Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-240-490/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-11-19
Bylos Nr.
1-240-490/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26971-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Kaltinamasis
G. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-240-490/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26971-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; (S) 1.2.4.8; 2.10.1.4.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 19 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-26971-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini). Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini) anksčiau neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2015 m. gegužės 12 d., apie 13 val., bute (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – mažametę dukrą P. G., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia paėmusi už abiejų rankų žastų, pakratė mažametę dukrą bei delnu sudavė smūgį į veidą, tokiu būdu padarė jai poodinę kraujosruvą dešiniame žande, taip nežymiai sutrikdė mažametės dukros P. G. sveikatą, t.y. ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

G. G. apklausos protokolu nustatoma, kad ji įvykio dieną buvo namuose (duomenys neskelbtini), kartu su savo mažamete dukra P. G., gim. 2008 m. P tėvas R. G. šiuo metu išvykęs dirbti į Vokietiją, ji gyvena su dukra. Su R. G. jie nesusituokę, tačiau gyvena kartu apie 11 metų, dukra turi jo pavardę. Pas ją į svečius, ryte atėjo pažįstamas S. M., su kuriuo ji pradėjo vartoti alkoholį. P išėjo į lauką pasivaikščioti. Vakare, apie 19 val., ji pamatė, kad P vis dar nėra namuose, ji negrįžta, todėl nuėjo jos ieškoti. Ji perėjo per Rimkų mikrorajoną, bet niekur jos nerado, dukra parėjo į namus 20.30 val. Kai paklausė P, kur ji buvusi, pastaroji atsakė, kad buvo žemutinėje miesto dalyje. Tuomet ji pradėjo ant jos šaukti, kad negalima jai vienai taip toli vaikščioti, kad ji dar maža. Dukra P taip pat ant jos šaukti, rėkė: „Tu nerėk ant manęs, aš tau padarysiu!“. Todėl ji supykusi paėmė P už abiejų rankų žastų ir papurtė, lengvai sudavė delnu per veidą. P yra neįgali, jos silpnas regėjimas, viena akimi ji praktiškai nemato, be to ji yra labai judri, hyper aktyvi, todėl dažnai būna, kad pradeda dūkti ir pati užsigauna pargriuvusi. Įvykio metu buvo neblaivi, po įvykio analizavo situaciją, bandė ją prisiminti, mano, kad galėjo suduoti P ranka per veidą, bet tik tam, kad atkreipti į save jos dėmesį, mano, kad neapskaičiavo savo jėgų ir nuo to ant dukros veido liko mėlynė. Ji nuoširdžiai galisi dėl to, ką padarė (b. l. 56, 71).

Liudytojo S. M. parodymais nustatyta, kad nuo 2015 m. gegužės 9 d. jis buvo pas G. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, septintame aukšte. Jos vyras šiuo metu yra išvažiavęs į Vokietiją dirbti, ji bute gyvena su dukra P, kuriai yra 6 metai. Jie per visas dienas, kol buvo pas G, vartojo alkoholį. Mergaitė buvo namuose. Šaldytuve buvo maisto, mergaitė buvo pamaitinta. Tik G nenorėjo leisti jos į lauką, kadangi mergaitė yra psichiškai nesveika, ji nueina toli nuo namų, klaidžioja po Rimkų mikrorajoną. 2015 m. gegužės 12 d., tikslaus laiko pasakyti negali, nepamena, jis su G vartojo alkoholį jos bute, jam paskambino jo buvusi sugyventinė A, kurios pavardės nežino, kuri ji jam pasakė, kad ją muša jos dabartinis sugyventinis. Jis liepė A leistis prie laiptinės, kviesti taksi ir važiuoti iš (duomenys neskelbtini)namo prie (duomenys neskelbtini) namo, kur gyvena G. A atvažiavo, jis sumokėjo taksi vairuotojui, jie atėjo pas G į butą. Bute, išgertuvių metu P pasakė, kad nori limonado, G atsakė, kad neturi pinigėlių, tuomet P pradėjo isteriškai elgtis, pradėjo šaukti, verkti. Ji taip pradėjo elgtis dėl savo ligos, G niekaip negalėjo jos nuraminti, tuomet paėmusi ją už rankų žastų, papurtė, sakydama: “Nusiramink“, sudavė delnu per veidą. Tuomet P. A. pradėjo skųstis, kad ją muša. A pradėjo šaukti ant G, pradėjo P glostyti ir pasiūlė eiti kartu su ja į lauką. G pradėjo prieštarauti, bet A su P jos neklausė ir išėjo į lauką. Kai A su P išėjo į lauką, po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. G buvo apkaltinta mergaitės sumušimu ir sulaikyta. Kas atsitiko lauke, ir iš kur atsirado policija, jis nežino. G mergaitės nemušė, ji tik ją papurtė, kad mergaitė nurimtų ir nustotų šaukti, delnu sudavė per veidą, bet ne dėl to, kad mergaitę sužalotų, o kad ji atsitokėtų, nes mergaitė buvo nevaldoma (b. l. 41–42).

Liudytojos D. R. parodymais nustatyta, kad 2015 m. gegužės 12 d., apie 13 val., ji atvažiavo prie parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini). Išlipusi iš automobilio ėjo link parduotuvės, ją pašaukė kažkokia nepažįstama moteris, kuri vedėsi verkiančią mergaitę. Ji sustojo ir palaukė, kol ji prieis. Moteris pasakė, kad rado gatvėje verkiančią mergaitę, pasiklausinėjo vaiko, kodėl ji verkia, mergaitė skundėsi, kad mama ją muša, neduoda valgyti, kaip pasakojo moteris, ji su vaiku nuėjo iki buto, kur mergaitė gyvena, ten rado geriančią motiną su kažkokiu vyru. Kadangi motina buvo girta, susišnekėti jai su ja nepavyko, todėl moteris paprašė jos pagalbos, sakė, kad yra nevietinė ir nežino, kur yra Vaikų teisių apsaugos tarnyba, teiravosi telefono. Ji pati nežinojo, koks Vaikų teisių apsaugos tarnybos telefono numeris, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Kol laukė policijos, ji bandė vaiko klausinėti, jai pavyko išsiaiškinti, kad mergaitei 6 metukai, gyvena devynaukštyje, 7 aukšte, ji į namą nurodė pirštu, suprato, kad tai (duomenys neskelbtini) namas. Pastebėjo, kad vaikas labai audringai, net isteriškai reaguodavo į žodį „mama“, kai pradėdavo minėti jos mamą, ji pradėdavo verkti. Mergaitė sakė, kad mama beveik visada geria, ją muša, neduoda valgyti, mergaitė rodė jai ant peties didelę mėlynę. Labiausiai ją sukrėtė vaiko reakcija į motiną, nes, kaip jau minėjo, minint motiną, vaikas labai verkė, taip pat pastebėjo, kad vaikas buvo neprižiūrėtas, mergaitės rūbai buvo labai nešvarūs, taip pat ji pati buvo nešvari (b. l. 44).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatoma, kad 2015 m. gegužės 12 d. budėtojas gavo pranešimą apie tai, kad prie parduotuvės „Norfa“, (duomenys neskelbtini), rasta 6 metų amžiaus mergaitė, kuri verkia, teigia, kad ją sumuš motina, kuri yra neblaivi. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad 2015 m. gegužės 12 d., apie 13 val. D. R. ir A. G. prie parduotuvės „Norfa“ sutiko verkiančią mergaitę, kuri teigė, kad ją sumušė motina, kuri girtauja su kažkokiu nepažįstamų vyru. Smurtą patyrusi P. G., gim. 2008 m., paaiškino, kad smurtas pasireiškė suduodant vieną smūgį į kairį petį ir per kairiojo raktikaulio sritį (b. l. 1–4).

Specialisto išvada Nr. G1292/15(02) nustatoma, kad P. G. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame žande bei dešinėje šlaunyje. Poodinės kraujosruvos dešiniame žande padarytos 2-3 paros iki apžiūros, o poodinė kraujosruva dešiniame šlaunyje 7-9 paros iki apžiūros. Poodinės kraujosruvos dešiniame žande ir dešinėje šlaunyje padarytos kietai bukais daiktais, kuo galėjo būti rankų pirštai. Poodinės kraujosruvos dešiniame žande ir dešinėje šlaunyje tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 10).

2015 m. gegužės 25 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu dėl informacijos pateikimo Nr. 6B-14/914 nustatoma, kad G. G., gyv. (duomenys neskelbtini), šeima, kurioje augo mažametė P. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. liepos 24 d. buvo įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, dėl girtavimo bei netinkamos mažametės dukters priežiūros. Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų su socialinės rizikos šeimomis rekomendacijomis, 2014 m. balandžio 1 d. aukščiau minėtos pilietės šeima buvo išbraukta iš Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitos, išnykus priežastims, tačiau buvo palikta Jonavos rajono socialinių paslaugų centro stebimų šeimų sąrašuose. 2014 m. birželio mėnesį G. G. šeima buvo išbraukta iš Jonavos r. socialinių paslaugų centro stebimų šeimų apskaitos ir įtraukta į paramos šeimai tarnybą. 2015 m. rugpjūčio 18 d. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl galimai panaudoto fizinio smurto mažametės P. G. atžvilgiu. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistai bei socialiniai darbuotojai su socialinės rizikos šeimomis, pagal savo funkcijas teikia socialines paslaugas ir tiesiogiai bendrauja su G. G. šeima, siekdami geresnių rezultatų (b. l. 16).

2015 m. rugsėjo 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad įtariamoji G. G. pateikė 2015 m. rugpjūčio 31 d. pažymos dėl specialiojo ugdymosi ir švietimo paslaugos skyrimo Nr. V3-99 kopiją, 2013 m. spalio 24 d. rašto Nr. R-4691 dėl neįgalumo nustatymo kopiją, neįgalumo lygio pažymos Nr. 0066402 kopiją, neįgaliosios P. G. pažymėjimo Nr. 0870663 kopiją, 2015 m. rugpjūčio 31 d. pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo Nr. V2-94 kopiją, išrašo iš medicininių dokumentų kopiją (b. l. 57–58).

2015 m. rugpjūčio 31 d. pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir švietimo paslaugos skyrimo Nr. V3-99 nustatoma, kad P. G. nustatyti elgesio ar/ir emocijų (aktyvumo ir dėmesio) sutrikimas, mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos, vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai (b. l. 59).

Neįgalumo lygio pažymos NL-3 Nr. 0066402 duomenimis, P. G., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas lengvas neįgalumo lygis (b. l. 65).

Tokiu būdu byloje aukščiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad G. G. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, t. y. smurtaudama sukėlė savo mažametei dukrai P. G., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė mažametės dukros sveikatą, t. y. ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę. G. G. praeityje nebuvo teista, nebausta administracine tvarka , įrašyta į Jonavos psichikos sveikatos centro psichiatro ir priklausomybės ligų psichiatro aktyviąją priežiūrą , bedarbė, registruota darbo biržoje (b. l. 74-75, 78, 80, 82–83). Jos atsakomybę lengvina aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – ji veikė apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). G. G. yra bedarbė, gauna pašalpą, jos teigimu, sugyventinis dirba Vokietijoje, be to, ji turi neoficialių pajamų, dirba atsitiktinius darbus, už kuriuos ji gauna pajamas, todėl nurodė, kad baudą sumokėti įstengs (b. l. 71). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajai gali būti pasiekti, paskiriant jai baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

G. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir skirti 6 MGL - 225,96 Eur - dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. G. 4 MGL -151 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro) - dydžio baudą.

Įskaityti G. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-05-12 iki 2015-05-13 , prilyginant sulaikyme išbūtą laiką 2 MGL dydžio baudai ir laikyti ją sumokėjus 2 MGL dydžio baudą (BK 66 str., 65 str. 1d.2 p. „a“ pp.).

Kardomąją priemonę G. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po to – ją panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Damulienė