Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Ramučiui Mickui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. laikotarpyje nuo 2024-09-29 iki 2024-10-13, tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kartu su N. R., sugadino A. S. namelio ant ratų, esančio (duomenys neskelbtini), 30 eurų vertės dujų baliono dėžę, 100 eurų vertės namelio duris, 100 eurų vertės stoglangį ir viduje esančią 70 eurų vertės spintelę, tuo bendrai sugadino nedidelės vertės svetimo turto už 300 eurų.

A. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog įvykio dieną susitiko su draugu ir ėjo pasivaikščioti, tada jis perlipo tvorą, A. S. jį sudrausmino, bet jis neklausė ir tada A. S. iš paskos perlipo, ir apgadino tą namelį ant ratų. Galėjo būti praeitų metų spalio mėnuo. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, atsimena ką kalbėjo, tiesą sakė, susipažino su protokolu, teisingai viskas buvo surašyta. Vaikščiojo jau į vakaro pusę, vaikščiojo po Gižus. Per tvorą įlipo į privačią teritoriją. Tvorą sulankstė, kai lipo tai susilankstė. Nuėjo prie to namelio ir apgadino. Apgadino duris, kur dujų balionėlis yra tą vietą, spintelę. Ar buvo ant stogo užlipę neatsimena, dėl stoglangio neatsimena. Dėl žalos atlyginimo nesusisiekė, neatsiprašė. Dabar nedirba, anksčiau dirbo neoficialiai, pagal sutartį, pavienius darbus. (b.l. 189)

Nukentėjusysis A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad tai ne primas kartas, ne kartą policija kviesta. Ne vieną kartą buvo. Spalio mėnesį šis įvykis buvo. Jie ten negyvena, vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten kur gyvena A. S. tik kitoje gatvelės pusėje. Sklypas aptvertas būtent dėl jų, tai pareikalavo išlaidų, ten yra bala, kemperis, daržas, poilsiavietė ten. Prieš įvykį paskutinį kartą ten buvo gal prieš savaitę, galėjo būti rugsėjo 29 diena. Po šio paskutinio įvykio atvyko vakarop. Pamatė, kad tvora sulankstyta, kemperio išspirtos durys, sulaužytas liukas, spintelė išlaužta, dujų skydas nulaužtas nes ten lipo matyt. Dar buvo ir daugiau padaryta, bet to neužfiksavo su policija Turto buvo sugadinta už 300 Eurų tą paskutinį kartą. Niekas su juo nesusiekė, nesiūlė žalos atlyginti. (b.l. 189-190)

Kaltinamojo A. S. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamojo nukentėjusiojo parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais.

Įvykio vietos ir daikto apžiūros protokolais nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), esanti aptverta teritorija su vartais rakinamais spyna. Tinklo tvora vienoje atkarpoje yra sulankstyta. Teritorijoje yra vandens telkinys prie kurio stovi namelis ant ratų, kurio yra sugadinta plastikinė dujų baliono dėžė su lipimo pėdsakais, sugadintas lango plastikinis dangtis ir durys, stoglangis bei sugadintos viduje esančios spintelės durys (b.l. 14-28).

Specialisto išvada Nr. 93TPK-130/ 2025 nustatyta, kad A. S. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, nes nefiksuota psichopatologija (b.l. 64).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. S., savo tyčiniais veiksmais sugadino A. S. namelio ant ratų, 30 eurų vertės dujų baliono dėžę, 100 eurų vertės namelio duris, 100 eurų vertės stoglangį ir viduje esančią 70 eurų vertės spintelę, tuo bendrai sugadino nedidelės vertės svetimo turto už 300 eurų.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis sunaikino mažesnės nei 10 MGL vertės turtą, kaltinamojo A. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis A. S. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis savo kaltę teisme pripažino visiškai, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusižengimo, todėl ši aplinkybė pripažintina, kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo neteistas (b.l. 101-102); baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos ne visos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 106-131); nedirbantis, nusikaltimų padarymo metu nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b.l. 105).

Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas vienas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas; į kaltės formą ir rūšį – nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – savanaudiškus tikslus, kaltinamąjį A. S. charakterizuojančius duomenis, tai kad teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, pirmą kartą teisiamam A. S. skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – viešieji darbai. Bausmės dydis nustatytinas tarp įstatyme nurodyto bausmės minimumo ir bausmės vidurkio (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 273, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. S., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti A. S., jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.