- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- I-4523-789/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01722-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės merui dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius (toliau – Kontrolierius) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo ištirti, ar biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Direkcija) direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės mero (toliau – Meras) 2016-12-30 potvarkiu Nr. 22-312 „Dėl biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo patvirtinimo“ (toliau – ir Potvarkis), 5.8 punkto dalis, kuria Direkcijos direktoriui nustatytas specialusis reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu, atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 2 dalį, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir LGĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, o pripažinus prieštaraujančiu – laikyti jį panaikintu (b. l. 1–4).
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad Tarnyba 2017-01-04 gavo skundą dėl galimos diskriminacijos dėl negalios darbo santykių srityje. Jame nurodoma, jog 2016-12-30 Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje www.vilnius.lt buvo paskelbtas darbo skelbimas į Direkcijos direktoriaus pareigas. Kaip vienas iš kandidatams keliamų reikalavimų buvo nurodytas gebėjimas važiuoti dviračiu. Skundą pateikęs asmuo nurodė, jog asmeniui su judėjimo, regos ar kita negalia, dėl kurios jis negali važiuoti dviračiu, minėtas darbo skelbimo reikalavimas apriboja galimybę eiti siūlomas pareigas. Tarnyba, ištyrusi skundą, nustatė, kad Meras Potvarkiu patvirtino Direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymą (toliau – ir Pareigybės aprašymas), o jo 5.8 punkte nustatytas Direkcijos direktoriui keliamas specialusis reikalavimas – gebėti važiuoti dviračiu. Šis specialusis reikalavimas buvo nurodytas ir darbo skelbime.
Pareiškėjas pažymi, jog Pareigybės aprašyme nėra numatyta jokių išlygų dėl alternatyvų dviračiui, t. y. kitų ekologiškų transporto priemonių, kuriomis (ar be jų) asmenys (taip pat ir su negalia) gali judėti (duomenys neskelbtini) teritorijose. Pareigybės aprašyme Direkcijos direktoriui numatytos vadovavimo funkcijos organizuojant aplinkosauginę ir kitą įstaigos veiklą, todėl specialusis reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu negali būti siejamas su tiesioginių pareiginių funkcijų vykdymu ar su darbuotojo dalykinėmis savybėmis. Pareiškėjo teigimu, minėtas reikalavimas yra perteklinis, nepagrįstas ir sukuriantis faktinius naudojimosi teisėmis apribojimus, be to, Meras nesilaikė draudimo, nustatyto LGĮ 11 straipsnyje, bei taip netiesiogiai diskriminavo skundą pateikusį asmenį dėl jo negalios.
Pareiškėjas pabrėžia, jog pagal DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą darbo santykiams reglamentuoti taikomas darbo teisės subjektų lygybės principas, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog darbo teisės gali būti apribotos tik įstatymu ar teismo sprendimu, jeigu tokie apribojimai yra būtini siekiant apsaugoti viešąją tvarką, visuomenės moralės principus, visuomenės narių sveikatą, gyvybę, turtą, teises ir teisėtus interesus. Atkreipia dėmesį, kad Meras nepateikė objektyvių duomenų, pateisinančių specialiojo reikalavimo gebėti važiuoti dviračiu taikymą Direkcijos direktoriui ar asmenims, siekiantiems eiti šias pareigas.
Pareiškėjas pažymi, kad Kontrolierius, ištyręs skundą ir 2017-03-02 priėmęs sprendimą, 2017-03-07 kreipėsi į Merą, siūlydamas panaikinti Potvarkiu patvirtinto Direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo 5.8 punkto dalį, kurioje nustatytas specialusis reikalavimas Direkcijos direktoriui gebėti važiuoti dviračiu. Į šį siūlymą jam buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-03-22 raštu, jog teisinio pagrindo keisti Pareigybės aprašymo 5.8 punkto dalį, nustatančią Direkcijos direktoriui minėtą specialųjį reikalavimą, nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas Meras atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo prašyme pateiktu reikalavimu, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o konstatavus, kad pareiškėjas yra praleidęs prašymo padavimo terminą, – bylą nutraukti (b. l. 32–38).
Atsakovo teigimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-19 nutartyje pateiktus išaiškinimus, Mero Potvarkis negali būti laikomas norminiu teisės aktu. Potvarkis buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 20 straipsnio 2 dalies 16 punktu, todėl šiuo atveju Meras veikė kaip įstatymo nustatytas subjektas, tvirtinantis biudžetinių įstaigų, kurių steigėja yra Vilniaus miesto savivaldybė, vadovų pareigybių aprašymus. Atsakovas taip pat rėmėsi LVAT suformuota praktika, kurioje pripažįstama, kad institucijų priimti įsakymai dėl atitinkamų valstybės tarnautojų pareigybių tvirtinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme pagal savo esmę, subjektų ratą, privalomumą labiau atitinka vidaus administravimo aktą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, jog Mero Potvarkis yra ne norminis, o vidaus administravimo teisės aktas, pareiškėjas yra praleidęs jo apskundimo terminą, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta pagal ABTĮ 103 straipsnio 8 punktą.
Atsakovas nesutinka, kad Mero Potvarkiu patvirtintame Pareigybės aprašyme ir darbo skelbime įtvirtintas reikalavimas Direkcijos direktoriui gebėti važiuoti dviračiu yra diskriminacinis, pažeidžiantis judėjimo negalią turinčių asmenų teises ar prieštaraujantis LGĮ nuostatoms.
Atsakovas nesutinka su Kontrolieriaus išvada, jog pagal Potvarkiu patvirtintą Pareigybės aprašymą Direkcijos direktoriui nėra nustatyta (duomenys neskelbtini) teritorijos priežiūros dėl galimų gamtosauginių pažeidimų jose vykdymo funkcija, todėl Pareigybės aprašyme įtvirtintas ir darbo skelbime paskelbtas reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu negali būti siejamas su jo pareiginių funkcijų vykdymu. Teigia, kad reikalavimas Direkcijos direktoriui gebėti važiuoti dviračiu yra viena iš priemonių, padedančių tinkamai vykdyti paminėtas bei kitas Pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, ir yra nustatytas atsižvelgiant į būtinybę šios įstaigos vadovui valdyti didelę bei skirtingo reljefo (duomenys neskelbtini) teritoriją, organizuoti joje aplinkosauginę, mokslinę, pažintinę rekreacinę ir edukacinę veiklą, be to, įstaigos vadovui taip pat ypač svarbu pastebėti ir informuoti Administracijos direktorių ir jo pavaduotojus, jei parkuose atsiranda galimų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų gamtos apsaugos pažeidimų.
Atsakovo teigimu, nors Pareigybės aprašyme ir nurodytas reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu, tačiau tai nereiškia, jog ši priemonė negali būti keičiama kitomis transporto priemonėmis (motoriniu dviračiu, triračiu dviračiu), kuria gali judėti ir negalią turintis asmuo arba kuri konkrečiai pritaikyta asmeniui su negalia. Atsakovas paaiškina, kad konkursas į Direkcijos direktoriaus pareigas buvo organizuojamas vadovaujantis Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-21 nutarimu Nr. 301, Viešo konkurso Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, vadovų pareigoms eiti nuostatais (toliau – ir Nuostatai), patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-14 įsakymu Nr. 40-102. Prašymus dalyvauti konkurse galėjo paduoti visi konkurse į nurodytą darbo vietą norintys dalyvauti asmenys, nes tik pasibaigus pretendentų dokumentų priėmimo terminui, vadovaujantis Nuostatų 12 punktu, buvo tikrinami pateikti dokumentai ir pretendento anketoje pažyma jo atitiktis (neatitiktis) kvalifikaciniams reikalavimams. Atkreipia dėmesį, kad asmuo, kurio skundu remdamasis Kontrolierius atliko tyrimą dėl galimos diskriminacijos dėl negalios, skunde nurodė, jog ketino dalyvauti minėtame konkurse, bet jame dėl numatyto reikalavimo gebėti važiuoti dviračiu dalyvauti negalėjo dėl jam nustatyto neįgalumo, todėl prašymo dalyvauti konkurse neteikė. Kadangi šis asmuo noro dalyvauti konkurse teisės aktų nustatyta tvarka neišreiškė, atsakovo nuomone, jo argumentai dėl negalėjimo dalyvauti konkurse yra nepagrįsti.
Teismas konstatuoja:
Kontrolierius pareiškime prašo ištirti, ar Mero Potvarkiu patvirtinto Direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo 5.8 punkto dalis, kuria Direkcijos direktoriui nustatytas specialusis reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu, atitinka DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 2 dalį, LGĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad Tarnyboje 2017-01-04 gautas pareiškėjo skundas dėl galimos diskriminacijos dėl negalios darbo santykių srityje. Skunde nurodoma, kad 2016-12-30 Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje www.vilnius.lt buvo paskelbtas darbo skelbimas eiti Direkcijos direktoriaus pareigas. Vienas iš kandidatams nurodytų reikalavimų – gebėti važiuoti dviračiu, tai apriboja galimybę asmeniui su judėjimo, regos ar kita negalia, dėl kurios jis negali važiuoti dviračiu, eiti siūlomas pareigas ir jį diskriminuoja.
Kontrolierius, įvertinęs pateiktą skundą ir patikslintą skundą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-20 rašte Nr. A51-2702/17(3.11.1-TD3) ir Mero 2017-02-13 rašte Nr. A51-8060/17(3.3.2.17- TD2) pateiktus paaiškinimus, priėmė 2017-03-02 sprendimą Nr. (17)SN-4)SP-22 ,,Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu vykdant konkursą (duomenys neskelbtini) direkcijos direktoriaus pareigoms užimti tyrimo“ (toliau – Sprendimas) (b. l. 10–17), kuriame konstatavo, kad: 1) įgyvendinant Potvarkiu patvirtintame Direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo 5.8 punkte nepagrįstai numatytą neutralią sąlygą – reikalavimą Direkcijos direktoriui gebėti važiuoti dviračiu, gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl negalios, amžiaus ar kitų objektyvių priežasčių negali važiuoti dviračiu, faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas – tokiems asmenims apribojama jų teisė lygiai su kitais asmenimis eiti Direkcijos direktoriaus pareigas, t. y. Meras nevykdė LGĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos; 2) įgyvendinant darbo skelbimo reikalavimų 8 punkte nepagrįstai nustatytą neutralią sąlygą – reikalavimą Direkcijos direktoriui gebėti važiuoti dviračiu, atsirado faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas dėl negalios – asmenims su fizine negalia buvo apribota jų galimybė lygiai su kitais asmenimis kandidatuoti į darbo skelbime siūlomas pareigas, tai pagal LGĮ 2 straipsnio 4 dalį suvokiama kaip netiesioginė diskriminacija dėl negalios, t. y. Meras nesilaikė LGĮ 11 straipsnyje nustatyto draudimo ir taip netiesiogiai diskriminavo pareiškėją dėl jo negalios. Kontrolierius nusprendė: 1) kreiptis į Merą ir siūlyti panaikinti Mero Potvarkiu patvirtinto Direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo 5.8 punkto dalį, nustatančią Direkcijos direktoriui gebėti važiuoti dviračiu; 2) įpareigoti Merą išnagrinėti šį sprendimą ir apie nagrinėjimo rezultatus bei sprendimo vykdymą iki 2017-03-21 informuoti Kontrolierių.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017-03-22 raštu Nr. A51-17070/17(3.11.1-TD3) „Dėl 2017-03-02 sprendimo vykdymo“ pranešė Tarnybai, kad, jos įsitikinimu, reikalavimas Direkcijos direktoriui gebėti važiuoti dviračiu buvo objektyvus ir būtinas, kad būtų užtikrintas tiesioginių funkcijų vykdymas. Informavo, kad nemato teisinio pagrindo keisti Pareigybės aprašymo 5.8 punkto dalį ir panaikinti ginčijamą reikalavimą gebėti važiuoti dviračiu (b. l. 18).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-10-04 sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nesilaikydamas LGĮ nustatytos tvarkos, t. y. jis nėra priėmęs LGĮ 29 straipsnio 2 dalyje 8 punkte nustatyto sprendimo su pareiškimu kreiptis į administracinį teismą (b. l. 48–55).
LVAT 2019-07-17 nutartimi pareiškėjo Kontrolieriaus apeliacinį skundą patenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-10-07 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo pateiktas prašymas teismui ištirti norminį administracinį aktą vertintinas kartu kaip ir pareiškėjo sprendimas, priimtas remiantis LGĮ 29 straipsnio 2 dalies 8 punktu. LVAT pažymėjo, kad Pareigybės aprašymas yra norminis administracinis aktas, taip pat kad LGĮ 29 straipsnio 2 dalies 8 punktas nesuteikia teisės pareiškėjui su pareiškimu kreiptis į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka DK normas (b. l. 79–86).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-07-22 raštu kreipėsi į Kontrolierių ir Merą, siūlydamas pateikti nuomonę (paaiškinimus) dėl bylos nagrinėjimo, LVAT priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-636-525/2019 (b. l. 88).
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba pateiktoje nuomonėje nurodė, kad Kontrolieriaus pozicija, reikšta ankstesniuose bylos dokumentuose, nesikeičia (b. l. 94–95). Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad palaiko ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašo Kontrolieriaus prašymą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 98–100).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalimi, LGĮ 29 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsižvelgdamas į LVAT 2019-07-17 nutartį, daro išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės inicijuoti norminę bylą dėl teisės aktų atitikties DK. Esant šioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, nutraukia bylos dalį pagal pareiškėjo pareiškimo dalį, kurioje prašoma ištirti, ar Mero Potvarkiu patvirtinto Direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo 5.8 punkto dalis, kuria Direkcijos direktoriui nustatytas specialusis reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu, atitinka DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 2 dalį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – KT) ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų (KT 1996-11-20, 2002-03-04, 202-10-23, 2004-12-13 ir kiti nutarimai).
KT taip pat konstatavo, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį, tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (KT 1996-11-20, 2003-12-30, 2004-12-13 nutarimai).
Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintos nuostatos yra įgyvendinamos, be kita ko, LGĮ, kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (LGĮ 1 straipsnio 1 dalis).
LGĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas pagal kompetenciją užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, o šios pareigos nevykdymas yra laikomas LGĮ pažeidimu (LGĮ 10 straipsnis).
Diskriminacija bendrąja prasme teisinėje literatūroje suprantama kaip mažiau palankus asmens traktavimas ar mažiau palankus elgesys su asmeniu negu tomis pačiomis ar panašiomis aplinkybėmis buvo, yra ar būtų elgiamasi su kitu asmeniu. Taigi diskriminacija bendriausia prasme yra priešingas teisei veiksmas (neveikimas), dėl kurio žmogui buvo sumažintos, apribotos arba apskritai atimtos lygios galimybės realizuoti savo teises vienodomis su kitais individais sąlygomis.
LGĮ 2 straipsnio 1 dalyje diskriminacija įvardijama kaip tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. LGĮ 2 straipsnio 7 dalyje tiesioginė diskriminacija apibrėžiama kaip elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui.
Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija pačia bendriausia šio žodžio prasme reiškia teisių sumažinimą arba atėmimą tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą, o diskriminacija dažniausiai suprantama kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius.
Įvertinęs pareiškėjo pareiškimą ir atsakovo argumentus, atsižvelgdamas į KT praktiką, teismas daro išvadą, jog Kontrolierius Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Pareigybės aprašyme įtvirtintas reikalavimas Direkcijos direktoriui gebėti važiuoti dviračiu negali būti siejamas su jo pareiginių funkcijų vykdymu. Teismas daro išvadą, kad asmenims, kurie dėl negalios pobūdžio negali važiuoti dviračiu, Pareigybės aprašyme yra nustatytas faktinis naudojimosi jų teisėmis apribojimas lygiai su kitais asmenimis kandidatuoti į darbo skelbime siūlomas pareigas.
Teismas konstatuoja, kad Pareigybės aprašymo 5.8 punkto dalis, kurioje įtvirtintas reikalavimas Direkcijos direktoriui gebėti važiuoti dviračiu, prieštarauja LGĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui, įpareigojančiam valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas pagal kompetenciją užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 112 straipsniu, 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 118 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus pareiškimą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės mero 2016-12-30 potvarkiu Nr. 22-12 „Dėl Biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 5.8 punkto dalis, kurioje nustatytas specialusis reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu, prieštarauja Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui.
Nutraukti administracinės bylos dalį, kurioje pareiškėjas Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius prašo ištirti, ar biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės mero 2016-12-30 potvarkiu Nr. 22-312 „Dėl Biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 5.8 punkto dalis, kurioje nustatytas specialusis reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui.
Nustatyti, kad pripažinta neteisėta biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės mero 2016-12-30 potvarkiu Nr. 22-312 „Dėl Biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 5.8 punkto dalis, kurioje nustatytas specialusis reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu, negali būti taikoma nuo įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo paskelbimo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registre dienos.
Įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paskelbti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registre.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.