Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aušrelė Mažrimienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V.Ž. (V.Ž.), atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Laimutei Mikužienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.Ž. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 2010-05-25 sprendimo Nr. (6.5)-D2-5845 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas skundu ir jo patikslinimu (b.l. 3-4; 14-16) prašo teismo panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-25 sprendimą Nr. (6.5)-D2-5845, kuriuo nurodyta pareiškėjui sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokas už 2009 metus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas V.Ž. 2010 03 24 elektroniniu būdu pateikė atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2009 metus (b.l. 26-30).Pareiškėjo deklaracijos (forma GPM308) 44 laukelyje bei priedo (forma GPM308S) S4 laukelyje deklaruota prievolė sumokėti 6428 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų (b.l. 27, 30). Pareiškėjas 2010 04 28 pareiškimu kreipėsi į atsakovę nurodydamas, kad įpareigojimas sumokėti sveikatos draudimo įmokas už 2009 metus neteisėtas ir nepagrįstas (b.l.31-32). Atsakovė 2010 05 25 raštu išaiškino kokiais vadovaujantis įstatymais pareiškėjas privalo mokėti privalomo sveikatos draudimo įmokas ir kaip jos apskaičiuojamos (b.l. 33-34). Pareiškėjas ginčija šį atsakovės 2010 05 25 raštą (b.l. 14-16).

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (nutartys administracinėse bylose Nr. AS146–201/2009, Nr. AS438-135/2009 ir kt.). Tačiau teismui priėmus nagrinėti skundą, nustatyti, kuo pasireiškia skunde teismui nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo nustatyti iš esmės nagrinėdamas bylą. Tai, jog skundžiamas aktas nesukelia teisinių pasekmių, neturi įtakos asmens teisėms ir tokiu būdu šių teisių nepažeidžia, gali būti pagrindas atmesti asmens skundą, bet ne nutraukti bylą (2007 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17 -583/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575-235/2009). Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų – dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Individualaus administracinio akto turinio bendruosius reikalavimus nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (8 straipsnio 1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (8 straipsnio 2 dalis); turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 straipsnio 3 dalis). Apibendrinant pabrėžtina, kad teisės aktas – tai valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas. Kaip matyti iš pareiškėjo ginčijamo rašto turinio, jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Raštas yra informacinio pobūdžio, Klaipėdos AVMI jokių privalomo pobūdžio sprendimų neįtvirtino ginčijamame rašte. Raštas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų. Taigi, raštas negali būti laikomas individualiu ar norminiu teisės aktu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 straipsnis) dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje objektu gali būti administracinis aktas, kuris nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas, sukelia konkrečias teisines pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas raštas negali būti laikomas savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administraciniai teismai spendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, darytina išvada, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas skunde administraciniam teismui prašo panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-05-25 raštą (atsakymą) Nr. (6.5.)-D2-5845 į pareiškėjo 2010 04 28 pareiškimą, kuriame pareiškėjas buvo nurodęs, kad įpareigojimas jį sumokėti socialinio draudimo įmokas už 2009 metus neteisėtas ir nepagrįstas (b.l. 31-34). Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų ir teismas nenustatė, kad buvo priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjas būtų įpareigotas sumokėti privalomo socialinio draudimo įmokas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad toks sprendimas nėra priimtas. Ginčijamame rašte - atsakyme į pareiškėjo 2010 04 28 pareiškimą, nurodyta Sveikatos draudimo įstatymo taikymo bei PSD įmokų apskaičiavimo tvarka (b.l. 33-34). Teismas mano, kad vertinant ar šis raštas (atsakymas), kaip galimas ginčo objektas administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius.

Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 14 dalimi, individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-05-25 raštas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, priimtu pareiškėjo V.Ž. atžvilgiu, kadangi jis tiesiogiai nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių (neįtakojo pareiškėjo teisių ir pareigų). Nurodytame rašte pareiškėjo atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų mokesčių administratoriaus vardu priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjo teises ir pareigas. Akcentuotina tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010-05-25 raštu Nr. (6.5.)-D2-5845 atsakė pareiškėjui į jo paklausimą. Iš šio dokumento matyti, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas pareiškėjui raštas yra informacinio pobūdžio, o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas). Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėtų teisę įstatymų nustatyta tvarka ginčyti šį raštą, jei jis sukeltų jam tiesiogines teisines pasekmes. Pareiškėjas ginčija mokesčių administratoriaus raštą, kuris, teismo manymu, nelaikytinas administraciniu aktu. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta administracinio akto sąvoka - tai viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos aktas, kuriame pagal 11 dalies nuostatas turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Iš ginčijamo rašto turinio matyti, jog mokesčių administratorius jame neišreiškė valios, nes neįpareigojo pareiškėjo atlikti kokius nors veiksmus ir jis pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Teisines pasekmes pareiškėjui galėtų sukelti jo atžvilgiu priimtas administracinis aktas. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje išdėstytas nuostatas mokesčių mokėtojas turi teisę skųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, tai yra materialusis teisinis reikalavimas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-05-25 raštą suprantamas kaip prašymas panaikinti administracinį aktą, o ne skundimas mokesčių administratoriaus veiksmų.

Atsakovės 2010 05 25 rašte nurodymas, kad atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b.l.34) negali pakeisti teisinės akto prigimties ir būti laikomas administraciniu aktu (ABTĮ 2 straipsnis).

Aptartų motyvų pagrindu konstatuojama, jog skundas atmestinas, nes skundžiamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-05-25 raštas Nr. (6.5.)-D2-5845 nėra savarankiškas administracinis aktas, įtakojantis pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus ir galintis būti ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 89 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo V.Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai Aušrelė Mažrimienė Dalia Gumuliauskienė Irma Čuchraj