Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Š. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė šeima, dirbantis suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teistas 1) 2014-03-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmė laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje; 2) 2014-05-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. l metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Taikant LR BK 64 str. bausmę sumažinus 1/3, paskirta 9 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d., 9 d., subendrinus su 2014-03-20 nuosprendžiu, paskirta bausmė - l metai laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ar registruoti darbo biržoje bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2014 m. lapkričio 10 d. apie 15.00 val. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) namo, trečio aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, tyčia sudavė R. K. plaktuku į galvą ir sudavė kumščiu vieną smūgį jai į lūpą, po ko nukentėjusiajai nukritus ant grindų, jai spyrė ne mažiau 6 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai R. K. veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, lūpų kairiame kampe, kraujosruvas ir gleivinės įtrūkimą burnos vidiniame paviršiuje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, kairiųjų VII, IX šonkaulių lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir taip nesunkiai sužalojo R. K..

Kaltinamasis Š. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dažnai ateina pas mamą D. T. į svečius. Nurodo, kad būdamas pas mamą D. T. svečiuose matė, kaip bendro naudojimo koridoriuje vyko konfliktas tarp R. K. ir D. T. draugo A.. Minėtą dieną R. K. buvo neblaivi. Nežino kas įvyko minėtą dieną. Tačiau 2014-11-10 mama D. T. jam paskambino ir jis atvažiavo. Su plaktuku nedaužė nukentėjusiajai per galvą, nespardė jos. Kai atsikraustė mama D. T. į butą, jis žinojo, kad mama laikė daiktus koridoriuje. Tarp D. T. ir R. K. buvo konfliktų dėl laikomų daiktų koridoriuje. Jo mama neprašė pagalbos telefonu minėtą dieną. Kiek laiko buvo svečiuose nežino. Nurodo, kad jo mamą apkalbėdavo.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad tai vyko lapkričio mėn., tikslios datos neatsimena. Gali būti 10 d. Tai įvyko bendrame koridoriuje adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Viskas prasidėjo nuo to, kai kaltinamojo mama D. nusipirko kambarį. Kai jie atsikraustė, visus daiktus paliko bendrame koridoriuje. Gale koridoriaus yra langas, ir norėdami jį atidaryti turėdavo lipti per daiktus, kad atidarytų langą. Porą savaičių negalėjo prieiti prie lango ir praeiti pro daiktus. D. gyveno su sugyventiniu A.. Nuolatos kildavo konfliktai su jais. Ji konfliktuodavo su kaimyne D.. Pirmiausiai kilo konfliktas su A. dėl baldų. D. paskambino savo sūnui ir sakė jam: „ateik, padaryk tvarką“. Ji plaktuko pas kaltinamąjį nematė. Muštynių metu, pirma, jai pripurškė dujų į akis kaltinamojo draugai. Kai jai kaltinamasis smogė, ji parkrito. Kaltinamojo mama D. sėdėjo ir viską matė. D. sakė: „mažai duodi, duok daugiau“. A. nematė pačio įvykio, jis buvo kambaryje. Tai matė dar dvi kaimynės. Pajuto smūgį į veidą ir ji nukrito. Neatsimena kokiais žodžiais kaltinamasis keikėsi. Kaltinamasis ją mušė kol pavargo, kiek smūgių sudavė neatsimena. Smogė visur. Po mušimo du šonkauliai lūžo, kraujosruvos, plyšę audiniai nuo smūgių, kraujosruvos liko po akimi ir viename žande. Po šonkauliais buvo kraujosruvų. Gydėsi mediciniškai. Turėjo nedarbingumą, beveik du mėnesius. Taip pat nurodo, kad ji šiuo metu nebegyvena tame bendrabutyje, jokių santykių su D. T. nepalaiko. Kaltinamasis nesistengė atsiprašyti, nes kaltu savęs nelaiko. Dėl šio įvykio reiškia 465 Eur turtinę ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį.

Liudytojas A. M. parodė, kad konfliktų jau buvo ir prieš tai. Minėtą dieną jis nieko nematė, nes jis buvo kambaryje. Rita jam skundėsi, kad Š. atėjo ir sumušė ją. Tai vyko (duomenys neskelbtini). Jis yra ilgametis D. T. draugas, gyvena kartu. Lapkričio 10 d. Diana buvo virtuvėje, R. ir D. buvo išgėrusios. Gėrė ne kartu. Virtuvėje apsižodžiavo. Taip pat girdėjo kaip D. skambino Š., nes, matyt, nesusitvarkė su kaimynėmis. Pokalbio tarp Di. ir nukentėjusiosios negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje. Nežino aplinkybių, dėl ko kilo muštynės, viskas įvyko labai greitai. Š. labai greitai atvyko. Jis tik girdėjo, kad R. sumušė. Jam papasakojo pati R., kad Š. sumušė ją. Iš pasakojimų girdėjo, kad kaltinamasis atsinešė plaktuką. Buvo tokia kalba.

Liudytojas D. T. parodė, kad Š. T. jos sūnus. Įvykio aplinkybių ji nematė. Žino tik iš kalbų, kad buvo sumušta kaimynė. Pažįsta R. K., nes negalėdavo nueiti į bendrą virtuvę dėl jos. Nukentėjusioji pykdavo dėl daiktų. Jos sūnus Š. visada atvažiuoja į svečius, lanko ją. Specialiai sūnaus minėtą dieną nekvietė. Tik iš kalbų girdėjo, kad R. K. sulaužyti šonkauliai. Pati to įvykio nematė tik kaimynai aplinkui šnekėjo, kad R. K. sulaužyti šonkauliai. Apie tai kalbėjo ir pati nukentėjusioji. Nukentėjusioji sakė, kad tai padarė jos sūnus Š.. Minėtą dieną jos sūnus Š. buvo atvažiavęs į svečius. Atvažiavo dienos metu.

Liudytoja E. T. parodė, kad minėtą dieną, neatsimena laiko, kada tai vyko, D. T. išsikvietė Š., kad jis sumuštų R. K.. Visą įvykį matė pati. Tai vyko (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje. Buvo atėjęs Š. K. ir keli jo draugai. Kuris iš vaikinų pripurškė dujų nukentėjusiajai į akis ji nematė. Kaltinamasis buvo prasisegęs striukę ir iš jos išsitraukė plaktuką. Smogė plaktuku. Po to pripurškė dujų. Po to pradėjo mušti R. K.. D. sėdėjo ir sakė: „mažai muši, duok daugiau“. Š. T. trenkė nukentėjusiajai su kumščiu. Ir ją buvo prirėmęs prie sienos, kai ji stojo ginti R.. R. parkrito ir susisuko į kamuoliuką. Ją spardė be perstojo. Tai buvo užpuolimas. Žino tik, kad kaltinamajam skambino mama ir sakė: „ateik padaryk tvarką“. Tą rytą buvo konfliktas tarp A. ir R.. Konflikto priežastis buvo dėl baldų. Š. T. atėjęs turėjo plaktuką. Plaktuką matė pro atsegtą striukę. Po muštynių Š. T. išėjo. Muštynių metu stovėjo šalia. Kai norėjo ginti nukentėjusiąją kaltinamasis prispaudė ją prie sienos. Visą tai matė ir jos draugė A. B.. Su kaltinamuoju nėra pažįstami. Jokių konfliktų iki tol nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. parodė, kad 2014-11-10 ryte būdama koridoriuje matė, kad įvyko konfliktas tarp R. K. ir A. M.. Kaip suprato, konfliktas įvyko bendrojo naudojimo koridoriuje stovinčių A. M. daiktų. Po konflikto, jai dar būnant koridoriuje išgirdo, kaip D., paskambino, kaip suprato, savo sūnui Š. ir liepė ateiti. Ką ji būtent jam sakė, negirdėjo. Po kiek laiko, jiems visiems būnant koridoriuje pas D. atėjo sūnus Š., kuris priėjo prie ant palangės sėdinčios R. K. ir išsitraukęs iš striukės plaktuką vieną kartą sudavė R. K. į galvą. Po smūgio įvyko susistumdymas, o vėliau R. K. nukrito ant grindų. Tada Š. jai gulinčiai spyrė ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas. Po to Š. nuėjo.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta kad R. K. buvo padarytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairiame skuoste, kairiame kampe, kraujosruvomis su gleivinės įtrūkimu burnos vidiniame paviršiuje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, kairiųjų VII, IX šonkaulių lūžimais, cheminis akių junginių nudegimas. R. K. galėjo gauti į nurodytas kūno vietas kietais bukai daiktais. Akių junginių nudegimą galėjo patirti paveikus kokia tai chemine medžiaga. Dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytą sužalojimą R. K. galėjo patirti 2014-11-10, dėl šonkaulių lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 7-8).

Iš akistatos protokolo, matyti, kad suvedus į akistatą nukentėjusiąją R. K. įtariamąjį Š. T., nukentėjusioji patvirtino, kad jai būnant namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendro naudojimo koridoriuje, prie jos priėjo Š. T., kuris sudavė jai kumščiu į lūpą, nuo ko ji parkrito, po to įtariamasis sudavė jai nemažiau 6 smūgių į įvairias kūno vietas (b. 1. 94).

Iš akistatos protokolo, matyti, kad suvedus į akistatą liudytojas: A. B., E. T. ir įtariamąjį Š. T., liudytojos patvirtino, kad matė, kaip įtariamasis sudavė R. K. plaktuku į galvą ir nukentėjusiajai nukritus, įtariamasis sudavė jai smūgius į įvairias kūno vietas (b. 1.97,100).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Išanalizavęs ir įvertinęs duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis Š. T. sudavė nukentėjusiajai R. K. kelis smūgius į veidą, kitas kūno vietas. Nuo smūgio į veidą nukentėjusioji pargriuvo ant grindų. Dėl kaltinamojo Š. T. suduotų smūgių nukentėjusioji R. K. patyrė sužalojimus: veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairiame skuoste, kairiame kampe, kraujosruvomis su gleivinės įtrūkimu burnos vidiniame paviršiuje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, kairiųjų VII, IX šonkaulių lūžimais, cheminis akių junginių nudegimus. Nors kaltinamasis neprisipažįsta vartojęs prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, tačiau šią kaltinamojo versiją paneigia kiti bylos įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiama teisme R. K. nuosekliai tvirtino, kad visus fizinio smurto veiksmus prieš ją atliko kaltinamasis Š. T.. Teisme nukentėjusioji R. K. patvirtino, kad įsidėmėjo ją sužalojusį asmenį ir atpažįsta kaltinamąjį Š. T.. Nukentėjusiojos parodymus apie kaltinamojo veiksmus patvirtina ir teismo medicinos specialistų išvados, kuriose nurodyti padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas: veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairiame skuoste, kairiame kampe, kraujosruvomis su gleivinės įtrūkimu burnos vidiniame paviršiuje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, kairiųjų VII, IX šonkaulių lūžimais, cheminis akių junginių nudegimas. R. K. galėjo gauti į nurodytas kūno vietas kietais bukai daiktais. Akių junginių nudegimą galėjo patirti paveikus kokia tai chemine medžiaga. Teisminio tyrimo metu liudytoja E. T., ir ikiteisminio tyrimo metu A. B. patvirtino mačiusios, kaip kaltinamasis Š. T. priėjo prie ant palangės sėdinčios R. K. ir išsitraukęs iš striukės plaktuką vieną kartą sudavė R. K. į galvą. Po smūgio įvyko susistumdymas, o vėliau R. K. nukrito ant grindų. Tada Š. jai gulinčiai spyrė ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas. Š. pradėjo spardyti R. į šonus. Spardydamas Š. šaukė ant R., kad ji daugiau nelįstu prie jo motinos D.. Po to Š. nuėjo. Teismas, vertindamas aptartų liudytojų ir nukentėjusiojos parodymus pastebi, kad jie nuoseklūs, logiški, atitinka ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose nurodytas įvykio aplinkybes. Duomenų, kad minėti asmenys dėl kažkokių priežasčių siektų melagingai apkalbėti Š. T. ar dėl kitų priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat nėra.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, tačiau tokius kaltinamojo teiginius teismas vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, juos paneigia nuoseklūs nukentėjusiojos bei liudytojų parodymai.

Be to liudytoja D. parodė, kad sūnaus minėta dieną nekvietė ir jam neskambino, jis pats atvyko pas ją į svečius, tačiau liudytojas A. parodė, kad yra ilgametis D. draugas ir minėtą dieną jam būnat kambaryje jis girdėjo, kaip D. skambino sūnui, nes nesusitvarkė su kaimynėmis. Pokalbio negirdėjo, tačiau po pokalbio Š. greitai atvyko.

Kaltinamojo Š. T. kaltė padarius nusikaltimą įrodyta. Jo veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą Š. T. padarė tiesiogine tyčia: suduodamas stiprų smūgį stovinčiai nukentėjusiajai R. K. į veidą, bei suduodamas smūgius R. K. gulinčiai ant žemės, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą.

Š. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam vadovaujamasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t.y., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – Š. T. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta tiesiogine tyčia, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę į tai, kad buvo teistas, bausmę yra atlikęs. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti Š. T. paskyrus BK 138 str. 1 d. numatytą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, yra dirbantis, todėl bausmės vykdymas kaltinamajam Š. T. atidėtinas, teismui turint pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir jam skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas pareigas įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama priteisti iš kaltinamojo 41,18 Eur. Šis Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo Š. T..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama priteisti iš kaltinamojo 307,56 Eur. Šis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas, todėl vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo Š. T..

Nukentėjusioji byloje taip pat pareiškė 40 465 Eur civilinį ieškinį, reikalaudamas iš kaltinamojo priteisti 465 Eur turtinės ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai.

Nukentėjusiojos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas darbovietės pažymą, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo Š. T. priteistina R. K. naudai 465 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Neturtinę žalą nukentėjusioji grindžia tuo, kad buvo priversta iškentėti didžiulius skausmus, pablogėjo gyvenimo kokybė, patyrė stresą.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Pažymėtina, kad R. K. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o Š. T. kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais buvo sužalota sveikata ir dėl patirtos traumos – šonkaulių lūžio, nukentėjusioji buvo priversta gydytis. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusioji pagrįstai išgyveno dėl šio įvykio pasekmių. Vis dėlto teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas apsprendžia, jog nukentėjusioji įvardinta neturtinės žalos išraiška – 40 000 Eur yra aiškiai per didelė. Todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat kaltinamojo kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas) nukentėjusiojos prašoma neturtinės žala suma pažintina iki 1 000 Eur.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str.

nusprendžia:

Š. T. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam Š. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš Š. T. 41,18 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš Š. T. 307,56 Eur.

Nukentėjusiojos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Š. T. nukentėjusiajai R. K. 465 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.