- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-746-112/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13088-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- D. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui D. J. dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei pagal atsakovo D. J. priešieškinį ieškovei A. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, išvadą teikiančios institucijos – Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriai, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį ir 2011-04-03 jiems gimė dukra M. J.. Nuo 2012 m. liepos mėn. pora kartu nebegyvena, dukra liko gyventi su ieškove, o atsakovas vaikui jokio išlaikymo neteikia. Prašė iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti po 600 Lt periodinių išmokų per mėnesį ir susidariusį įsiskolinimą.
Atsakovas teismui pateikė priešieškinį ir prašė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, iš ieškovės vaiko išlaikymui priteisti po 500 Lt per mėnesį bei susidariusį įsiskolinimą. Nurodė, kad dukra nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. gyvena kartu su juo pas jo tėvus, vaikas lanko darželį, turi geras gyvenimo sąlygas. Ieškovė yra išvykusi į užsienį, pas vaiką neatvyksta, išlaikymo jam neteikia. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir vaiko gyvenamąją vietą, iki kol išsispręs ginčas, nustatyti su tėvu, kad vaikas nebūtų išvežtas kartu su ieškove į užsienį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-16 nutartimi prašymą tenkino – nustatė laikiną, t.y. iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, bylos šalių dukters M. J. gyvenamąją vietą su atsakovu. Teismas, tenkindamas prašymą, atsižvelgė į Klaipėdos miesto bei rajono savivaldybių administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių išvadas, į tai, kad šiuo metu vaikas gyvena su tėvu, o mama išvykusi į užsienį. Be to, teismas savo iniciatyva priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą vaikui – po 500 Lt periodinių išmokų per mėnesį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė A. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad nėra jokio pagrindo ir būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas klaidina teismą, nes ieškovė į Švediją buvo išvykusi laikinai ir atsakovas tai žinojo. Abu susitarė, kad tuo metu vaikas pagyvens pas atsakovą. Teigia, kad atsakovas dėl savo dirbamo pamaininio darbo, asmeninių savybių negali tinkamai pasirūpinti dukra. Institucijų pateiktuose dokumentuose nurodoma, jog dažniausiai vaiku rūpinasi ne atsakovas, o jo mama – vaiko močiutė. Ieškovės buvimo užsienyje metu atsakovas neleisdavo jai bendrauti su dukra. Nurodo, kad šiuo metu nedirba, todėl teismo priteisto išlaikymo mokėti neturi jokių galimybių, tačiau galėtų laisvai rūpintis nepilnamečiu vaiku.
Atsiliepimas
Atsakovas D. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė savo atskirojo skundo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais, jie paremti tik jos samprotavimais. Prašė atskirąjį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Atskiras skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Civilinio proceso kodeksas nustato, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, taip pat, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 144 str. 1 ir 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja šalių ginčo iš esmės. Dėl bylos šalių pareikštų reikalavimų pagrįstumo teismas sprendžia vėliau, t. y. bylą nagrinėdamas iš esmės, o ne taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl vaiko gyvenamosios vietos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu, nesprendė šalių ginčo iš esmės, tik užtikrino vaiko interesus ir teisę iki galutinio ginčo išsprendimo turėti pastovią gyvenamąją vietą su vienu iš gyvenančių skyrium tėvų. Iš bylos duomenų nustatyta, o ieškovė skunde to neneigia, kad šalių nepilnametė dukra nuo 2012 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn. iki šiol gyvena su atsakovu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad iki kol bus išspręstas šalių ginčas, netikslinga keisti vaiko gyvenamosios vietos. Byloje pateiktos Vaikų teisių apsaugos tarnybų išvados nepaneigia atsakovo galimybių, iki bus išspręstas ginčas, tinkamai pasirūpinti dukra. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovo asmeninių savybių bus vertinamos nagrinėjant ginčą iš esmės ir sprendžiant klausimą jau ne dėl laikinos, bet dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad vaiko poreikiai ir interesas turėti gyvenamąją vietą būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kad nepilnametis vaikas nepatirtų neigiamų padarinių dėl dažno gyvenamosios vietos keitimo bei dėl tarp tėvų kilusio ginčo.
Be kita ko, ne tik vaiko tėvas, bet ir vaiko mama, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, taip pat ir vaikas turi teisę nuolat tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 1 ir 2 d.). Abu tėvai yra vienodai atsakingi už savo vaiko auklėjimą bei vystymą (CK 3.165 str.). Todėl, nors ginčijama teismo nutartimi ir nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, tačiau tai neužkerta kelio ieškovei, atsižvelgiant į vaiko norus bei poreikius, bendrauti su vaiku, o atsakovui, kaip ir kiekvienam suaugusiam bei atsakingam žmogui, netrukdyti vaiko ir motinos bendravimui.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo paliktina nepakeista (CK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl laikinojo išlaikymo
Materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu jo tėvai (CK 3.192 str.).
Nors atsakovas priešieškinyje neprašė vaiko laikinojo išlaikymo iš ieškovės priteisimo, tačiau teismas šeimos teisinių santykių bylose turi būti aktyvus ir gali viršyti pareikštus reikalavimus. Be to, išlaikymas priteisiamas išimtinai vaikui ir jo interesams tenkinti, todėl vaiko tėvas, su kuriuo vaikas gyvena, materialinio išlaikymo atsisakyti negali (CK 3.203 str.). Atsakovas nurodė, kad ieškovė vaiko gyvenimo su atsakovu metu dukrai išlaikymo neteikė. Iš bylos duomenų matyti, kad per šį laikotarpį vaiko išlaikymui ji pervedė tik 200 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus, pagrįstai išsprendė laikinojo išlaikymo būtinumo klausimą.
Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-419/2010).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinojo išlaikymo dydžio, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus apie vaiko tėvų turtinę padėtį bei jų galimybes teikti išlaikymą vaikui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė niekur nedirba, jokio turto ir pajamų neturi. Iki 2012 m. rugsėjo mėn. jos pajamas sudarė tik 97,50 Lt išmoka, skirta vaikui. Byloje nėra duomenų ir teismas jų nereikalavo apie ieškovės gautas pajamas užsienyje. Tuo tarpu atsakovas dirba, jo pajamos 2012 m. gegužės–spalio mėn. viršijo 1000 Lt. Šalių nepilnametė dukra šiuo metu yra beveik 2 metų amžiaus, byloje nėra duomenų, kad ji turėtų didelių sveikatos problemų ar specialių poreikių. Ieškovė ieškinyje buvo pateikusi vaiko išlaidų apskaičiavimą, kad vaikui per mėnesį reikalinga 922 Lt suma, kurią privalo skirti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Įvertinus šiuos byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad teismo iš ieškovės priteista 500 Lt laikinojo išlaikymo suma neatitiktų jos turtinės padėties. Be to, laikinasis išlaikymas priteisiamas tik laikinai, iki teismas išnagrinės ginčą iš esmės ir, išsamiai įvertinęs visus įrodymus, išspręs klausimą dėl vaikui būtino ir jo poreikius bei tėvų turtinę padėtį atitinkančio išlaikymo dydžio.
Nagrinėjamu atveju, remiantis apeliacinės instancijos teisme turimais duomenimis, manytina, kad 200 Lt laikinojo išlaikymo suma atitiktų ieškovės turtinę padėtį, nes atskirajame skunde ji pati sutinka tokią sumą mokėti, bei laikinai padėtų užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius (CK 3.192 str., 3.65 str. 1 d. 4 p., CPK 145 str. 1 d. 11 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-16 nutarties dalis dėl laikino išlaikymo dydžio keistina ir iš ieškovės vaikui priteistas laikinojo išlaikymo dydis sumažintinas iki 200 Lt per mėnesį periodinių išmokų, mokamų, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas (LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kita nutaries dalis yra pagrįsta ir teisėta, atskirojo skundo motyvais jos naikinti nėra pagrindo (LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties dalį dėl laikinojo išlaikymo dydžio priteisimo pakeisti.
2013 m. sausio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi iš ieškovės A. R. priteistą 500 Lt laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai M. J. sumažinti iki 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.