Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. P-145 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. Š.“ (b.l. 1-12, t.1).

Ginčijamu įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (1 t., b. l. 13). Pareiškėjas ginčija paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą tuo pagrindu, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, nes jis tarnybinio nusižengimo nepadarė, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas. Statutas įtvirtina pagrindinius tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką. Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos vadovai, informuodami teisingumo ministrą apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, kartu pateikia šį faktą patvirtinančius dokumentus ar kitą medžiagą, kuri gali būti svarbi atliekant tarnybinį patikrinimą. Darytina išvada, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tai įtvirtinta ir Statuto 30 straipsnio 1 dalyje – už tarnybinį nusižengimą skiriama tarnybinė nuobauda. Remiantis Statuto 8 straipsniu, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja darbo įstatymai. Be to, šiems darbuotojams ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų darbuotojams taikomos Statuto 10 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 5 punktų ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos pataisos tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Pagal Statuto 30 straipsnį, nustatantį tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką pataisos pareigūnams, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į nusižengusio pataisos pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pataisos pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, ar jo elgesys kitaip pažeidžia teisės normų reikalavimus, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas), b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė) ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius: materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veikos įvertinimas. Kai tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimo išvadoje taip pat išdėstomas ankstesnės patikrinimo išvados ir ją surašiusio asmens ar komisijos veiksmų įvertinimas. Patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nusižengimo padarymo diena ar laikotarpis, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie pataisos pareigūno tarnybą (tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai, paskatinimai ir nuobaudos), ar nėra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo. Siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo nepateikiamas, jei tyrimo išvadoje nurodoma, kad yra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai arba pataisos pareigūnas, įtariamas padaręs pažeidimą, yra miręs.

Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.

Prieš pareiškėją atliktame tarnybiniame patikrinime nėra įrodyta, kad ankstesniame tyrime, kurį jis atliko, apklausti pareigūnai sąmoningai nesuteikė žinomos informacijos apie Specialiajame konvojavimo automobilyje buvusio monitoriaus dingimą, kad tie apklausti pareigūnai melavo, ir jam apie visa tai buvo žinoma, ir kad jis tai nuslėpė, arba kad jis darė poveikį apklaustiems pareigūnams dėl nurodomos informacijos turinio ar pan. Priešingai, Kauno NTI-PN SVS specialistas E. P. 2020-04-14 tarnybiniame pranešime Nr. 24-662, SVS jaunesnysis specialistas K. T. 2020-04-14 tarnybiniame pranešime Nr. 24-663, SVS specialistas G. V. 2020-04-14 tarnybiniame pranešime Nr. 24-667, iki 2020-04-06 Kauno NTI-PN SVS jaunesniojo specialisto pareigas ėjęs A. B. 2020-04-17 paaiškinime, gautame Kauno NTI-PN 2020-04-17, reg. Nr. 7-2095, SVS jaunesnysis specialistas N. R. 2020-04-24 tarnybiniame pranešime Nr. 24-748, SVS jaunesnysis specialistas D. V. 2020-04-24 tarnybiniame pranešime Nr. 24-747, SVS jaunesnysis specialistas D. B. 2020-05-14 tarnybiniame pranešime Nr. 24-846, SVS jaunesnysis specialistas Ž. B. 2020-05-11 tarnybiniame pranešime Nr. 24-822, SVS jaunesnysis specialistas G. G. 2020-05-08 tarnybiniame pranešime Nr. 24-811, SVS jaunesnysis specialistas M. K. 2020-05-08 tarnybiniame pranešime Nr. 24-809, SVS jaunesnysis specialistas N. M. 2020-05-06 tarnybiniame pranešime Nr. 24-797, SVS jaunesnysis specialistas M. R. 2020-05-06 tarnybiniame pranešime Nr. 24-796 yra nurodę, kad jie 2019 m. jau yra rašę komisijai paaiškinimus dėl jiems žinomų vaizdo stebėjimo monitoriaus dingimo aplinkybių, jas dar kartą patvirtino ir pabrėžė, kad nei vienam iš jų ankstesnių paaiškinimų teikimo metu nebuvo padaryta įtaka pateikti klaidingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją, tokius pat parodymus (kurie pateikti aukščiau) liudytojai davė ir apklausus juos teisme. Taigi, objektyviai neįrodžius, kad ankstesnio tyrimo metu surinkta informacija buvo neteisinga, klaidinga ir pareiškėjui apie tai buvo žinoma, laikoma, kad jo vadovaujama komisija, atlikdama tarnybinį patikrinimą dėl dingusio monitoriaus, vadovavosi patikima informacija ir, remdamasi ja, padarė pagrįstas išvadas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jo vadovaujama komisija apsiribojo tik formaliu aplinkybių vertinimu. Pažymėtina, jog Išvadą parengusi Komisija kaltų asmenų ar tikslių aplinkybių dėl dingusio vaizdo monitoriaus nenustatė, kaip ir nesurado monitoriaus. Nors šiai Komisijai SVS specialistas A. P. 2020-04-09 tarnybiniame pranešime Nr. 24-655 pateikė visiškai kitokius paaiškinimus, nei pareiškėjo vadovaujamai komisijai 2019-11-13 tarnybiniame pranešime Nr. PN-12088, kuriame buvo nurodęs: „Informuoju, kad vairuodamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namams priklausantį konvojaus automobilį Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), niekada nemačiau pakabinamo monitoriaus“. Akivaizdu, jog kažkuriai iš komisijų minėtas pareigūnas apie tą patį įvykį pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Tačiau nei vienai komisijai jo pateikta informacija neleido nustatyti tikslių vaizdo stebėjimo monitoriaus dingimo aplinkybių bei dėl to kalto (-ų) asmens (-ų). Be to, pažymėtina, jog pareigūnai paaiškino įvykius taip, kaip pamena, juo labiau kad įvykis galėjo būti 2016 metų, todėl akivaizdu, kad nepavyko nustatyti, kada tiksliai dingo monitorius.

Pareiškėjo vadovaujamos komisijos atlikto tyrimo metu, o vėliau ir prieš jį atlikto tarnybinio patikrinimo metu paaiškinimus teikę Specialųjį konvojaus automobilį turėję teisę vairuoti pareigūnai nurodė: monitoriaus vairuotojo kabinoje jie nematė nuo 2016 metų. Tačiau tarnybinis patikrinimas dėl monitoriaus dingimo aplinkybių nustatymo buvo pradėtas tik 2019 m. rugsėjo 20 d. Pareiškėjas įstaigoje tarnybą vykdo nuo 2018 metų birželio 11 dienos. Todėl jam negali būti taikoma atsakomybė dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo laiko. Išvadoje nurodoma: neatliekant kitų būtinų veiksmų buvo prarastas tarnybiniam patikrinimui svarbus laikas ir galimybės, kad tarnybinis patikrinimas būtų atliktas rezultatyviai. Koks svarbus laikas bei galimybės, atsižvelgiant į išdėstytą aplinkybių kontekstą, dėl pareiškėjo veiksmų buvo prarasti, Išvadoje nėra konkretizuojama ir nėra įrodoma, kad tokios pasekmės įvyko.

Išvadą parengusi Komisija, atlikusi naują tyrimą ir taip pat, kaip ir pareiškėjo atlikto tyrimo metu, nenustačiusi kaltų asmenų dėl dingusio monitoriaus bei taip pat nesuradusi monitoriaus, niekur nenurodo, kokios konkrečiai galimybės visa tai nustatyti buvo prarastos dėl du mėnesius trukusio jo vadovaujamos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu, „Tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.“. Faktinės aplinkybėmis rodo, jog pareiškėjo vadovaujama komisija tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Fiat Ducato monitoriaus“ surašė ir Kauno NTI-PN direktoriui tvirtinti pateikė 2019-11-19, o sudaryta ji buvo Kauno NTI-PN direktoriaus 2019-09-20 įsakymu Nr. 1-238 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“. Taigi, komisijos darbas užtruko 60 dienų, o tai neprieštarauja Tvarkos aprašui. Tarnybinio patikrinimo termino pratęsimas yra vadovo, o ne komisijos kompetencijos klausimas. Jeigu tarnybinį patikrinimą atliekanti komisija, nurodydama reikšmingas priežastis, kreipėsi į vadovą dėl termino pratęsimo, ir terminas buvo pratęstas, vadinasi, vadovas nurodytas aplinkybes pripažino svarbiomis. Pati komisija sprendimų dėl atliekamo patikrinimo termino pratęsimo nepriima, tik teikia dėl to motyvuotą prašymą. Darytina išvada, kad negali būti keliamas pareiškėjo atsakomybės klausimas dėl sprendimų, kurie buvo priskirti ne jo, kaip Komisijos pirmininko, kompetencijai.

Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, kaip Komisijos pirmininkas, nesilaikė ir netinkamai vykdė Darbo reglamento 39 punkte numatytus reikalavimus:

„39.1 p. „organizuoja komisijos ar darbo grupės darbą ir atsako už komisijai ar darbo grupei iškeltų užduočių įvykdymą:“. Pareiškėjas, vykdydamas Komisijos pirmininko pareigas, visa apimtimi atsako už komisijos parengtą Išvadą, kurią kompetentinga institucija (Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius) pripažino kaip atliktą neobjektyviai ir formaliai (2020-04-02 raštas Nr. 1S-802 „Dėl pažymos pateikimo“).

Kalėjimų departamento 2020-04-02 raštas Nr. 1S-802 „Dėl pažymos pateikimo“ negali būti laikomas neginčijamu įrodymu, kad 2019-11-19 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 24-2555 „Dėl Fiat Ducato monitoriaus“ yra neobjektyvi ir formali. Pastarajame rašte dėstoma pozicija, jog tarnybinis patikrinimas dėl dingusio stebėjimo monitoriaus vairuotojo kabinoje iš Specialiojo konvojaus automobilio atliktas formaliai, yra tendencingas. Suformuluota taip, kad atsirastų teisinis pagrindas prieš pareiškėją pradėti tarnybinį patikrinimą, nes tik anoniminis pranešimas tam nebūtų buvęs pakankamas pagrindas.

„39.4 p. atsiskaito direktoriaus pavaduotojui, kuruojančiam padalinį, kuriame dirba komisijos pirmininkas ar darbo grupės vadovas (išskyrus atvejus, kai komisijos pirmininkas yra direktoriaus pavaduotojas), ir įstaigos direktoriui už komisijos nuveiktą darbą:“. Pažymėtina, jog pareiškėjui L. Š. ir V. D. buvo abipusė pareiga keistis informacija apie Komisijos atliekamo tarnybinio patikrinimo eigą, nuveiktus darbus ir kitas planuojamas atlikti priemones visu Komisijos darbo laikotarpiu nuo 2019-09-20 iki 2019-11-19, kai Išvada buvo patvirtinta ir įgijo juridinę galią (Darbo reglamento 39.4 p., direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 5.29 p.).

Išvadoje ir jos dalyje „V. D. atsakomybės vertinimas“ (7 psl. paskutinė pastraipa ir 8 psl. pirma pastraipa) niekur nerašoma konkrečiai apie pareiškėjo veiksmus, pažeidžiančius Darbo reglamento 39.4 p. Išvados dalyje „L. Š. atsakomybės vertinimas“ taip pat nėra pagrindimo objektyviais įrodymais, kad jis nesilaikė Darbo reglamento 39.4 p. numatyto reikalavimo. Priešingai, Lietuvos probacijos tarnybos direktorius V. L. 2020-05-08 rašte Nr. S-613 „Dėl informacijos pateikimo“ yra nurodęs: „<...> tarnybinio patikrinimo eigą aptarinėjom su direktoriaus pavaduotoju bei Saugumo valdymo skyriaus vadovu <...>.“ Abejonių dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo kokybės nekilo. Pažymėtina, kad didesnę laiko dalį pareiškėjo vadovaujama komisija patikrinimą atliko Kauno NTI-PN vadovaujant V. L., nors tarnybinio patikrinimo išvadą 2019-11-19 patvirtino direktoriaus pavaduotojas V. D., kuris nuo 2019-11-15 buvo paskirtas laikinai vykdyti ir Kauno NTI-PN direktoriaus funkcijas.

„39.5 p. „teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę reikalauti iš struktūrinių padalinių dokumentų, būtinų komisijos ar darbo grupės veiklai;“ ir 39.6 p. „rengiant komisijos ar darbo grupės išvadas gali pasitelkti struktūrinių padalinių darbuotojus konsultuoti (kreipdamasis į atitinkamo struktūrinio padalinio vadovą)“. Išvadoje nurodyta, kad Komisija atlikdama tarnybinį patikrinimą netinkamai vykdė šias jai priskirtas pareigas, nes nesikreipė į Kauno NTI-PN direktorių dėl Komisijos sudėties papildymo, o tarnybinį patikrinimą atliko ne visos sudėties bei raštu nesikreipė į UAB „Autobrava Motors“, prekiaujančią „Fiat“ automobiliais, dėl vaizdo stebėjimo monitoriaus vertės nustatymo.

Darbo reglamento 39.5 ir 39.6 p. reglamentuoja teisę kreiptis į įstaigos struktūrinius padalinius. UAB „Autobrava Motors“ nėra Kauno NTI-PN struktūrinis padalinys, todėl rašto neišsiuntimas į minėtą įmonę negali būti laikomas Darbo reglamento 39.5 ir 39.6 p. pažeidimu. Lygiai taip pat ir tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos sudėties klausimas nepatenka į Darbo reglamento 39.5 ir 39.6 p. reguliavimą, todėl nesikreipimas į Kauno NTI-PN direktorių dėl komisijos sudėties papildymo negali būti laikomas Darbo reglamento 39.5 ir 39.6 p. pažeidimu.

„39.8 p. „atsako už kokybišką pavestų užduočių vykdymą ir dokumentų parengimą laiku“. Tvarkos aprašo 23 punkte nurodyta, kad, esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų, o Darbo reglamento 46 punkte patikslinta, kad Komisijai nustatytas terminas užduočiai įvykdyti gali būti pratęstas tik tuo atveju, kai komisijos pirmininkas pateikia motyvuotą prašymą, kuriame pateikia informaciją apie komisijos nuveiktą darbą ir išdėsto priežastis, dėl kurių neįvykdytos užduotys, tačiau, Tarnybinio patikrinimo komisijos nuomone, 2019-10-17 Komisijos pirmininko L. Š. Kauno NTI-PN direktoriui pateiktas tarnybinis pranešimas Nr. PN-10910 „Dėl tarnybinio tyrimo termino pratęsimo“ buvo neinformatyvus, neišsamus ir nemotyvuotas, o susipažinus su analizuojamo tarnybinio patikrinimo medžiaga darytina išvada, kad minėtame tarnybiniame pranešime išdėstyti teiginiai <...> vertintini kaip nepagrįsti, neišsamūs ir nemotyvuoti, nes nenurodo Komisijos nuveikto darbo rezultatų, o įvardytos priežastys, pagal visą Komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, negali būti pagrindu tarnybinio patikrinimo termino pratęsimui tokiam ilgam laikotarpiui.

Pareiškėjas tiek teismo posėdžio metu, tiek ir skunde nurodė, kad papildomai Specialusis konvojavimo automobilis bei Turto valdymo skyriaus patalpos tik dėl protokolinio užfiksavimo tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apžiūrimi, nes jau prieš pradedant patikrinimą vaizdo stebėjimo monitoriaus, tuometinio direktoriaus V. L. nurodymu, buvo visur ieškota (atsakymas į antrą klausimą Lietuvos probacijos tarnybos 2020-05-08 rašte Nr. S-613 „Dėl informacijos pateikimo“). Jo neradus, ir buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Taigi, buvo žinoma, kad vaizdo stebėjimo monitoriaus ieškota ir niekur nerasta. Formalios apžiūros, kurios negalėjo suteikti reikšmingos, iki tol nežinomos informacijos, toje situacijoje komisijai nebuvo tikslingos, todėl jos nebuvo atliktos. Kad tokios apžiūros reikiamos informacijos nesuteikė ir rezultatų nedavė, įrodo antro patikrinimo išvada, kurios metu norimų rezultatų pasiekta nebuvo, t. y. monitorius surastas nebuvo, kalti asmenys dėl jo dingimo nenustatyti.

„19.2 p. „apklausti su tikrinama veika susijusius pareigūnus ir kitus asmenis“ nustatyta teise pasinaudojo tik iš dalies, nes Komisija apklausė tik Specialųjį konvojavimo automobilį vairavusius ir tokią teisę turėjusius asmenis, tačiau nenustatė ir neapklausė atsakingų už turto valdymą ir priežiūrą asmenų, todėl L. Š. teiginiai „Tyrimo metu neapklausti Turto valdymo skyriaus darbuotojai, tačiau jam, bei Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui R. Ž., žodžiu nurodžius grįžusiai po atostogų Turto valdymo skyriaus sandėlininkei D. A. bei Turto valdymo skyriaus viršininkui S. K., parašyti paaiškinimą apie aplinkybes, jie tą daryti atsisakė, teigdami, kad nieko apie monitorių nežino.“, atmetami kaip nepagrįsti, nes Komisija turi teisę apklausti su tikrinama veikla susijusius asmenis, o jiems atsisakius Komisijos pirmininkas privalėjo surašyti Kauno NTI-PN direktoriui tarnybinį pranešimą dėl trukdymo atlikti tarnybinio patikrinimo veiksmus.

Pareiškėjo vadovaujama komisija naudojosi Tvarkos aprašo 19.2 p. numatyta teise. Pateikti paaiškinimus apie jiems žinomas vaizdo stebėjimo monitoriaus dingimo iš Specialiojo konvojavimo automobilio aplinkybes buvo paprašyti ne tik tą automobilį turėję teisę vairuoti pareigūnai, tačiau ir Turto valdymo skyriaus darbuotojai – viršininkas S. K. ir sandėlininkė D. A.. Šį faktą patvirtina ir S. K. savo 2020-04-23 paaiškinime Nr. 24-734 „Dėl Fiat Ducato monitoriaus aplinkybių“, ir D. A. 2020-04-22 paaiškinime Nr. 24-717 „Dėl įvykio aplinkybių“. Abu nurodo, kad informacijos apie vaizdo stebėjimo monitoriaus dingimą iš Specialiojo konvojavimo automobilio neturėjo, o savo paaiškinimų pareiškėjo vadovaujamai komisijai nepateikė, nes negavo rašytinių pranešimų. Tvarkos aprašas nenumato, kokia forma turi būti apklausiami su tikrinama veika susiję asmenys. Labai aiškiai ir griežtai yra nurodyta, jog pareigūnui, dėl kurio veiksmų yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi būti surašytas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, jo paaiškinimai taip pat turi būti pateikti raštu. Visi kiti su tikrinama veika susiję asmenys gali būti ir žodžiu paprašomi pateikti jiems žinomą informaciją. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta – Turto valdymo skyriaus darbuotojams žodžiu buvo suformuluotas prašymas pateikti jiems žinomą informaciją apie dingusį vaizdo stebėjimo monitorių. Kadangi jie žodžiu buvo nurodę, kad apie tai nieko nežino, papildomai raštu tas pats klausimas jiems nebuvo formuluojamas, nes atsakymai, kurie komisijai niekaip nebūtų padėję nustatyti reikšmingų monitoriaus dingimo aplinkybių, buvo žinomi. S. K. ir D. A. elgesį nėra pagrindo laikyti trukdymu atlikti tarnybinio patikrinimo veiksmus, nes žodinė informacija iš jų buvo gauta, ir komisija neturėjo pagrindo įtarti, kad minėti asmenys slėpė kokią nors tyrimui reikšmingą informaciją ar kitaip trukdė tarnybinio patikrinimo atlikimui. Todėl faktinio ir teisinio pagrindo Kauno NTI-PN direktoriui surašyti tarnybinį pranešimą dėl trukdymo atlikti tarnybinio patikrinimo veiksmus pareiškėjas neturėjo.

„19.3 p. „susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų kopijas“ nustatyta teise pasinaudojo tik iš dalies, nes Komisija susipažino tik su Specialiojo konvojavimo automobilio įsigijimo dokumentais, tačiau visiškai neanalizavo šios transporto priemonės kelionės lapų, Automobilių perdavimo naudotojams apskaitos žurnalo, Kauno NTI-PN Tarnybinių lengvųjų ir krovininių automobilių naudojimo taisyklių.

Kaip matyti, pareiškėjui atliekant tyrimą komisija apklausė visus pareigūnus, kuriems 2016-06-16 Kauno NTI-PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-154 buvo priskirta teisė vairuoti Specialųjį konvojavimo automobilį, apie jiems žinomas monitoriaus dingimo aplinkybes. Kadangi visi pareigūnai nurodė, jog apie monitoriaus dingimą nieko nežino ir net nėra jo matę, transporto priemonės kelionės lapų, Automobilių perdavimo naudotojams apskaitos žurnalo analizė buvo netikslinga. Minėti dokumentai patys savaime, be papildomos informacijos, kurios komisija neturėjo, duomenų apie tai, kur ir kaip dingo monitorius, pateikti negalėjo. Kaip matyti, tokios naudingos informacijos iš kelionės lapų bei Automobilių perdavimo naudotojams apskaitos žurnalo negavo ir vėliau pakartotinį patikrinimą atlikusi komisija. Kauno NTI-PN Tarnybinių lengvųjų ir krovininių automobilių naudojimo taisyklės pareiškėjo vadovaujamai komisijai buvo žinomos, tačiau jų nebuvo tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nes jų neanalizavo pažeidimo kontekste. Pareiškėjo vadovaujama komisija pakankamų įrodymų, kad dėl vaizdo monitoriaus iš Specialiojo konvojavimo automobilio dingimo buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, negavo, todėl nebuvo analizuoti dokumentai dėl konkrečių nuostatų pažeidimo.

„19.4 p. „konsultuotis su reikiamais specialistais“ <...> nes po to, kai vienas iš Komisijos narių – E. K. nuo 2019-10-01 buvo perkeltas į Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 4-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (veiklos teritorija – Kauno NTI-PN), Komisija raštu nesikreipė į Kalėjimų departamentą dėl šio asmens skyrimo į Komisijos sudėtį, taip pat Komisijos nepapildė ir kitais Kauno NTI-PN darbuotojais <...>“.

Tyrėjo teisė atliekamo patikrinimo klausimais konsultuotis su reikiamais specialistais visiškai nesusijusi su tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos sudėtimi ir jos formavimu. Todėl Išvadoje jam formuluojamas kaltinimas, kad dėl E. K. nebuvo pasinaudota Tvarkos aprašo 19.4 p. numatyta teise, atmestinas. Be to, tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos sudėtis ir jos keitimas yra ne komisijos pirmininko kompetencijos, o komisiją sudarančio įstaigos vadovo kompetencijos klausimas.

„19.5 p. „gauti kitą reikiamą informaciją“ <...> Atliekamo tarnybinio patikrinimo metu raštu nesikreipė į UAB „Autobrava Motors“, prekiaujančią „Fiat“ automobiliais, dėl vaizdo stebėjimo monitoriaus vertės (Kauno NTI-PN padarytos turtinės žalos dydžio).

Į UAB „Autobrava Motors“ komisija nesikreipė, nes nevertino Kauno NTI-PN padarytos turtinės žalos dydžio. Kaip minėta, komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, pakankamų įrodymų, kad dėl vaizdo monitoriaus iš Specialiojo konvojavimo automobilio dingimo buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, negavo, o todėl ir žalos dydžio klausimas to tyrimo metu pagrįstai nebuvo nustatytas. Beje, tai, jog nurodytomis aplinkybėmis žalos dydis nebuvo nustatytas, nėra argumentas teigti, kad jo vadovaujamos komisijos atliktas tarnybinis patikrinimas buvo neišsamus, formalus ir, kaip Išvadoje nurodoma, „nerezultatyvus“. Matyti, jog pakartotinio patikrinimo metu 2020-04-15 Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius gavo UAB „Autobrava Motors“ raštą Nr. ABM-S20-41 „Atsakymas į užklausą dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta Specialiojo konvojavimo mikroautobuso „Fiat Ducato Furgone“ 35 PL H2.2.3 130 Mjet (290. BGB.4) techninės specifikacijos 58 punkte minimos vaizdo stebėjimo sistemos, t. y. monitoriaus 7 HDMI, kaina 157,30 Eur su PVM. Tačiau pastaroji informacija niekaip nesudarė pagrindo ir pakartotinio tarnybinio patikrinimo metu nustatyti kurių nors asmenų kaltę dėl vaizdo monitoriaus dingimo iš Specialiojo konvojavimo automobilio. O tai teisine prasme, nenustačius tarnybinio nusižengimo, t. y. neįrodžius neteisėto elgesio fakto, net ir žinant daikto vertę, pastaroji negali būti konstatuojama kaip padarytos žalos dydis.

Nagrinėjamu atveju Išvadoje nurodoma: „Šiame tarnybiniame patikrinime šališkumą, kaip vieną iš Komisijos neobjektyviai atlikto tarnybinio patikrinimo veiksnių būtina analizuoti dviem aspektais: subjektyviuoju ir formaliuoju. Subjektyvusis aspektas pasireiškia vidiniu Komisijos narių sąmoningumu tinkamai arba netinkamai atlikti tarnybinį patikrinimą, kurį gali lemti įvairios priežastys: nuo siekio paslėpti galimos nusikalstamos veikos požymius iki aplaidaus nerūpestingumo atliekant tarnybines pareigas. Tarnybinio patikrinimo komisija nustatė, kad L. Š. galėjo būti suinteresuotas formalia šio tyrimo baigtimi, nes 2020-04-23 gautame Turto valdymo skyriaus vedėjo S. K. paaiškinime Nr. 24-734 nurodyta, kad „<...> L. Š. pasakė, kad jisai sutaręs su V. D., tarnybinis patikrinimas yra formalus, tarnybinio patikrinimo išvadoje TVS bus nurodyta monitorių nurašyti.“

Formalusis (teisinis) aspektas šiuo atveju pasireiškia Komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti teisėtumu. Nagrinėjamu atveju Kauno NTI-PN direktoriaus 2019-09-20 įsakymu Nr. 1-238 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ sudaryta Komisija darbą atliko ne visos sudėties, nes vieną iš Komisijos narių (E. K.) perkėlus į pareigas kitoje įstaigoje, šios Komisijos sudėtis papildyta nebuvo, nors siekiant išvengti procedūrinių pažeidimų (teismų praktikoje akcentuotina, kad Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų) Komisijos sudėtis turėjo būti papildyta, o vengiant šališkumo tarnybinio patikrinimo negalėjo atlikti du to paties SVS pareigūnai, tiesiogiai susiję su Specialiojo konvojavimo mikroautobuso naudojimu ir kontrole (Specialusis konvojavimo mikroautobusas išskirtinai skirtas SVS funkcijų, susijusių su nuteistųjų ir suimtųjų konvojavimu, vykdymui), kurių vienas (R. Ž.) ne tik 2019-09-18 tarnybiniu pranešimu Nr. PN-9740 inicijavo tarnybinį patikrinimą, bet šiame tarnybiniame patikrinime buvo ir apklaustas kaip pareigūnas, kuriam 2016-06-16 Kauno NTI-PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-154 buvo paskirta teisė vairuoti Specialųjį konvojavimo mikroautobusą, todėl galėjo būti šališkas ir suinteresuotas tarnybinio patikrinimo eiga ir baigtimi“.

Išvadoje dėstomos mintys (prielaidos) dėl pareiškėjo tariamo šališkumo subjektyviuoju aspektu niekaip nėra objektyviai pagrįstos, – remiamasi subjektyviais Turto valdymo skyriaus vedėjo S. K. paaiškinimais ir anoniminiu pranešimu („<...> nepaisant to, kad daugiau tokio pobūdžio duomenų ir nebuvo gauta, tačiau jie iš dalies patvirtina Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2020-03-31 pažymoje Nr. LV-1710 „Dėl anoniminio pranešimo patikrinimo“ pateikto anoniminio pranešimo turinį.