- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- 2VP-16242-1134/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08445-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis D. J., D. J., L. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti D. J. nuosavybės teisę į ½ dalį jo sutuoktinės L. J. piniginių lėšų – 1 387,22 Eur, taip, kad būtų galima iš aukščiau nurodyto turto išieškoti.
2. Nurodė, kad skolininkas D. J., vykdantis individualią veiklą, pareiškėjai skolingas 2771,58 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Nuo 2022 m. kovo 29 d. įsiskolinimo išieškojimas perduotas antstoliams, o 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. VIA_NPE-1589 buvo papildytas skolos išieškojimas ir perduotas antstoliui D. J. dėl 2062,42 Eur sumos išieškojimo. Skola neišieškota. Antstoliui vykdant vykdomąją bylą buvo areštuotos skolininko sutuoktinės visos sąskaitos banke. Iš banko sąskaitos gauta 1387,22 Eur. Kaip nurodoma, 2025 m. vasario 7 d. buvo priimtas patvarkymas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko bei kitų bendraturčių susitarimu sudarymo bei patvarkymai išsiųsti skolininkui ir jo sutuoktinei. Pastarieji duomenų apie turto padalijimą patvirtinta tvarka nepateikė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo (išieškotojo) pareiškimas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą teismo posėdį pranešant suinteresuotiems asmenims.
5. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).
6. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.
7. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
8. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
9. Iš pareiškėjo pareiškimo ir jo priedų, taip pat antstolio D. J. teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0117/24/01647 medžiagos nustatyta, kad antstolis D. J. vykdo skolos išieškojimą iš skolininko D. J. išieškotojo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai pagal 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (8.1E) VIA_SP2E-1458, piniginis išieškojimas – 2062,42 Eur skola. Antstolis nustatė, kad skolininko santuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota su L. J.. Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų sutarties. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, antstolis areštavo skolininko ir jo sutuoktinės sąskaitas. Iš skolininko sutuoktinės banko sąskaitos 2025 m. vasario 6 d. gauta 1387,22 Eur. 2025 m. vasario 7 d. patvarkymu Nr. S-25-117-5567, antstolis pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų nuo patvarkymo surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėtas antstolio patvarkymas skolininkui buvo išsiųstas registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini). Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo, 2025 m. kovo 12 d. patvarkymu pareiškėjai ir bendrosios nuosavybės dalyvei L. J. pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
10. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
11. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).
12. Nustatyta, kad santuoka tarp D. J. ir L. J. sudaryta (duomenys neskelbtini); vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkas su sutuoktine santuokos nėra nutraukę. Nesant sudarytos vedybų sutarties bei nesant nutrauktai santuokai, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
13. Turtas, kuriame galima nustatyti skolininko dalį – 1387,22 Eur piniginės lėšos, esančios sutuoktinės L. J. vardu atidarytoje Luminor Bank AS sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad minėtas turtas yra L. J. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.
14. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
15. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).
17. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
18. Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad skolininkas ir L. J. yra sutuoktiniai, kurie vedybų sutarties nėra sudarę, skolininkas turto, kurio pakaktų skolai sumokėti neturi, o skolininkui kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1387,22 Eur piniginės lėšos, esančios sutuoktinės L. J. vardu atidarytoje Luminor Bank AS sąskaitoje, todėl minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. J. ir L. J. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkas D. J. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šioje vykdomojoje byloje Nr. 0117/24/01647, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą ir nustato, kad skolininkui D. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. J. piniginių lėšų – 1 387,22 Eur, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnio 1 dalis).
20. Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 ir 667 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, juridinio asmens kodas 191683350, pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad skolininkui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. J. 1 387,22 Eur piniginių lėšų.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui D. J. vykdomąją bylą Nr. 0117/24/01647.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.