Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. E. ir atsakovės S. E. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. E. ieškinį atsakovei S. E. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1100-1051/2018 dėl šalių sudarytos santuokos nutraukimo, E. E. 2018 m. sausio 22 d. pareiškė priešieškinį ieškovei S. E., prašydamas nustatyti, kad atsakovas E. E. nėra biologinis nepilnamečio vaiko A. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; prašydamas panaikinti gimimo akto įrašą, kuriame nurodyta, kad A. E. tėvu yra atsakovas E. E.. Atsakovo E. E. priešieškinis teismo 2018 m. sausio 22 d. buvo priimtas. Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi iš civilinės bylos Nr. e2-1100-1051/2018 buvo išskirti į atskirą civilinę bylą E. E. priešieškinio reikalavimai S. E. dėl tėvystės nuginčijimo ir civilinės būklės akto įrašų pakeitimo.

2018 m. gegužės 14 d. šalys pateikė teismui taikos sutartį, sudarytą tarp šalių, kurioje ieškovas E. E. ir atsakovė S. E. prašo pateiktą taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Taikos sutartyje nurodyta, kad šalims žinomos šio procesinio veiksmo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140, 294, 308 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Taikos sutartis tvirtintina.

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, t. y., teismo sprendimu ar nutartimi (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje bei bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje. Pažymėtina, jog taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Šios bylos ypatumas yra tas, kad ginčas yra kilęs dėl tėvystės nuginčijimo, todėl klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo turi būti nagrinėjamas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus tuo aspektu, ar tokia sutartis nepažeidžia paties vaiko psichologinės gerovės.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės įregistruota (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo Nr. e2-1100-1051/2018, kuri nėra išnagrinėta. (duomenys neskelbtini) d. šalims gimė dukra A. E.. Vaiko A. E. gimimo liudijime ieškovas įrašytas jos tėvu. Ieškovas E. E. teigė, jog nėra A. E. biologinis tėvas, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė (b. l. 26-27). Iš UAB SYNLAB Lietuva 2018 m. kovo 23 d. pateiktos išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog ieškovas E. E. nėra biologinis A. E. tėvas (b. l. 39-46). Atsakovė teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1100-1051/2018 pripažino ir sutiko, jog vaiko tėvas yra kitas asmuo, o ne ieškovas – E. E..

Taigi, dėl nurodytų aplinkybių ir išanalizavus taikos sutarties sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis neprieštarauja šalių interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), atitinka vaiko interesus, į tai, kad A. E. yra itin mažo amžiaus (šiek tiek daugiau nei 2 metai) ir jos bei ieškovo E. E. tarpusavio ryšys nėra stipriai susiformavęs, į tai, kad byloje nenustatyta kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti teismo patvirtinta, paskirtas teismo posėdis atšauktinas, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina, įpareigojant vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, pakeisti duomenis apie vaiko tėvą vaiko gimimo liudijime, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

CPK 96 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atitinkamai 2018 m. sausio 18 d. sprendimu ir 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu, 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, byloje jiems suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl šioje byloje žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos: antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 94 straipsnis, 96 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CK 294 straipsnio 2 dalis).

Išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983-6.985 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsniu, 96 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294-295 straipsniais, teismas

nutaria:

2018 m. gegužės 16 d., 13.30 val., parengiamąjį teismo posėdį atšaukti.

Patvirtinti ieškovo E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 4 d. pasirašytą taikos sutartį, šiomis sąlygomis :

„Ieškovas E. E., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. (toliau tekste - Ieškovas), ir

Atsakovė S. E., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. (toliau tekste - Atsakovė), toliau sutartyje kartu vadinami „Šalimis“, atsižvelgdami į tai, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal Ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, Ieškovas ir Atsakovė, siekdami bylą užbaigti taikiai, sudaro šią Taikos sutartį, pagal kurią susitaria :

1. Atsakovė pripažįsta Ieškovo ieškinį dėl A. E., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystės nuginčijimo - kad Ieškovas E. E., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. E., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. E., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra Ieškovo E. E., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra;

2. Šalys sutinka, kad būtų panaikinti A. E., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo akto grafoje „Žinios apie tėvą“ Ieškovo E. E., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenys;

3. Šalys susitaria, kad A. E., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardė būtų pakeista iš „E.“ į „A.“ tokia tvarka : Atsakovė per 30 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuos bus nutraukta šalių santuoka ir Atsakovei sugrąžinta ikisantuokinė pavardė „A.“, įsiteisėjimo dienos kreipsis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl A. E., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardės pakeitimo iš „E.“ į „A.“.

4. Ieškovui ir Atsakovei yra aiškios taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 294, 308 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.

5. Ieškovas ir Atsakovė prašo Teismo šią Taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka arba teismo posėdyje Ieškovui ir Atsakovei nedalyvaujant.

6. Taikos sutartis yra sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną iš kurių tenka sutarties šalims ir vienas pateikiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Sutarties šalys Ieškovas E. E. ir Atsakovė S. E. prašo Teismo patvirtinti šia taikos sutarti ir civilinę byla nutraukti“.

Civilinę bylą Nr. e2-6738-1051/2018 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-08157-2018-3) nutraukti.

Ši nutartis civilinės būklės aktų įrašų įstaigai yra pagrindas pakeisti vaiko gimimo liudijimą: panaikinti duomenis apie tėvą E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. E., gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., Kuršėnuose, a. k. (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, šią nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai tėvystės nuginčijimui įregistruoti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.