Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2023-04-03 · Administracinė byla Nr. eI3-1880-414/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-03
Bylos Nr.
eI3-1880-414/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03813-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Rimantas Giedraitis (pirm.)
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1880-414/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03813-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 3 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Rasai Ganienei,dalyvaujant pareiškėjui J. M., jo atstovei advokatei A. D.,atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 21R1-252 (AG1-213/11-2022), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 raštą Nr. 18SD-4085-(14.18.104) „Dėl informacijos pateikimo (toliau – ir Ginčijamas aktas) bei įpareigoti pateikti informaciją, kokiais dokumentais ir motyvais remiantis buvo priimta 2022 m. sausio 19 d. išvada Nr. 18ITP-4-(14.18.143E) dėl žemės sklypo ribų patikslinimo.

Pareiškėjas J. M. skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šakių skyrių su prašymu pateikti informaciją, kokiais dokumentais ir motyvais remiantis buvo priimta 2022 m. sausio 19 d. išvada Nr. 18ITP-4-(14.18.143E) dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, nurodydamas, kad informacija reikalinga gretimo sklypo matavimų interesams apginti. Tačiau NŽT Šakių skyrius Ginčijamu aktu atsisakė pateikti prašomą informaciją, motyvuojant tuo, kad minėta išvada yra susijusi tik su matuojamu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas nėra sklypo savininkas ar naudotojas.

Pažymėjo, kad prašymas dėl informacijos pateikimo buvo pateiktas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso gretimame sklype, t. y. (duomenys neskelbtini)esantys statiniai, todėl prašymas betarpiškai susijęs su pareiškėjo teisėtais interesais, kadangi pareiškėjas negali įregistruoti atliktų kadastrinių matavimų, suformuoti žemės sklypą. NŽT Šakių skyrius patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą nustato trūkumus, kuriuos susieja su 2022 m. sausio 19 d. išvada Nr. 18ITP-4-(14.18.143E). Pareiškėjui kyla abejonių dėl 2022 m. sausio 19 d. išvados Nr. 18ITP-4-(14.18.143E) pagrįstumo, nori ją ginčyti teisme.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad NŽT Šakių skyriaus pozicija neatitinka viešojo administravimo principų. Pareiškėjas turi teisę gauti informaciją, susijusią su jam nuosavybės teise turimais daiktais bei kitais nekilnojamaisiais besiribojančiais daiktais, su kuriais susiję sprendimai ar atliekami veiksmai gali turėti įtakos pareiškėjo teisėms, pareigoms bei teisėtiems interesams. Pareiškėjui šią teisę suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Nurodė, kad prašoma pateikti informacija nesudaro nei bendrojo duomenų apsaugos reglamento turinio, jame nėra kitos jautrios ar asmeninės informacijos, kuri negalėtų būti teikiama tretiesiems asmenims. Viešojo administravimo subjektai turi veikti skaidriai ir tuo atveju, jei asmeniui kyla klausimų dėl priimtų sprendimų motyvų ir argumentų, informacija privalo būti teikiama. Nurodė, kad prašoma pateikti informacija yra itin aktuali, o formalus atsisakymas neatitinka viešojo administravimo principų.

Akcentavo tai, kad Ginčijamą aktą apskundė Komisijai, tačiau Komisija 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 21R1-252 (AG1-213/11-2022) skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo nuomone, Komisija atkartojo NŽT Šakių skyriaus poziciją, todėl situacija lieka neaiški, prieštaringa, abejotina, nes atsisakymas suteikti informaciją nėra pagrįstas faktais, nei teisės normomis.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į J. M. skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad NŽT Šakių skyrius 2022 m. rugpjūčio 16 d. gavo pareiškėjo prašymą, kuriuo jis prašė pateikti informaciją, kokiais dokumentais ir motyvais remiantis priimta 2022 m. sausio 19 d. Šakių skyriaus vedėjo išvada Nr. 18ITP-4- (14.18.143 E.). NŽT Šakių skyrius Ginčijamu aktu pateikė pareiškėjui atsakymą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punktu priimta Šakių skyriaus vedėjo išvada Nr. 18ITP-4-(14.18.143 E.) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Paminėta išvada priimta atsižvelgiant į žemės sklypo suformavimo dokumentą – (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 282 ŽŠ „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“, NŽT Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 18ĮŽ-349 „Dėl Šakių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės, miško sklypų ribų patvirtinimo“, žemės sklypų abrisais ir kita kartografine medžiaga, pažymint įsiterpusius Žemosios Panemunės senkapius ir įsiterpusį 5 metrų pločio kelią su namų valdos rytine dalimi. Priimta išvada yra susijusi tik su matuojamu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), o ne su gretimai esančiais žemės sklypais, ir kadangi J. M. nėra sklypo savininkas ar naudotojas, ši išvada vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VII-1524 pakeitimo įstatymo 2021-06-30 Nr. XIV-491 2 straipsnio 2 dalies 6 punktu, buvo nepateikta.

Paaiškino, kad J. M. nuosavybės teise turi ½ nekilnojamojo turto, kurį sudaro gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau suprojektuotas kitos paskirties žemės sklypas, projektinis Nr. 691, patvirtintas NŽT Šakių skyriaus 2010 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 18ĮŽ-349 „Dėl Šakių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės, miško sklypų ribų tvirtinimo“, priklauso Lietuvos Respublikai. Pastatų savininkai iki šiol neatliko kadastrinių matavimų, kad žemės sklypas būtų įregistruotas, kas jiems suteiktų galimybę nuomoti ar pirkti žemės sklypą įstatymų nustatyta tvarka, ir atstovauti, kaip sklypo savininkams atliekant gretimų žemės sklypų kadastrinius matavimus.

Akcentavo, jog pareiškėjo nusamdyto matininko atlikti kadastriniai matavimai atmetami, kadangi matininkas nesivadovauja (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 282 ŽŠ „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“, NŽT Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 18ĮŽ-349 „Dėl Šakių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės, miško sklypų ribų patvirtinimo“ bei 2022 m. sausio 19 d. Šakių skyriaus vedėjo išvada Nr. 18ITP-4- (14.18.143 E.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), įregistruotas nekilnojamasis turtas: pastatas - gyvenamas namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklauso pareiškėjui J. M. nuosavybės teise. Pareiškėjui nuosavybės teise nurodytu adresu taip pat priklauso: kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai - kanalizacijos šulinys, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 53–54, Komisijos byla Nr. AG1-213/11-2022). Nurodytu adresu suprojektuotas kitos paskirties žemės sklypas, projektinis Nr. 691, patvirtintas NŽT Šakių skyriaus 2010 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 18ĮŽ-349 „Dėl Šakių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės, miško sklypų ribų tvirtinimo“, priklauso Lietuvos Respublikai.

Pareiškėjo iniciatyva buvo atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, tačiau 2022 m. liepos 27 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktu Nr. KAM-69774-(10.9 E) bei 2022 m. liepos 29 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktu Nr. KAM-70805-(10.9 E) buvo nustatyti tam tikri trūkumai. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktuose įrašyta pastaba, kurioje nurodyta, jog besiribojančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti kadastriniai matavimai ir dėl sklypo ribos tikslinimo buvo priimta Šakių skyriaus 2022 m. sausio 19 d. išvada Nr. 18ITP-4-(14.18.143 E) ir patikslintas 2000 m. birželio 2 d. projektas Nr. 282 ŽŠ, kuriuo buvo patvirtintos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, vadovaujantis Šakių skyriaus priimta išvada. Patikslinus ribas bendro naudojimo 5 m pločio kelias paliekamas besiribojant su įsiterpusios namų valdos rytine dalimi. Dėl šios išvados priėmimo matininkė buvo informuota 2022 m. balandžio 4 d. elektroniniu laišku.

Pareiškėjas J. M. 2022 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į NŽT Šakių skyrių su prašymu pateikti informaciją, kokiais dokumentais ir motyvais remiantis buvo priimta 2022 m. sausio 19 d. išvada Nr. 18ITP-4-(14.18.143E) dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, nurodydamas, kad informacija reikalinga gretimo sklypo matavimų interesams apginti. Tačiau NŽT Šakių skyrius Ginčijamu aktu atsisakė pateikti prašomą informaciją, motyvuodamas tuo, kad minėta išvada yra susijusi tik su matuojamu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas nėra sklypo savininkas ar naudotojas (b. l. 23–25, Komisijos byla Nr. AG1-213/11-2022).

Pareiškėjas Ginčijamą aktą apskundė Komisijai, tačiau Komisija 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 21R1-252 (AG1-213/11-2022) skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 60–66, Komisijos byla Nr. AG1-213/11-2022).

Ginčas byloje kilęs dėl NŽT Šakių skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 rašto Nr. 18SD-4085-(14.18.104) „Dėl informacijos pateikimo“, o tuo pačiu ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 21R1-252 (AG1-213/11-2022), kuriuo Ginčijamas aktas buvo paliktas nepakeistas, teisėtumo bei pagrįstumo. Taigi nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar NŽT Šakių skyrius 2022 m. rugsėjo 12 raštu Nr. 18SD-4085-(14.18.104) „Dėl informacijos pateikimo“ tinkamai atsakė į iškeltus klausimus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2022-01-29) numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis); skundu vadinamas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.).

Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tokios taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės).

Prašymų ir skundų atsakymų rengimą reglamentuoja Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių V skyrius (redakcija, galiojanti nuo 2022-09-03). Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 45 punkte nurodyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.

Teismo vertinimu, pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 16 d. prašymas priskirtinas Taisyklių 45.4 papunktyje nurodytiems kitiems prašymams, į kuriuos atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai daryti priežastys.

Tikrinant, ar NŽT Šakių skyrius tinkamai reagavo į pareiškėjo prašymą ir pateikė pakankamą atsakymą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad turi būti nustatyta, ar konkrečiu atveju viešojo administravimo subjekto priimtais aktais, veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, pažymi, kad atsakymas asmeniui, bet kuria forma (skundu ar prašymu) besikreipusiam į viešojo administravimo instituciją turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, vienas jų – išsamumo reikalavimas. Išsamumo reikalavimą patvirtina Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktas, kuriame nustatyta, kad vienas iš viešojo administravimo principų yra išsamumo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad Ginčijamas aktas, įvertinus jo turinį teisinio ir faktinio pagrindimo aspektu, nėra tinkamai motyvuotas, nes jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai, nepateiktas suprantamas pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, t. y. Ginčijamas sprendimas yra formalus ir deklaratyvus, jame iš esmės neatsakyta į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 16 d. prašyme keltus klausimus.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas savo prašyme kėlė klausimą dėl NŽT Šakių skyriaus 2022 m. sausio 19 d. išvados Nr. 18ITP-4-(14.18.143E), kuria buvo patikslintos žemės sklypo ribos, turinio, motyvacijos, teisėtumo ir pagrįstumo, nes, kaip neginčijamai nustatyta, dėl NŽT Šakių skyriaus 2022 m. sausio 19 d. išvados Nr. 18ITP-4-(14.18.143E) nepaisymo nepatvirtinami nustatyti kadastro duomenys (suformuotas žemės sklypas) žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 691), kurį pareiškėjas siekia nuomotis ar pirkti įstatymų nustatyta tvarka. Ginčijamame akte nurodymas, kad NŽT Šakių skyriaus 2022 m. sausio 19 d. išvada Nr. 18ITP-4-(14.18.143E) priimta atsižvelgiant į žemės sklypo suformavimo dokumentą – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 282 ŽŠ „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“, NŽT Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 18ĮŽ-349 „Dėl Šakių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės, miško sklypų ribų patvirtinimo“, žemės sklypų abrisais ir kita kartografine medžiaga, pažymint įsiterpusius Žemosios Panemunės senkapius ir įsiterpusį 5 metrų pločio kelią su namų valdos rytine dalimi, teismo vertinimu, nėra išsamus, suprantamas ir pakankamas. Neaišku ir tai, kad sąlygojo NŽT Šakių skyriaus 2022 m. sausio 19 d. išvados Nr. 18ITP-4-(14.18.143E), kuria buvo patikslintos žemės sklypo ribos, priėmimą tik 2022 metais, nes (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas 2000 metais, o Šakių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotos žemės, miško sklypų ribos patvirtintos 2010 metais.

Iš Ginčijamo akto turinio akivaizdu ir tai, jog NŽT Šakių skyrius svarstė klausimą dėl NŽT Šakių skyriaus 2022 m. sausio 19 d. išvados Nr. 18ITP-4-(14.18.143E) išdavimo pareiškėjui. Neišdavimo pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VII-1524 pakeitimo įstatymo 2021-06-30 Nr. XIV-491 2 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Dėl šios aplinkybės teismas pažymi, kad NŽT Šakių skyrius vadovavosi netinkamu teisės aktu, nes informacijos pateikimą asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas. Todėl Ginčijamame akte nurodyta aplinkybė, kad išvada yra susijusi tik su matuojamu žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), o ne gretimai esančiais žemės sklypais, niekuo nepagrįsta.

Teismas pažymi, kad būtent NŽT Šakių skyrius yra viešojo administravimo subjektas, kuris nagrinėdamas pareiškėjo prašymą turėjo surinkti visą aktualią informaciją pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 16 d. prašyme keliamais klausimais ir jį tinkamai išnagrinėti, vadovaudamasis gerojo viešojo administravimo principu bei išsamumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktas).

Teismo vertinimu, esant nustatytiems Ginčijamo akto trūkumams, jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų išsamumo, pagrįstumo ir motyvuotumo reikalavimų, todėl panaikintinas NŽT Šakių skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 raštas Nr. 18SD-4085-(14.18.104) „Dėl informacijos pateikimo“ (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tai sudaro pagrindą panaikinti ir 2022 m. lapkričio 22 d. Komisijos sprendimą Nr. 21R1-252 (AG1-213/11-2022) dėl netinkamo teisės aktų aiškinimo ir taikymo (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis.).

Kadangi pareiškėjas turi teisę į visapusišką ir objektyvų jo prašymo išnagrinėjimą, NŽT Šakių skyrius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 16 d. prašymą dėl informacijos pateikimo (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Skundo reikalavimas įpareigoti pateikti informaciją, kokiais dokumentais ir motyvais remiantis buvo priimta 2022 m. sausio 19 d. išvada Nr. 18ITP-4-(14.18.143E) dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, negali būti patenkintas, nes teismas pagal savo kompetenciją sprendžia ginčus dėl teisės, t. y. nustato, ar konkrečiu atveju yra pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, tačiau jis nevykdo viešojo administravimo funkcijų. Vykdydamas teisingumą, nagrinėdamas tarp konkrečių šalių konkrečiu metu iš konkrečių administracinių teisinių santykių kilusius konkrečius ginčus dėl teisės, teismas negali vykdyti NŽT Šakių skyriui priskirtos prašymų ir skundų nagrinėjimo funkcijos.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

J. M. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 raštą Nr. 18SD-4085-(14.18.104) „Dėl informacijos pateikimo“.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 21R1-252 (AG1-213/11-2022).

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šakių skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 16 d. prašymą dėl informacijos pateikimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis