Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. Č., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

1. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

2. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

3. 1969 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas sudarė santuoką su L. K. (pareiškimo Nr. CBP-7609 priedai).

4. Pareiškėjas su sutuoktine L. K. turi dukrą (suinteresuotą asmenį) I. Č. (pareiškimo Nr. CBP-7609 priedai).

5. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pareiškėjo vardu nuosavybės teise po santuokos sudarymo su L. K. nuo 1991 m. kovo 14 d. buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Taip pat pareiškėjo vardu nuo 1995 m. birželio 1 d. įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. Nurodytas turtas buvo įgytas pareiškėjo ir L. K. santuokos metu (pareiškimo Nr. CBP-7609 priedai).

6. L. K. mirė būdama santuokoje su pareiškėju. Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė.

7. Bylos duomenimis pareiškėjas iki sutuoktinės L. K. mirties 2019 m. gruodžio 18 d., gyveno su ja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, po sutuoktinės mirties ir toliau šiame bute gyvena moka už jį mokesčius bei jį valdo kaip savo. Taip pat pareiškėjas rūpinasi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, jį prižiūri bei moka su juo susijusius mokesčius (pareiškimo Nr. CBP-7609 priedai).

8. 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

9. Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis).

10. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. 2019 m. gruodžio 18 d., mirus pareiškėjo sutuoktinei L. K. baigėsi bendroji jungtinė pareiškėjo M. K. ir L. K. kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline. Vadovaujantis suformuota teismų praktika CK 3.117 straipsnio prezumpcija reiškia, kad sutuoktinių dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-490/2007).

11. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnį nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.

12. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas turi teisę paveldėti mirusios L. K. turtą pagal įstatymą, kadangi jis buvo laikomas įpėdiniu pagal įstatymą (1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 573 straipsnio 1 punktas,), tačiau jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas M. K. po L. K. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą L. K. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

13. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė savo sutuoktinės L. K., mirusios 2019 m. gruodžio 18 d., palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.

14. Pažymėtina, kad teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. Č., valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2019 m. gruodžio 18 d., palikimą faktiškai valdydamas mirusiosios turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.