį Nr. 4650 ir pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, sudarytą su UAB (duomenys neskelbtini) 2008-08-04, būdamas atsakingu už pinigų apskaitą, sumokėdamas už perkamus gyvulius iš jam patikėtos banko mokėjimo kortelės sąskaitos „Visa Business Card“, kurios Nr. 4402320002242350, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2008-11-20 buvo 15709,90 Lt likutis, UAB (duomenys neskelbtini) 2008-11-26 į sąskaitą pervedė 13000 Lt sumą gyvulių pirkimui avansu, taip susidarė 28709,90 Lt likutis, sumokėdamas už perkamus gyvulius iš tos pačios sąskaitos 2008-12-02 4105 Lt, 2008-12-04 6808 Lt grynųjų pinigų, jis tyčia negrąžino įmonei priklausančių ir sąskaitoje likusių 17796,90 Lt, skirtų atsiskaitymui už gyvulių supirkimą, pasisavindamas jam patikėtą svetimą turtą ir UAB (duomenys neskelbtini) padarydamas 17796,90 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto nuomone, nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neobjektyviai, nevisapusiškai, šališkai vertino bylos duomenis ir įrodymus, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Tai, jo manymu, sukliudė teismui tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą nuosprendį. Nuosprendyje teismas konstatavo ir rėmėsi išimtinai tik kaltintojo pateiktais argumentais, tačiau neaptarė ir nevertino gynybos argumentų. Teigia, kad baudžiamasis persekiojimas byloje buvo pradėtas nepagrįstai. Mano, kad tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) yra susiklostę tik civiliniai teisiniai santykiai dėl piniginių lėšų trūkumo superkant bei pristatant galvijus skerdimui. Civilinis ieškovas turėjo galimybę kelti ginčą civilinio proceso tvarka ir trūkumą įrodinėti, o ne naudotis jam lojalių teisėsaugos organų paslaugomis. Nurodo, kad kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nes nusikaltimo nepadarė, bendrovės, kurioje dirbo, pinigų nepasisavino. Teigia, kad priešingu atveju skolą būtų pripažinęs ir ją atlyginęs. Mano, kad jo kaltė pasisavinus 17796,90 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini) neįrodyta. Nurodo, kad teismui buvo pateikęs motyvuotą prašymą baudžiamąją bylą perduoti Utenos rajono apylinkės prokurorui tinkamam kaltinamojo akto surašymui, prašė skirti buhalterinę ekspertizę, o esant reikalui – ir bendrovės auditą, kad gautu nešališką atsakymą į byloje esančius prieštaravimus ir neaiškumus, ir tuo pagrindu spręsti baudžiamosios bylos perdavimo su tinkamai surašytu kaltinamuoju aktu teismui klausimą. Tačiau teismas nemotyvuota žodine nutartimi prašymą atmetė, kurį palaiko ir apeliaciniame procese. Mano, kad nuosprendyje būtini nusikaltimo sudėties ir materialinės atsakomybės požymiai nebuvo nustatyti, o nuosprendis, nenustačius būtinų nusikaltimo sudėties požymių, jų neaptarus ir neįvertinus, sąmoningai dirbtinai pateikus kaltinimą ne už visą darbo laikotarpį nuo 2008-08-04, o tik už 14 dienų laikotarpį nuo 2008-11-20, kai sąskaitoje buvo 15709,90 Lt likutis, iki 2008-12-04, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teigia, kad įrodymai vertinti sąmoningai juos atsiejant nuo to, kad nurodomas 17796,90 Lt trūkumas susidarė jam dirbant visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu nuo 2008-08-04. Sąlygos, numatytos šioje sutartyje, tiek jo, tiek darbdavio teisės ir pareigos, jų tinkamas vykdymas, tinkamų sąlygų realizuoti sutarties reikalavimus buvimas byloje turi esminę reikšmę. Tuo tarpu darbdavys nė vieno jam privalomos sutarties punkto neįvykdė, su įstatymų ir norminių aktų reikalavimais nesupažindino, kaip nesupažindino ir su pareiginėmis nuostatomis. Teigia, jog savo teisių, pareigų apimties nežinojo, nenustatyta tvarka kokiu būdu turėjo realizuoti savo darbines funkcijas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiginių nuostatų bendrovėje iš viso nebuvo, o civilinio ieškovo paaiškinimas, kad darbuotojai, tarp kurių galimai ir jis, buvo supažindinti kokiame tai susirinkime, yra nusikalstamai nesąžiningas. Nurodo, kad jokiame surinkime nėra dalyvavęs, niekur nepasirašė, pagal jo prašymą, ieškovas teismui jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. UAB (duomenys neskelbtini) viso yra buvęs tris kartus, t. y. 2008-08-04 kai buvo priimtas į darbą ir jam išduoti iš kasos 20000 Lt, 2008-08-13, kai atvežė galvijus, pakeitė bandovežį ir iš kasos gavo 20000 Lt ir 2008-09-18, kai pats pristatė galvijus. 2008-08-12, kaip pažymėta UAB (duomenys neskelbtini) dokumentuose, bendrovėje nebuvo ir 20000 Lt sumos iš kasos negavo. Nurodo, kad turėdamas teises ir pareigas, kurių apimties ir tvarkos nežinojo, pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį privalėjo tvarkyti patikėtų vertybių apskaitą ir ryšium su tuo, nustatyta tvarka ruošti ir tiekti prekines – pinigines ir kitas ataskaitas, dalyvauti inventorizuojant patikėtas vertybes ir kt. Išsaugoti jam patikėtas materialines vertybes – didžiules pinigines sumas po 20000 Lt ir 30000 Lt ir nupirktus galvijus, kaip tai numatyta sutartyje neturėjo nei sąlygų, nei galimybių. Žinojęs savo teises ir pareigas pagal pareigybinius nuostatus, jis kaip vairuotojas ekspeditorius būtų galėjęs reikalauti sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Tačiau iš jo buvo reikalaujama vien atsakomybės už pervežamus galvijus, kad jie būtų savalaikiai pristatomi, už galvijų svorio trūkumus, atsiradusius dėl pervežimo, už teisingą dokumentų pildymą, už bendrovei padarytus nuostolius ir kt. Nurodo, kad pinigai – 20000 Lt iš kasos jam buvo išduoti ne 2008-08-13, kaip rodo ieškovas ir jo pateikiami dokumentai, o tą pačią dieną jam įsidarbinus, t. y. 2008-08-04. Už šią sumą kartu su D. S. nupirko apie 10 galvijų ir rugpjūčio 13 d. juos pristatė į UAB (duomenys neskelbtini). Teismui pateikė iš pardavėjos L. V. 2008-08-08 važtaraštį serija UG Nr. 013971 ir vežamų gyvulių važtaraštį su pardavėjos, D. S. ir jo parašais bei įrodė, kad tą dieną užpildė kelionės lapą, buvo (duomenys neskelbtini) kaime, nupirko bulių AB Nr. 470364, ženklinimo Nr. LT04293695 už 2196,6 Lt. Pagal civilinio ieškovo duomenis, pradėjo dirbti ir iki rugpjūčio 13 d. dirbo be pinigų. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) teismui pateikė duomenis - to paties važtaraščio kito egzemplioriaus kopiją, kuriame D. S. įrašas AB Nr. 04293695 buvo nubrauktas, padarytas prierašas LT04293695 ir „Utena, 08.08 11 val. 30 min. vairuotojas – ekspeditorius S. S. bei parašas“, taip pat duomenys, kad L. V. tą pačią dieną buvo išrašyta sąskaita – faktūra ir apmokėta per banką kitokia suma – 2328,40 Lt. L. V. paaiškino, kad jų palikto pinigų sumokėjimo kvito neišsaugojo, tačiau gyvulius visada parduodavo už grynus pinigus. Nurodo, kad civilinis ieškovas jo ir teismo reikalavimų pateikti automobilio MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo dirbo iki 2008-08-13 kelionės lapų sąmoningai neįvykdė, kaip ir nepateikė kelionės lapų po 2008-12-04. UAB (duomenys neskelbtini) teismui pateikė tik vieną minėto bandovežinio automobilio važtaraštį, pildytą 2008-08-13, kuriame yra ne jo padaryti pataisymai ir užrašymai. Važtaraštyje yra atžymėtas tik atvykimo laikas, po pataisymų nuvažiuota 434 km. Minėto dokumento antroje pusėje yra jo ranka padaryti įrašai, kad per laikotarpį nuo 2008-08-04 pas pardavėjus važiavo 6 kartus, kad nupirko 10 atitinkamo svorio galvijų. Tarp jų pirmoje pozicijoje įrašyto nupirkto galvijo svoris sutampa su iš L. V. nupirkto buliaus svoriu – 545 kg. Šiuos 10 galvijų atvežė kartu su D. S. bandovežiu MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toliau naudojosi kitu automobiliu MB 815, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-08-13 jam buvo išduota antra pinigų suma – 20000 Lt. Teigia, kad jo minimi nupirkti galvijai į bendrovės balansą nebuvo įtraukti, konkrečių duomenų nėra netgi apie A. V. buliaus užpajamavimą. Teigia nesuprantantis, kodėl nurodomos neteisingos datos apie pinigų išmokėjimą iš kasos. Mano, kad pati bendrovė nusikalstamai apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, gal būt klastojo dokumentus, neužpajamuodavo dalies nupirktų ir pristatytų galvijų, taip įgydama ir realizuodama neapskaitytą turtą. Nurodo, kad su savimi privalėdavo vežiotis dešimtis tūkstančių litų, tačiau normalių sąlygų pinigines lėšas apsaugoti nebuvo (darbas naktį, ganyklose, tvartuose). Nupirktus galvijus bei dokumentus perduodavo kitiems vairuotojams – ekspeditoriams, kuriuos jie turėdavo pristatyti į UAB (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu jam nelikdavo jokio dokumento kopijos – įrodymo, kad galviją nupirko, o pinigų nepasisavino. Iš bendrovės nebuvo gavęs jokio nurodymo vesti savo neoficialią apskaitą. Mano, jog esant galimam susitarimui tarp vairuotojų – ekspeditorių ir bendrovės, jo perduoti kai kurie galvijai galėjo likti ir neužpajamuoti. Surinkėjui nepristačius jo nupirkto galvijo į skerdyklą, toks faktas jam ir bendrovei lieka nežinomas. Be to, tokią galimybę teisme pripažino ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė, liudytoja N. B.. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius žodžiu įsipareigojo už kiekvieną nupirktą galviją neoficialiai išmokėti po 30 Lt, tačiau ir šio užmokesčio negavo. Už 5 darbo mėnesius gavo tik 1892,51 Lt darbo užmokesčio. Dirbo ir sirgdamas, nes tikėjosi, kad jo uždarbis priklausys nuo supirktų galvijų skaičiaus, kad gaus pažadėtą atlyginimą. Nurodo, kad bendrovės buhalterija didžiules pinigų sumas išduodavo ne materialiai atsakingiems asmenims (vairuotojams), keturiais atvejais nėra buhalterinių duomenų, kad pinigus, išduotus iš kasos, jis gavo. Pagal bylos duomenis, dideles pinigų sumas jam perduodavo ne materialiai atsakingas D. S.. Neneigia, kad iš D. S. gaudavo pinigus, tačiau juo ir kitais vairuotojais pasitikėdamas, pinigų neskaičiuodavo. Visą laiką tvirtino, kad fakto, jog jam kažkuris vairuotojas būtų perdavęs 30000 Lt, neprisimena. Be to, jo parašų apie 4 grynųjų pinigų gavimus iš vairuotojų nėra. Teigia, kad avansinės apyskaitos (12 atvejų) negalėjo būti pripažintos teisėtomis ir patikimomis, nes juose nėra jo, kaip atsakingo asmens parašo. Kai kurios apyskaitos taisytos, o atsakingas asmuo privalo būti su taisymais supažindintas ir kartu su buhalteriu ir bendrovės vadovu pasirašę. Tačiau to nėra. Specialistė V. G. teisme konstatavo, kad tai yra grubus buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimas, tačiau ir į tai teismas neatkreipė jokio dėmesio. Apeliantas iš to daro išvadą, kad buhalterijos darbuotojai vienašališkai darė atitinkamus skaičiavimus, pataisymus, to nežinant jam, kaip materialiai atsakingam asmeniui, o po to iš jo reikalavo atsakomybės. Iš avansinių apyskaitų (4 atvejai) matyti, kad galvijų tam tikru laikotarpiu buvo nupirkęs už didesnę pinigų sumą nei jam bendrovė buvo pervedusi pinigų. Tai patvirtina jo teiginius, kad ne kartą, trūkstant pinigų, galvijus pirko už savo lėšas, iš viso panaudojo savo pinigų apie 11000 Lt. Nurodo, kad perkant galvijus, pirkimas ir pinigų pervedimas su vadybininku buvo derinami, tačiau pagal lapkričio mėnesio dokumentus, galvijai tam tikru laiku nebuvo perkami, nors pinigai iš sąskaitos buvo nuimti. Tai rodo, kad ne visi galvijai buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti ir užpajamuoti. Nurodo, kad yra negrąžinti ir 32 pinigų išmokėjimo kvitai, kurie jam, turint nedarbingumo pažymėjimą, buvo likę jo automobilyje. Jie paimti jam nedalyvaujant, neaprašant poėmio rezultatų. Mano, kad nesurasti pinigų išmokėjimo kvitai gali būti susiję su nesutapimais buhalterinėje apskaitoje, o tai kelia abejonių buhalterinės apskaitos tikslumu ir sąžiningumu. Iš UAB (duomenys neskelbtini) teismui pateiktos išduotų ir panaudotų griežtos atskaitomybės blankų apskaitos kortelės kopijos matyti, kad jam asmeniškai 2008-08-04 buvo perduoti 130 blankų. Tačiau 2008-11-03 iš tos pačios serijos 100 vnt. blankų buvo išduoti kažkokiam „Š.“, asmens, juos gavusio parašas akivaizdžiai ne jo, tokių blankų jis negavo. Nurodo, kad galvijus pirko ir gruodžio pabaigoje, pildė kelionės lapus, tačiau bendrovė ir jų nepateikė. Mano, kad neturint visų apskaitos duomenų, negalima patikrinti ir nustatyti kokiu būdu jis, neturėdamas sąskaitoje pinigų (2008-10-08 minus 16452 Lt) pirko galvijus ir mokėjo pardavėjams. Nurodo, kad nesant bendrovėje įstatymu nustatytos tinkamos buhalterinės apskaitos buvo sudarytos visos sąlygos klastoti dokumentus, grobstyti ir savintis turtą, tuo pačiu ir pasinaudojant ką tik paimtais, nesupažindintais su teisėmis ir pareigomis, nepatyrusiais darbuotojais. Nurodo, kad bendrovės pinigų nepasisavino, priešingai, už perkamus gyvulius mokėjo savais pinigais. Apskaitos nevedė ne dėl savo, o dėl UAB (duomenys neskelbtini) administracijos kaltės, todėl koks tikrasis galutinis balansas – jis ar bendrovė jam skolinga – nežino. Mano, kad bendrovė jam liko skolinga apie 11000 Lt ir didesnę dalį darbo užmokesčio.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis bei pastarojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl A. Š. kaltės ir veikos kvalifikavimo.

Nuteistasis A. Š. viso tyrimo metu, taip pat ir apeliaciniu skundu neigia pasisavinęs bendrovei priklausiusius pinigus. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, A. Š. kaltė pasisavinus jam patikėtą svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausiusį turtą – pinigus 17796,90 Lt, įrodyta ikiteisminiame tyrime surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei patikrintais įrodymais.

BK 183 str. 1 d. įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę nustatė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Š. į darbą UAB (duomenys neskelbtini) priimtas 2008-08-04 vairuotoju ekspeditoriumi, su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Remiantis bendrovės pateiktais kasos išlaidų orderiais ir pinigų išmokėjimo kvitais buvo nustatyta, kad A. Š. galvijų pirkimui laikotarpiu nuo 2008-08-12 iki 2008-10-07 iš bendrovės kasos grynais pinigais buvo išmokėta 190 000,00 Lt. Toliau, t. y. nuo 2008-10-07 galvijų pirkimui pinigai A. Š. buvo pervedami į bendrovės SEB banko sąskaitą NR. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi tik vienas nuteistasis ir jam vienam buvo išduota banko mokėjimo kortelė. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde kaip vieną iš galimų pinigų trūkumo atsiradimo versijų nurodo tai, kad jam dideles pinigų sumas perduodavo ne materialiai atsakingi asmenys (vairuotojai ir D. S.), kuriais jis pasitikėjo ir jų perduotų pinigų neperskaičiuodavo. Tačiau faktinės bylos aplinkybės rodo, kad jokių pretenzijų dėl A. Š. perduodamų pinigų niekas, įskaitant ir patį A. Š., neturėjo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pinigus pagal išmokėjimo kvitus A. Š. perduodavo bendrovės vairuotojai V. Č., A. G., A. R., V. K., V. M., R. A., A. K.. Pastarieji apklausti teisme liudytojais parodė, kad kasininkės suskaičiuotus pinigus veždavo A. Š. užklijuotose vokuose, ant kurių būdavo užrašytos ir pinigų sumos. A. Š. pinigus perskaičiuodavo ir pasirašydavo ant kvitų, jokių pretenzijų dėl gautų pinigų sumų niekada nereiškė. Bendrovės vyr. buhalterė N. B. apklausta teisme liudytoja taip pat patvirtino, kad A. Š., kol nebuvo pinigai pervedami į sąskaitą, pinigus galvijų pirkimui išduodavo iš kasos. Liudytojos teigimu, dėl reikiamos pinigų sumos A. Š. derindavosi su vadybininku. Liudytojas D. K. teisme parodė, kad galvijų pirkimą A. Š. derindavo su juo. A. Š. už galvijus reikiamas sumokėti pinigų sumą nurodydavo jam. Pinigai buvo užsakomi iš anksto. A. Š. neišleidus visų pinigų, kitam gyvulių pirkimui iš kasos jam būdavo išmokama trūkstama pinigų dalis iki visos reikiamos sumos. A. Š. skunde taip pat akcentuoja, kad dokumentuose nėra jo parašų apie 4 grynųjų pinigų gavimus iš vairuotojų. Tačiau rašysenos specialisto išvada nustatyta, kad keturiuose išmokėjimo kvituose: Nr. UMI 006214, UMP 006784, UMI 006207, UMI 007681 eilutėje „pinigus gavau“ įrašus „A. Š.“ parašė ir po parašais pasirašė D. S.. Liudytojas D. S. teisme parodė, kad kartu su A. Š. supirkinėjo galvijus. Kurį laiką pinigus atsiskaitymui už galvijus jiems perduodavo vairuotojai. Pinigus atveždavo vokeliuose, ant kurių būdavo užrašyta suma. Pinigus A. Š. perskaičiuodavo, pretenzijų niekam niekada neturėjo. Liudytojo teigimu, jam keturis kartus teko už A. Š. paimti pinigus bei jo vardu pasirašyti kvituose. Visus kartus perskaičiavęs vokeliuose buvusius pinigus, juos perdavė A. Š.. Pats A. Š. taip pat neneigia, kad D. S. jam yra perdavęs pinigus. Be to, nuteistojo gautos pinigų sumos sutapo su avansinių apyskaitų ir jas patvirtinančių gyvulių važtaraščių bei sąskaitų faktūrų duomenimis. Tokiu būdu akivaizdu, kad jokių neatitikimų tarp pristatytuose kvituose nurodytų pinigų sumų ir grynųjų pinigų nebuvo. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pinigines lėšas apsaugoti, tačiau iš byloje esančių duomenų aišku, kad dėl to grynųjų pinigų dingimo faktų nebuvo.

Apeliaciniu skundu A. Š. nesutinka su tuo, kad jam inkriminuojant veiką nebuvo įvertintas visas jo darbo laikotarpis bendrovėje. Nurodo, kad 17796,90 Lt trūkumas susidarė jam dirbant visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu nuo 2008-08-04, o ne per 14 dienų laikotarpį, kuris jam inkriminuojamas. Tačiau kolegija pažymi, kad faktinės bylos aplinkybės kaip tik rodo, kad atliekant tyrimą baudžiamojoje byloje, buvo įvertintas visas A. Š. su UAB (duomenys neskelbtini) veikla susijęs darbo laikotarpis, t. y. nuo 2008-08-12 iki 2008-12-04. Avansinių apyskaitų bei jas pagrindžiančių gyvulių važtaraščių ir sąskaitų faktūrų duomenimis, taip pat apžiūros protokolais nustatyta, kad A. Š. 2008-11-19 avansinėje apyskaitoje AA219355 pinigų likutis dienos pabaigai buvo 1709 Lt. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad avansinės apyskaitos (12 atvejų) negalėjo būti pripažintos teisėtomis ir patikimomis, nes juose nėra jo, kaip atsakingo asmens parašo. Tačiau iš 2008-11-19 avansinės apyskaitos kaip tik matyti, kad ją yra pasirašęs A. Š., kas patvirtina, kad jis sutiko su esamu dokumente nurodytu pinigų likučiu. Be to, specialistė V. G. tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad asmens parašas yra vienas iš privalomų apskaitos dokumento rekvizitų, bet tiriant, ar pažeidimas sukelia pasekmes, yra vertinama, ar tame dokumente užfiksuota ūkinė operacija realiai įvyko. Jeigu nustatoma, kad ta ūkinė operacija realiai įvyko, asmens parašo nebuvimas laikomas tik formaliu pažeidimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Š. iki 2008 m. lapkričio 19 dienos būtų pareiškęs pretenzijų UAB (duomenys neskelbtini) dėl galimai jam susidariusios kokios nors skolos. Byloje esančiais duomenimis, t. y. paties apelianto, N. B., D. S. parodymais, nustatyta, kad A. Š. už gyvulius mokėdavo ir savais pinigais. Liudytojos N. B. teigimu, jei A. Š., mokėdamas už perkamus galvijus, primokėdavo savų pinigų, tokiu atveju, susidarydavo įmonės skola jam, kuri apyskaitose buvo pažymima kaip suma su minuso ženklu. Bendrovė skolą A. Š. grąžindavo kartu su kita jam pervedama už perkamus galvijus skirta sumokėti pinigų suma. N. B. parodė, kad bendrovė A. Š. skolinga neliko. Tuo tarpu A. Š. bendrovei negrąžino 17796,90 Lt. Specialistė V. G. tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad pati įmonė pagal vidinę tvarką nusistato kaip atskaitingi asmenys turi pateikti ataskaitas ir atsiskaityti už gautus ir panaudotus pinigus. UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitydamas asmuo pateikdavo buhalterijai avanso apyskaitas ir jas pateisinančius dokumentus. Baudžiamosios bylos tyrimo metu atliko su UAB (duomenys neskelbtini) gyvulių supirkėjo – ekspeditoriaus A. Š. veikla susijusių dokumentų apžiūrą. Apžiūrėjo du UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius dėl avanso galvijų supirkimui, ant kurių buvo A. Š. parašai, patvirtinantys, kad jis gavo pinigus. Taip pat apžiūrėjo devynis pinigų išmokėjimo kvitus, pagal kuriuos atskaitingi asmenys perdavė atskaitingam asmeniui A. Š. pinigus. Paskutinis išmokėjimo kvitas buvo išrašytas 2008-10-07. Ant visų kvitų yra A. Š. parašai, patvirtinantys, kad jis gavo pinigų išmokėjimo kvituose nurodytas pinigų sumas. Taip pat jai buvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) AB SEB banko sąskaitos, priklausiusios A. Š., finansinių operacijų išrašai. Pagal juos, laikotarpyje nuo 2008-10-03 iki 2008-11-30 į A. Š. sąskaitą buvo pervesta įplaukų 253 010,20 Lt, o iš tos sąskaitos išmokėta 253 000 Lt. Specialistės teigimu, jai taip pat buvo pateikti 126 pinigų išmokėjimo kvitai, pagal kuriuos A. Š. laikotarpiu nuo 2008-08-12 iki 2008-12-04 supirko iš fizinių asmenų gyvulius ir pagal šiuos pinigų išmokėjimo kvitus atsiskaitė su asmenimis. Ant išmokėjimo kvitų yra asmenų, tame tarpe ir A. Š., parašai, patvirtinantys pinigų sumokėjimą. Jai buvo pateiktos ir atskaitingo asmens avanso apyskaitos, kuriose buvo užregistruotos minimos įvykusios operacijos. Suvedusi visus duomenis nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008-08-12 iki 2008-12-04 iš viso A. Š. gavo 483 000 Lt, iš kurių panaudojo 465 203,10 Lt. Pas A. Š. liko 17 796,90 Lt likutis, kurio panaudojimą pateisinančių dokumentų jis įmonei nepateikė. Matė, kad kai kuriose avansinėse apyskaitose išlaidos buvo didesnės už įplaukas, bet vėliau iš įmonės A. Š. buvo išmokėti trūkstami pinigai. Iš įmonės atliktų pinigų išmokėjimų nuteistajam taip pat matyti, kad buvusios skolos iki 2008-10-30 A. Š. buvo grąžintos. Šie duomenys visiškai paneigia apelianto skundo teiginį, kad 17796,90 Lt trūkumas susidarė nuo jo įsidarbinimo bendrovėje pradžios. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad A. Š. visus iki 2008-11-20 iš bendrovės gautus pinigus panaudojo gyvulių pirkimui. 2008-11-20 avansinė apyskaita patvirtina, kad A. Š. iš bendrovės gavo 14000 Lt ir dienos pabaigoje pas jį buvo 15709,90 Lt likutis. 2008-11-26 avansinės apyskaitos duomenimis jis gavo dar 13000 Lt iš bendrovės ir pas jį susidarė 28709,90 Lt likutis. 2008-12-02 jam nupirkus galvijų už 4105,00 Lt, o 2008-12-04 už 6808,00 Lt, pas A. Š. liko 17796,90 Lt. Byloje nėra jokių 17796,90 Lt sumai pateisinančių dokumentų, tokios pinigų sumos panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė ir A. Š.. Be to, A. Š. laikotarpiu nuo 2008-11-20 iki 2008-12-02 nenupirkus nei vieno galvijo, iš AB SEB bankas sąskaitos Nr. Lt 60 7044 0000 9662 2273, kuria naudojosi tik vienas nuteistasis, laikotarpiu nuo 2008-11-20 iki 2008-11-30 buvo nuimti 27 000 Lt. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis negalėjo paaiškinti, kokią 2008 m. lapkričio mėn. 19 -20 d. pinigų sumą turėjo banko sąskaitoje ir ką pirko tuo laikotarpiu. Apeliaciniu skundu nuteistasis bando įtikinti teismą, kad jis galvijų nupirko daugiau, nei jų buvo apskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir, kad pati bendrovė jam liko skoloje už jo asmeninėmis lėšomis nupirktus galvijus sumoje apie 11000 Lt, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Be to, teismas neturi jokių duomenų, kad A. Š., dėl kokių tai susidariusių įmonės skolų jam, prieš UAB (duomenys neskelbtini) būtų kėlęs ginčą civilinio proceso tvarka. Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad skolą būtų pripažinęs ir ją atlyginęs, jei tarp jo ir bendrovės iškilęs ginčas dėl piniginių lėšų trūkumo superkant bei pristatant galvijus būtų buvęs sprendžiamas civilinio proceso tvarka, patvirtina, kad jis vis tik yra skolingas UAB (duomenys neskelbtini). Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. Š., negrąžinęs įmonei priklausiusių 17796,90 Lt, tyčia neteisėtai pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, taip padarydamas žalą turto savininkui. Tai, kad A. Š. pasisavino jam patikėtą svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą, patvirtina ir tos aplinkybės, kad bendrovei pareikalavus grąžinti pinigus, nuteistasis pradėjo vengi kontakto su bendrove, su juo niekas negalėjo susisiekti, patys darbuotojai rūpinosi atsiimti iš jo bendrovės jam duotų dokumentų, automobilio bei kitų daiktų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jo prašymą skirti buhalterinę ekspertizę, kurį jis palaiko ir apeliaciniame procese. Tačiau kolegija pažymi, kad skirti ekspertizę teismas turi teisę ir privalo tuomet, kai nepakanka duomenų inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymiams pagrįsti arba paneigti, siekiant pašalinti iškilusias abejones ar pan. Tuo tarpu byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra pakankama. A. Š. pripažintas kaltu LR BK 183 str. 1 d. numatyto nusikalstamo padarymu ir jo nuteisimo pagrįstumas nekelia jokių abejonių. Atitinkamai A. Š. neteisus nurodydamas, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neobjektyviai, nevisapusiškai, šališkai, kad priimdamas nuosprendį rėmėsi išimtinai tik kaltintojo pateiktais argumentais bei nevertino gynybos išsakytų argumentų. Kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. Kiekvienu atskiru atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu apelianto, ar jo gynėjo nuomonė dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privaloma. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Visus įrodymais pripažintus duomenis teismas vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, darė tai pagal vidinį įsitikinimą. Teismas nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos pripažino įrodymais ir nurodė, kuriais iš jų grindžiama A. Š. kaltė. Tuo tarpu paties apelianto neigiama nuomonė dėl vieno ar kito byloje esančio įrodymo vertinimo nepaneigia šių teismo išvadų. Visi nuteistojo kaltę patvirtinantys įrodymai atitinka LR BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Sprendžiant nuteistojo A. Š. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pilnai atitinka faktines bylos aplinkybes. O tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėtų apeliantas, negali būti vertinama teismo subjektyvumu bei šališkumu.

Apeliantas dėl susidariusio pinigų trūkumo meta kaltinimus pačiai bendrovei, kuri, jo manymu, pati nusikalstamai apgaulingai tvarkė buhalterinę apkaitą, gal būt klastojo dokumentus, neužpajamuodavo dalies nupirktų ir pristatytų galvijų, taip įgydama ir realizuodama neapskaitytą turtą. Tačiau kolegija pažymi, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 255 str. 1 d.). Bylos teisminio nagrinėjimo metu nėra nustatinėjama, ar kas kitas nepadarė kokių nors pažeidimų, dėl kurių kyla atsakomybė, nes būtent pateiktas kaltinimas iš esmės nustato nagrinėjimo teisme ribas. Be to, tokie kaltinimai bendrovei nėra pagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis ir yra tik apelianto prielaida.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, tinkamai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, padariusį pakankamai didelę žalą turto savininkui. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis kritiškai nevertino savo padarytos nusikalstamos veikos, nesistengė sušvelninti jos padarinių, praeityje teistas už sukčiavimą, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, A. Š. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. Š. ankstesnis teistumas išnykęs, dėl ko jis laikomas neteistu, priėjo išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t. y. atidedant A. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams. Kolegija neturi pagrindo keisti A. Š. paskirtos bausmės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutari a:

Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas Zdanavičius Vytautas NorkūnasTeisėjai Nijolė SušinskienėEvaldas Vanagas