- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- A-146-529-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Policijos departamento prie Lietuvos
- Atsakovas
- Klaipedos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui del tarnybines
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimes Baltrunaites (praneeja) ir Aruno Sutkeviciaus, pagal raytinio proceso taisykles apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. baland˛io 10 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo A. L. skunda atsakovui Klaipedos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui del tarnybines ivados dalies panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas A. L. (toliau – ir pareikejas) skundu (b. l. 4-6) kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma ir prae:
1) i dalies panaikinti Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. sausio 26 d. tarnybinio patikrinimo ivada Nr. 30-IS-22 „Del A. L. traumos“;
Šalies argumentai
2) pripa˛inti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu atliekant tarnybines pareigas ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu;
3) ipareigoti Klaipedos apskrities vyriausiaji policijos komisariata iduoti jam siuntima i Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centro Centrines medicinines ekspertizes komisija del sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo.
Skunde pareikejas paaikino, kad tarnybos metu – 2008 m. lapkricio 28 d., apie 10:30 val., Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipedos apskrities VPK) patalpose, lipdamas laiptais i antra aukta paimti i ratines dokumentu, paslydo ir susi˛alojo koja (diagnozuotas kaires pedos 3-4 pirtu pagrindines falangos lu˛imas). Del ios traumos nuo 2008 m. gruod˛io 1 d. iki 2008 m. gruod˛io 19 d. buvo nedarbingas. Klaipedos apskrities VPK, atlikes tarnybini patikrinima 2009 m. sausio 26 d. ivadoje Nr. 30-IS-22 „Del A. L. traumos“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo ivada) pripa˛ino, kad su˛alojimas nesusijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai ir kompensacija del su˛alojimo jam nemoketina. Pareikejo nuomone, Tarnybinio patikrinimo ivada nepagrista, todel turetu buti panaikinta.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigunui imokama nuo vienu iki penkeriu metu (nuo 12 iki 60 menesiu) jo vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija del pareiguno su˛alojimo, susi˛alojimo arba jo sveikatos sutrikdymo numatyta esant ioms alternatyvioms salygoms: 1) atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 2) kai su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 3) kai sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Pareikejo nuomone, Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta trecioji kompensacijos mokejimo salyga, skirtingai ne dvi pirmosios, nesieja tarnybiniu pareigu ar pareiguno statuso su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, kaip klaidingai nurodyta Tarnybinio patikrinimo ivadoje. Pagrisdamas ia savo pozicija pareikejas remesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, priimtomis administracinese bylose Nr. A15-327/2005, Nr. A15-740/2006, Nr. A11-735/2005. Pa˛ymejo, kad minetose bylose buvo taikyta originalios istatymo redakcijos Statuto 40 straipsnio 3 dalis (2003 m. baland˛io 29 d. istatymo redakcija), kuri numate, kad pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga, eidamas tarnybines pareigas, arba del tarnybos, imokama nuo vienu iki penkeriu metu (nuo 12 iki 60 menesiu) jo darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija. Pareikejo nuomone, mineta teises norma lingvistiniu ir loginiu turiniu visikai atitinka nagrinejamoje byloje taikytina Statuto 2006 m. rugpjucio 8 d. redakcija, kuri isigaliojo nuo 2007 m. sausio 1 d.). Pareikejas taip pat remesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. lapkricio 22 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimais.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipedos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareikejo skundu nesutiko.
Atsiliepime i skunda (b. l. 19-20) paaikino, kad del A. L. patirtos traumos buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Ivykis buvo itirtas visapusikai ir salygos kompensacijai gauti, numatytos Statuto 40 straipsnio 3 dalyje, nenustatytos. Teige, kad pareikejo praymas pripa˛inti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo, nepagristas. Remesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracineje byloje Nr. A62-1123/2007.
Treciasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos su pareikejo skundu nesutiko ir prae skunda atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 16-17) teige, kad nagrinejamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybiu, kuriu pagrindu butu galima teigti, kad pareikejo patirtos traumos prie˛astis buvo jo tarnybiniu pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leid˛ianciu teigti, kad pareikejas buvo su˛alotas del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar statuso. Atsakovas tarnybinio patikrinimo ivadoje teisingai ivertino ivyki kaip nelaminga atsitikima ir todel patirtos traumos atsiradimo aplinkybes nesiejamos su salygomis kompensacijos mokejimui.
II.
Klaipedos apygardos administracinis teismas 2009 m. baland˛io 10 d. sprendimu pareikejo skunda patenkino visikai. Teismas pakeite Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. sausio 26 d. tarnybinio patikrinimo ivados Nr. 30-IS-22 dali, kuria pripa˛inta, jog A. L. su˛alojimas nesusijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai ir nurode, kad A. L. sveikata buvo sutrikdyta tarnyboje del tarnybiniu pareigu atlikimo. Teismas ipareigojo Klaipedos apskrities VPK iduoti A. L. siuntima i Sveikatos prie˛iuros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Centrine medicinos ekspertizes komisija (toliau – ir CMEK) sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymui per deimt dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos.
Teismas nustate, kad gincas yra kiles del Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos mokejimo (teisiniu santykiu, del kuriu kilo gincas, atsiradimo metu galiojo 2008 m. gruod˛io 30 d. istatymo XI-122 redakcija). Aikindamas ios redakcijos Statuto 40 straipsnio 3 dalyje itvirtinta teises norma loginiu bei sisteminiu metodu teismas priejo prie ivados, jog mineta norma itvirtina tris alternatyvias salygas, kurioms esant pareigunams gali buti imoketos kompensacijos:
1) pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai;
2) pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai;
3) pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso.
Teismas pa˛ymejo, kad trecioji salyga, skirtingai ne pirmosios, nesieja tarnybiniu pareigu ar pareiguno statuso su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Todel teismas pripa˛ino nepagristais atsakovo Tarnybinio patikrinimo ivadoje nurodytus argumentus, kad pareikejo patirtos traumos atsiradimo aplinkybes nesietinos su kompensacijos mokejimu, nes pareikejo atliekama tarnyba nebuvo susijusi su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno sveikatai ir gyvybei. Teismas pasisake, kad taikant Statuto 40 straipsnio 3 dalyje apibre˛ta kompensaciju mokejimo salyga tuo atveju, kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, butina nustatyti ir irodyti fakta, kad pareiguno sveikatos sutrikdymo prie˛astis yra susijusi arba su tarnybiniu pareigu atlikimu, arba su pareiguno statusu.
Teismas remesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracineje byloje Nr. A15-327/2005 pateiktu savokos „eidamas tarnybines pareigas“ aikinimu. Taip pat remesi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2005 m. bir˛elio 14 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A11–735/2005 pateiktu aikinimu, jog aplinkybes, kurioms esant ivyksta su˛alojimas, turi atsirasti ne del pareiguno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru budu, o del to, kad jis turejo taip elgtis vykdydamas atitinkamus institucijos (kurioje tarnauja) nurodymus arba patvarkymus.
Teismas pasisake, kad pareikejo patirta trauma patvirtina byloje pateikti irodymai (b. l. 32-33). I Tarnybinio patikrinimo ivados matyti, kad 2008 m. lapkricio 28 d. apie 10.30 val. Klaipedos apskrities VPK Vieosios tvarkos biuro virininkas A. L. tarnybos metu, tarnybinese io Komisariato patalpose, esanciose Taikos pr.63, Klaipedoje, lipdamas laiptais i pirmojo aukto i antraji paimti dokumentu paslydo ir susi˛alojo kaires kojos pirtus. Teismas nustate, kad byloje nera duomenu (ju nepateike nei atsakovas, nei treciasis suinteresuotasis asmuo), leid˛ianciu manyti, kad prie patirdamas trauma, pareikejas minimaliai nesilaike atsargaus elgesio taisykliu, todel patirto su˛alojimo negalima vertinti kaip pareikejo didelio neatsargumo pasekmes (Statuto 40 straipsnio 6 dalies 6 punktas). Teismas vertino, jog nagrinejamu atveju egzistavo visos salygos, leid˛iancios pareikejo patirta trauma laikyti ivykiu, atitinkanciu Statuto 40 straipsnio 3 dalyje apibre˛ta kompensaciju pareiguno sveikatos sutrikimo atvejais mokejimo salyga ir konstatavo, jog pareikejo A. L. sveikata buvo sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo. Teismas nusprende, kad gincijama Tarnybinio patikrinimo ivados dalis neteiseta i esmes ir naikintina vadovaujantis Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi ji savo turiniu prietarauja auktesnes galios teises aktui – Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 daliai.
III.
Treciasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos pateike apeliacini skunda (b. l. 73-75), kuriuo prao panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima – pareikejo skunda atmesti.
Apeliacinis skundas grind˛iamas iais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, kad A. L. sveikata buvo sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo. I nustatytu bylos faktiniu aplinkybiu matyti, kad pareikejas patyre trauma tarnybos metu lipdamas laiptais i antra aukta paimti i ratines dokumentu (paslydo ir susi˛alojo). Nagrinejamu atveju nera aplinkybiu, leid˛ianciu teigti, kad pareikejo patirtos traumos prie˛astis buvo jo tarnybiniu pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kad pareikejas buvo su˛alotas del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar statuso.
2. Tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu, taciau nera Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytu salygu moketi kompensacija, su˛alotas pareigunas turi teise i imoka, kurios mokejimo tvarka nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teises aktais. Tai pa˛ymeta Tarnybinio patikrinimo ivadoje.
3. Pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo nuostatas visi administraciniai teismai turi vadovautis tokia atitinkamu teises nuostatu (normu, principu) turinio samprata, taip pat iu teises normu taikymo praktika, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) sprend˛iant ankstesnes analogikas bylas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracineje byloje Nr. A9-1123/2007 esant analogikoms faktinems aplinkybems konstatavo, jog nera pagrindo teigti, kad pareiguno patirtos traumos prie˛astis buvo jo tarnybiniu pareigu vykdymas.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipedos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 79-80) prao pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima.
Pagrisdamas savo pozicija, nurodo iuos argumentus:
1. Teismas nepagristai konstatavo, kad pareikejo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareikejas trauma patyre tarnybos metu lipdamas laiptais paimti i ratines dokumentu (paslydo ir susi˛alojimo). Nagrinejamu atveju nera aplinkybiu, leid˛ianciu teigti, kad pareikejo patirtos traumos prie˛astis buvo jo tarnybiniu pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kad pareikejas buvo su˛alotas del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar statuso.
2. Teigia, kad nagrinejamoje byloje taikytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracineje byloje Nr. A62-1123/2007 suformuota praktika.
Atsiliepimas
Pareikejas A. L. atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 81-82) prao treciojo suinteresuoto asmens apeliacini skunda atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista.
Atsiliepime nurodo i esmes tuos pacius argumentus, kuriais grinde savo skunda teismui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes pagristai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinese bylose Nr. A15-327/2005, Nr. A15-740/2006, Nr. A11-735/2005. Pareikejo nuomone, nagrinejamu atveju egzistavo visos salygos, leid˛iancios jo patirta trauma pripa˛inti ivykiu, atitinkanciu Statuto 40 straipsnio 3 dalyje apibre˛ta kompensacijos pareiguno sveikatos sutrikdymo atvejais mokejimo salyga, kad jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinejamas gincas kiles del atsakovo Klaipedos apskrities VPK 2009 m. sausio 26 d. tarnybinio patikrinimo ivados Nr. 30-1S-22 „Del A. L. traumos“, kuria pripa˛inta, kad pareikejo 2008 m. lapkricio 28 d. apie 10.30 val. su˛alojimas nesusijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei, todel kompensacija del su˛alojimo nemoketina, pagristumo ir teisetumo.
Kompensacijas vidaus tarnybos sistemos pareigunams del ju su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrikdymo numato Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis. Taciau ne kiekvienas vidaus tarnybos sistemos pareiguno su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrikdymo faktas suteikia pagrinda gauti kompensacija. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje (byloje aktuali 2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr.X-804 redakcija) nustatyta teisini reguliavima kompensacijos gali buti mokamos, jei teises aktu numatyta tvarka nustatoma (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), kad vidaus tarnybos sistemos pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas priskirtinas atitinkanciu viena i io Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju ir nera aplinkybiu, numatytu Statuto 40 straipsnio 6 dalyje, kurioms esant kompensacijos nemokamos.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dali (2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr.X-804 redakcija) pareigunui kompensacija del sveikatos sutrikdymo (nuo vienu iki 5 metu (nuo 12 iki 60 menesiu) pareiguno vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io) mokama nustacius viena i iu atveju: 1) pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 2) pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 3) pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso.
Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurode, kad teisiniu santykiu, del kuriu kilo gincas, atsiradimo metu galiojo 2008 m. gruod˛io 30 d. istatymo Nr.XI-122 redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnis. I bylos med˛iagos matyti, kad pareikejas susi˛alojo 2008 m. lapkricio 28 d. t.y. galiojant 2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr.X-804 redakcijai. Be to, 2008 m. gruod˛io 30 d. isigaliojusio 2008 m. gruod˛io 23 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo istatymo Nr.XI-122 2 straipsnyje nurodyta, kad pareigunui, kuris buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta iki io istatymo isigaliojimo, taikomos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, galiojusios iki io istatymo isigaliojimo. Taigi nagrinejamoje byloje sprend˛iant ginca taikytinas 2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr.X-804 redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnis.
Lyginant Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr.X-804 ir 2008 m. gruod˛io 23 d. istatymo Nr.XI-122 redakcijas matyti, kad minetoje teises normoje nustatytas teisinis reguliavimas 2008 m. gruod˛io 23 d. istatymu Nr.XI-122 buvo pakeistas tik ta prasme, jog buvo suma˛intas minimalus kompensacijos dydis (vietoj vienu metu numatytas vienas menuo), taip pat pakeistas kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju. Nagrinejamam gincui aktualios Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatancios kuriais atvejais pareigunui mokama kompensacija del jo su˛alojimo, susi˛alojimo arba jo sveikatos sutrikdymo, 2008 m. gruod˛io 23 d. istatymu Nr.XI-122 nebuvo pakeistos. Todel byloje nustatyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurode ne tos istatymo redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dali, kuri turi buti taikoma nagrinejamoje byloje, teismo sprendimo pagristumui bei teisetumui iuo konkreciu atveju itakos neturejo.
Ar pareiguno susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalu ministro patvirtinta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Igyvendinant ia Statuto nuostata, vadovaujantis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisyklemis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 (toliau – ir Taisykles), vidaus reikalu statutineje istaigoje turi buti atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu nustacius, kad pareiguno susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas priskirtinas kuriam nors i Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju, pareigunas siunciamas i Centrine medicinos ekspertizes komisija sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (Statuto 40 straipsnio 8 dalis).
Kaip matyti i bylos med˛iagos, Klaipedos apskrities VPK, vadovaudamasis minetomis Taisyklemis, atliko tarnybini patikrinima del io Komisariato Vieosios tvarkos biuro virininko A. L. 2008 m. lapkricio 28 d. 10.30 val. patirtos traumos. 2009 m. sausio 26 d. tarnybinio patikrinimo ivadoje konstatuota, kad A. L. kaires kojos trauma patyre (paslydo ir susi˛alojo) Klaipedos apskrities VPK tarnybinese patalpose tarnybos metu lipdamas laiptais i pirmo i antra aukta paimti i ratines dokumentu, susijusiu su jo tarnybos funkciju vykdymu. Tarnybinio patikrinimo ivadoje Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies prasme pripa˛inta, kad A. L. susi˛alojimas nesusijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai ir kompensacija del susi˛alojimo jam nemoketina. Tarnybinio patikrinimo ivadoje vadovaujantis Statuto 41 straipsnio 1 ir 2 daliu nuostatomis pa˛ymeta, kad tais atvejais, kai pareigunas su˛alojamas tarnybos metu (iskyrus nedraudiminius ivykius) jis turi teise gauti imoka, kurios mokejimo tvarka nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teises aktai.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad A. L. sveikata buvo sutrikdyta del tarnybos pareigu atlikimo, t.y. konstatavo, jog nagrinejamas atvejis priskirtinas Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytam treciajam kompensacijos imokejimo atvejui, kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso.
Priimdamas sprendima pirmosios instancijos teismas remesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracineje byloje Nr. A15-327/2005 ir nutartimi administracineje byloje Nr. A11-735/2005, kuriuose sprend˛iant gincus buvo taikytos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio nuostatos. ia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat administracineje byloje Nr. A15-740/2006 priimta nutartimi, remiasi ir pareikejas.
Patikrinusi byla (ABTI 136 straipsnis) teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinejamu atveju neteisingai taike materialines teises normas, netinkamai remesi teismu praktika, todel prieme nepagrista ir neteiseta sprendima.
I Konstitucijoje itvirtintu teisines valstybes, teisingumo, asmenu lygybes teismui principu seka, kad tokios pat (analogikos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kita vertus, Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime, pa˛ymeta, kad teismu precedentu, kaip teises altiniu, reikmes negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismu precedentais reikia itin apdairiai. Pabre˛ta, kad teismams sprend˛iant bylas precedento galia turi tik tokie ankstesni teismu sprendimai, kurie buvo sukurti analogikose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kuriu faktines aplinkybes yra tapacios arba labai panaios i tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi buti taikoma ta pati teise, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. istatymo Nr. X-1685 redakcija) nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aikinimo taisykliu, suformuluotu analogikose ar i esmes panaiose bylose. ˇemesnes instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi auktesnes instancijos teismu teises aikinimo taisykliu, suformuluotu analogikose ar i esmes panaiose bylose. Administraciniu bylu teisenos istatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienoda administraciniu teismu praktika aikinant ir taikant istatymus.
Atsi˛velgdama i mineta Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei aptartas istatymu nuostatas apeliacines instancijos administracinio teismo teiseju kolegija pa˛ymi, kad teismu praktika taikant istatymus kitose administracinese bylose gali buti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylu faktines aplinkybes visikai identikos, sprend˛iant ginca buvo taikyta ir aikinta ta pati (tos pacios istatymo redakcijos) istatymo norma. Pirmosios instancijos teismo ir pareikejo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriose buvo sprend˛iami gincai del kompensaciju mokejimo taikant Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriasi nuo nagrinejamos bylos tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal taikyta teise, kadangi minetu istatymo straipsniu nustatytas teisinis reguliavimas buvo atitinkamai pakeistas.
Pirmosios instancijos teismo ir pareikejo nurodytose administracinese bylose Nr. A15-327/2005, Nr. A11-735/2005, Nr. A15-740/2006 vidaus tarnybos sistemos pareigunai traumas patyre atitinkamai 2003 m. liepos 27 d., 2003 m. lapkricio 11 d. ir 2003 m. rugpjucio 29 d., t.y. galiojant 2003 m. baland˛io 2 d. istatymo Nr.IX-1538 redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniui. Todel minetose bylose sprend˛iant gincus del kompensacijos mokejimo buvo taikyta ir aikinta iu gincu sprendimui aktuali 2003 m. baland˛io 2 d. istatymo Nr.IX-1538 redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis, kuri nustate kitas kompensaciju mokejimo salygas, negu numato nagrinejamoje byloje taikytinos redakcijos (pareikejas susi˛alojo 2008 m. lapkricio 28 d.) Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis (2006 m. liepos 19 d. istatymas Nr.IX-804).
2003 m. baland˛io 2 d. istatymo Nr.IX-1538 redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis numate salygas, kad kompensacija imokama pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos. ios Vidaus tarnybos statuto redakcijos kontekste administracinese bylose Nr. A15-327/2005, Nr. A11-735/2005, Nr. A15-740/2006, atsi˛velgiant i faktines aplinkybes, buvo sprend˛iama, ar situacijos, kai pareigunas susi˛alojo pakeliui i tarnyba lipdamas i mikroautobuso (2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A15-327/2005), sportuodamas pagal patvirtinta fizinio ir kovinio parengimo tvarkarati (2005 m. bir˛elio 14 d. nutartis administracineje byloje Nr. A11-735/2005), vykdamas i prokuratura pas tyrima kontroliuojanti prokurora (2006 m. vasario 1 d. nutartis administracineje byloje Nr. A15-740/2006) gali buti pripa˛intos, jog pareigunu sveikata buvo sutrukdyta jiems einant tarnybines pareigas ar del tarnybos.
Pirmiau mineta, kad pareikejo patirtos traumos atveju galiojusios ir nagrinejamoje byloje taikytinos 2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr.IX-804 redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis numato tris alternatyviai galimus kompensacijos imokejimo atvejus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktika del 2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr.IX-804 redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatu taikymo yra suformaves eileje administraciniu bylu (pav., 2007 m. gruod˛io 14 d. nutartis administracineje byloje Nr. A9-1123/2007; 2008 m. lapkricio 10 d. nutartis administracineje byloje Nr. A261- 1827/2008; 2008 m. gruod˛io 8 d. nutartis administracineje byloje Nr. A146-1987/2008, 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracineje byloje Nr. A502-2258/2009 ir kt.). Klaipedos apygardos administracinis teismas nagrinejamoje byloje nukrypo nuo iose bylose suformuotos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies (2006 m. liepos 19 d. istatymas Nr.IX-804) nuostatu aikinimo ir taikymo praktikos, nepagristai remesi praktika, kuri buvo suformuota del ankstesnes io istatymo redakcijos (2003 m. baland˛io 2 d. istatymo Nr.IX-1538).
2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr.IX-804 redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje istatymu leidejas kompensacijos imokejimo atvejus del pareiguno su˛alojimo, susi˛alojimo ar jo sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybines pareigas arba pareiguno su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrikdymo, susijusio su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, susiejo su butinaja salyga – tarnybiniu pareigu atlikimas turejo buti susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pa˛ymejo, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas treciasis kompensacijos imokejimo atvejis - kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso - su ia salyga nesiejamas, taciau teismas, nuspresdamas, kad pareikejo sveikata buvo sutrikdyta del jo tarnybiniu pareigu atlikimo, nagrinejamu atveju neteisingai taike ia Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostata. Teismas neteisingai vertino, kad pareikejo susi˛alojimo atvejis priskirtinas Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytam kompensacijos imokejimo atvejui, kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytiems kompensacijos imokejimo atvejams - kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso – gali buti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareiguno sveikata del atitinkamu jo atliktu veiksmu vykdant tarnybos pareigas (pav., sulaikymo u˛ padaryta nusikaltima ir pan.) ar atitinkamo statuso (Statuto 2 straipsnio 5 dalis) vidaus tarnyboje. I bylos med˛iagos akivaizdu, kad pareikejo sveikata buvo sutrukdyta ne del treciuju asmenu kokiu nors veiksmu pareikejo at˛vilgiu, susijusiu su pareikejo tarnybiniu pareigu atlikimu ar jo statusu vidaus tarnyboje, o del pareikejo patirto nelaimingo atsitikimo (pareikejas susi˛alojo tarnybos metu tarnybinese patalpose lipdamas laiptais). Byloje nustatyta, kad pareikejo tarnybos pareigu atlikimas susi˛alojimo metu (dirbo kabinetini darba, ejo i ratine pasiimti su tarnybos funkciju vykdymu susijusiu dokumentu) nebuvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Atsi˛velgdama i minetas byloje nustatytas aplinkybes teiseju kolegija konstatuoja, kad pareikejo susi˛alojimas pagal nagrinejamos bylos faktines aplinkybes nepriskirtinas ne vienam i Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu kompensacijos imokejimo atveju. Apelianto argumentas, kad nagrinejamu atveju nera aplinkybiu, leid˛ianciu teigti, jog pareikejo patirtos traumos prie˛astis buvo jo tarnybiniu pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kad pareikejas buvo su˛alotas del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar statuso, kad pareikejas susi˛alojo tarnybos metu del nelaimingo atsitikimo yra pagristas bylos med˛iaga ir teisingas.
Tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, kaip teisingai pa˛ymeta Klaipedos apskrities VPK tarnybinio patikrinimo ivadoje, pareigunas turi teise i imoka, kurios mokejimo tvarka nustato Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai.
Remdamasi idestytais argumentais teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aikino ir taike materialines teises normas (2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr.IX-804 redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dali), del to nepagristai patenkino pareikejo skunda. Todel treciojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareikejo skundas atmetamas.
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda patenkinti.
Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. baland˛io 10 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareikejo A. L. skunda atmesti.
Sprendimas neskund˛iamas.