Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. M. dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, nepripažįsta pažeidęs LR Aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (toliau „Taisyklių“) 33.1, 40.1 ir 40.2 punktus, nes Taisyklių 35 ir 43 punktai aiškiai sako, kad pavasarį sausas, apšalusias ir pažeistas šakas, tame tarpe ir kamienus, ne tik galima, bet ir būtina pašalinti, o pagal Taisyklių 37 punktą, sausos ir ligotos šakos nupjaunamos iki gyvos ir sveikos vietos. Atsakovas sutinka, kad nugenėjus medelius buvo pažeistos Taisyklių 39 p. nuostatos, nes didesnės nei 2 cm žaizdos nebuvo pateptos specialiu tirpalu. Neteisėtų veiksmų faktą turi įrodyti ieškovas, preziumuojamas tik skolininko kaltės faktas, todėl ieškovas turi įrodyti, jog buvo nupjautos sveikos šakos, jog didesnio nei 2 cm skersmens medžio žaizdos nebuvo pateptos tam tikru skysčiu ir kiek tokių šakų buvo. Vienintelis tokio turinio įrodymas yra 2012-05-15 vietos apžiūros aktas, tačiau atsakovui nėra žinoma, kas ir kada sudarė akte minimą komisiją, kokia tos komisijos paskirtis, funkcijos, kokių sričių specialistai yra tos komisijos nariai, todėl atsakovas prašo nesiremti vietos apžiūros aktu, kaip juridinio pagrindo veiklai neturinčio subjekto, išvada. Ieškovas gamtai padarytą žalą preziumuoja poįstatyminiais teisės aktais, su kuo atsakovas nesutinka. Žala turi būti reali, objektyvi, ji turi būti įrodinėjama, dėl jos dydžio galima ginčytis ir t.t., o šiuo atveju taip nėra. Ieškovo pozicija įrodinėti žalos dydį poįstatyminiais teisės aktais pažeidžia civilinio proceso principus – rungimosi, dispozytivumo, lygiateisiškumo, teisėjų ir teismų nepriklausomumo. Ieškovas negali patvirtinti medeliams padarytos žalos fakto aplamai, t.y. ar jie nukentėjo dėl atsakovo veiksmų, ar jie patyrė neigiamas pasekmes, kodėl asmuo turi atlyginti ne realiai patirtą žalą, bet poįstatyminiu teisės aktu menamą konstatuotą žalą. Poįstatyminiai teisės aktai galėtų būti taikomi žalai nustatyti tik tokiu atveju, jei medeliai būtų žuvę, t.y. nebefunkcionuotų, o šiuo konkrečiu atveju yra priešingai – medeliai gražūs, jų lapija vešli ir sveika, jie klesti. Todėl atsakovas sutinka atlyginti 50 Lt žalos už tai, kad nepatepė dalies šakų specialiu tirpalu po genėjimo ir padidino riziką medeliams susirgti, kas taip pat neįvyko. Kadangi neatsirado žala ir galimai visiškai neatsiras, spręsti priežastinio ryšio buvimo klausimą tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir „dar neatsiradusios žalos“ kol kas negalima. Ieškovas priežastinį ryšį įrodinėja taip pat poįstatyminiu aktu - Aplinkos ministro 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika, kuri, ieškovo nuomone, besąlygiškai konstatuoja priežastinį ryšį tarp Taisyklių pažeidimo ir žalos, tačiau taip negali būti, tai nesuderinama su teisinės valstybės principu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Civilinio kodekso nuostatoms, kurios nustato reikalavimus reiškiančiam subjektui įrodinėti turėtus nuostolius, bet ne remtis absoliučiai niekuo nepagrįstu santykiniu dydžiu. Jeigu teismas pripažintų ieškovą įrodžius ieškinio reikalavimų pagrįstumą, atsakovas paršytų priteistą žalos sumą mažinti iki 50 Lt, atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį.

Ieškinys tenkintinas dalinai. LR Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Iš byloje esančių dokumentų – 2012-05-15 vietos apžiūros akto, 2012-08-20 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 062229, 2012-08-22 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 089458, 2012-09-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties, fotonuotraukų kopijų matosi, kad atsakovas A. M., neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo medžių genėjimui ir tuo pažeisdamas LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punktą, ir nesilaikydamas LR Aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų „Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių“ V skyriaus „Medžių ir krūmų genėjimas“ 33.1, 39, 40, 40.1, 40.2 punktų reikalavimų, 2012 m. balandžio mėnesį bendro naudojimo valstybinės žemės teritorijoje, šalia piliečiui J. B. priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nugenėjo keturias geros būklės mažalapes liepas, kurių skersmuo vieno metro aukštyje yra 10, 15, 15 ir 14 cm (3-4, 6-9, 10, 15-16 b. l.). Nurodytų taisyklių 33.1 p. numatyta, kad medžių lajos retinamos, išpjaunant ne daugiau kaip 20 % neskeletinių šakų iki 5 cm skersmens, išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę, 39 p. – kad iškart po nupjovimo visos žaizdos, kurių diametras didesnis kaip 2 cm, užtepamos specialiais dažais, o 40 p. – kad genint medžius neleidžiama nupjauti medžio stiebą bet kokiame aukštyje, išskyrus viršūnių pažeminimą (40.1. p.), ir taikyti genėjimo būdą, kuomet nupjaustomos storosios šakos, paliekant ant stiebo išsišovusius kelmelius-stagarus; šių taisyklių 2 p. numato, kad medžių ir krūmų genėjimo reikalavimai privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims (57-58 b. l.). A. M. dėl padaryto teisės pažeidimo, numatyto LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 str. 1 d., 2012 m. rugpjūčio 22 d. nubaustas 200,00 Lt dydžio bauda, kuri Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-26 nutartimi sumažinta iki 50,00 Lt; šią baudą A. M. sumokėjo 2012-10-16 (4, 15-16, 17 b. l.). Neteisėti atsakovo veiksmai užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime, kur nurodyta, kad A. M. medžius genėjo neturėdamas tam leidimo ir pažeisdamas medžių genėjimo taisykles, nes nupjovė medžių skeletines šakas ir jų viršūnes, paties atsakovo 2012-08-20 rašytame paaiškinime, kuriame jis rašo, kad nugenėjo keturias liepas, nežinodamas, jog tam reikia leidimo, įsiteisėjusioje 2012-09-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartyje, kurioje užfiksuotos aplinkybės, turinčios prejudicinę reikšmę, t.y., kad A. M. be leidimo nugenėjo keturias geros būklės liepas, tą padarė neturėdamas žinių, kaip reikia medžius genėti, iš nugenėtų medžių pjūvių matosi, kad buvo pjautos gyvos šakos, o tai, kad medžiai žaliuoja, dar nereiškia, kad medžiams nėra pakenkta, nes jie gali žūti po kelerių metų (3, 4, 5, 15-16 b. l.). Iš nurodytų dokumentų taip pat matosi, kad administracinio teisės pažeidimo byloje A. M. medžių nugenėjimo faktą ir savo kaltę pripažino ir dėl to gailėjosi, o atsižvelgdamas į šias aplinkybes Šiaulių miesto apylinkės teismas jam paskirtą 200,00 Lt dydžio baudą sumažino iki 50,00 Lt (15-16 b.l.). Todėl, teismo nuomone, neteisėtų veiksmų padarymo faktas ir atsakovo kaltė yra pilnai įrodyti.

Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. Žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus. Ieškovas 2160,00 Lt žalos dydį paskaičiavo vadovaudamasis LR Aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika (toliau – „Metodika“) ir LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais (11 b. l.). Metodikos 1 p. numato, kad ji taikoma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, 14 p. – kad nuostolių, padarytų sunaikinus ar sužalojus želdinius, dydis apskaičiuojamas pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius (59 - 62 b. l.). Pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2 p. (62 b.l.), medžių įkainiai taikomi už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje, atsižvelgiant į medžių grupę (mažalapės liepos priklauso II grupei, todėl 1 cm vertinamas 20,00 Lt), pagal 5 p. – medžių atkuriamosios vertės įkainiai didinami, atsižvelgiant į augimo vietą (miestuose augantiems medžiams - 2 kartus). Iš ieškovo pateikto nuostolių, padarytų gamtai, nugenėjus keturias liepas, skaičiavimo (11 b.l.) matosi, kad nuostoliai paskaičiuoti atsižvelgiant į nurodytus įkainius - liepų 1 cm įvertintas 20,00 Lt, pritaikytas miesto koeficientas 2, į liepų skersmenis 1 metro aukštyje (10, 15, 15 ir 14 cm). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, taip pat yra pasisakęs, kad žalos aplinkai dydis nustatomas pagal kompetetingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, LR CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (LAT 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Nustatydamas konkretų gamtai padarytos žalos dydį, teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes. Iš dokumentų, esančių administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-97-167/2012 matosi, kad atsakovas savo poelgį įvertino labai blogai, kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino visiškai, duomenų, kad žalą medžiams jis būtų padaręs tyčia, nėra, teismo paskirtą baudą sumokėjo (17 b. l.). Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) 2 kurso dieninio skyriaus studentas, savarankiškų pajamų negauna, jį išlaiko motina E. B., kuri augina dar vieną nepilnametį vaiką, o jos gaunamas pajamas sudaro 1986,00 Lt vidutinė mėnesinė alga (50-55 b.l.). Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto, todėl akivaizdu, kad atlyginti tokio dydžio žalą, kokio prašo ieškovas, jam būtų labai sudėtinga (34-35 b. l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis LR CK 1.5 str. numatytais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, LR CK 6.282 str. 3 d. numatyta teismo galimybe mažinti atlygintinos žalos dydį, teismas mažina žalos aplinkai atlyginimo dydį iki 500,00 Lt.

Kadangi ieškinys tenkintinas dalinai, o ieškovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (LR CPK 83 str. 1 d. 10 p.), bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) iš atsakovo priteistinos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263 – 270 str., 301 - 307 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, juridinio asmens kodas 1907424486, buveinės adresas M. K. Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiaulių m., 500,00 Lt žalos aplinkai atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovui Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 15,00 Lt žyminio mokesčio ir 33,50 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų, viso 48,50 Lt valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.