- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 2-621/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- A.Jurgučio
- Kreditorius
- "Raseinių projektas" Kauno apskrities VMI "Jurgio baldai" V. Dijoko įmonė "Gojus" "Baltijas Izaugsmes Grupa"
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios A. J. individualios įmonės administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atmestas administratoriaus prašymas įpareigoti bankrutavusios A. J. individualios savininką A. J. pateikti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas (bylos Nr. B2-124-267/2010).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nutartimi A. J. IĮ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad kreditorius Kauno apskrities VMI 2010 m. rugsėjo 16 d. informavo administratorių, jog A. J. nėra pateikęs pelno mokesčių deklaracijų, PVM deklaracijų už 2008 m., t. y. už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Administratorius prašė įpareigoti A. J. IĮ savininką A. J. pateikti Kauno apskrities VMI nurodytas deklaracijas, o jam to neįvykdžius – skirti iki 10 000 Lt baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi administratoriaus prašymą atmetė. Nurodė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 79 straipsnio 1 dalies nuostatas mokesčio deklaraciją pasirašo mokesčių mokėtojas arba jo atstovas, taip pat kiti asmenys, nurodyti atitinkamo mokesčio deklaracijos užpildymo nurodymuose. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiau iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Nutartis iškelti bankroto bylą A. J. IĮ įsiteisėjo 2009 m. sausio 27 d. Teismas padarė išvadą, kad įmonės valdymą perėmus administratoriui, jam atsiranda pareiga pateikti reikiamas deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu bankroto administratorius prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir administratoriaus prašymą tenkinti – įpareigoti A. J. pateikti Kauno apskrities VMI nurodytus dokumentus, t. y. pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio deklaracijas už 2008 m., taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad susiklostė faktinė situacija, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės savininkas ir vadovas A. J. nepateikė reikalaujamų deklaracijų mokesčių administratoriui už 2008 m., t. y. mokestinį laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju, bankroto administratorius, prisiimdamas įsipareigojimą pateikti deklaracijas už nepateiktą iki bankroto bylos iškėlimo laikotarpį pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, prisiimtų ir teisinę atsakomybę už teisingų mokesčių deklaracijų pateikimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogišką ginčą tarp mokesčių administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės administratoriaus, išaiškino, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento finansinė atskaitomybė ir atitinkamų mokesčių deklaracijų sudarymas bei pateikimas – įmonės vadovo, o ne bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1616/2008). Minėtoje administracinėje byloje teismas taip pat pasisakė, kad esama spraga, kai įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai neperduoda administratoriui finansinės atskaitomybės dokumentų, užpildytų deklaracijų, ar apskritai nėra įvykdę pareigos pateikti mokesčių administratoriui deklaracijas įstatymu nustatytu terminu ir, kai bankrutuojančios įmonės administratorius neturi pareigos teikti deklaracijas už nepateiktą iki bankroto bylos iškėlimo laikotarpį pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, teismo nuomone, galėtų būti užpildyta pasitelkiant mokesčių administratoriui suteiktus įgalinimus. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentinius patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti. Šios nuostatos pagrindu administratorius nėra įpareigojamas teikti atitinkamas mokesčių deklaracijas, o tik privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentinius patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą A. J. prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus ar veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Įmonei iškėlus bankroto bylą, A. J. neteko visų savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) ir šiuo metu tokių įgaliojimų neturi ir nebegali atgaline data teikti ataskaitas, nes jis nebėra juridinio asmens – individualios įmonės vadovas. Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, tačiau po šios sprendimo priėmimo pasikeitė bankrutuojančios įmonės ataskaitų teikimo teisinis reguliavimas, todėl pareiškėjo nurodyta teismų praktika nagrinėjamoje byloje negalima vadovautis. A. J. įmonės vardu neturėjo galimybės pateikti deklaracijų iki bankroto bylos iškėlimo, nes 2008 m. buhalterinės apskaitos dokumentai yra paimti dar 2008 m. vasarą ir yra laikomi Raseinių rajono policijos komisariate, kuriama atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įmonės veiklos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas, ar bankroto proceso metu bankrutavusios individualios įmonės savininkas turi pareigą pateikti mokesčių administratoriui pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už laikotarpį iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas.
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Byloje nustatyta, kad A. J. IĮ bankroto byla iškelta Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2009 m. sausio 27 d. Todėl nuo 2009 m. sausio 27 d. įmonės savininkas A. J. neteko visų savo įgaliojimų ir šiuo metu jokių įgaliojimų veikti įmonės vardu neturi, nes jis nebėra juridinio asmens vadovas.
Apeliantas klaidingai mano, kad jo nurodytoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1616/2008) buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas. Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp mokesčių administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės administratoriaus ir buvo sprendžiama dėl bankroto administratoriaus pareigos teikti pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už laikotarpį iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad bankroto administratorius tokios pareigos neturi. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje administracinis teismas iškėlė dvi versijas. Viena iš jų, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento finansinė atskaitomybė ir atitinkamų mokesčių deklaracijų sudarymas bei pateikimas yra įmonės vadovo, o ne bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga. Antra, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius nėra įpareigojamas teikti atitinkamas mokesčių deklaracijas, o tik privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentinius patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti. Šias motyvais administracinis teismas paneigė bankroto administratoriaus pareigą teikti pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už laikotarpį, kada įmonei dar nebuvo suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar bankrutavusios įmonės savininkas turi pareigą pateikti mokesčių administratoriui pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už laikotarpį iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl bankrutavusios įmonės savininko pareigos sudaryti ir pateikti atitinkamas mokesčių deklaracijas.
Minėta, kad 2009 m. sausio 27 d. įmonės savininkas A. J. neteko visų savo įgaliojimų, kaip įmonės vadovas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, jis neturi pareigos bankrutavusios įmonės vardu sudaryti ir teikti mokesčių deklaracijas atitinkamoms institucijoms. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kreditorius Kauno apskrities VMI nereikalavo iš bankroto administratoriaus pateikti minėtas deklaracijas. Bankroto administratoriui adresuotu raštu šis kreditorius tikslino savo finansinius reikalavimus ir nurodė, kad Kauno apskrities VMI nustatytais terminas nėra pateiktos tam tikros deklaracijos, todėl gavus šias deklaracijas, finansinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei gali būti patikslintas. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punkto nuostatą, kad tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentinius patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti. Ši įstatymo nuostata taip pat paneigia bankrutavusios įmonės savininko pareigą sudaryti ir teikti mokesčių administratoriui deklaracijas po teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.