- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-386-511-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00473-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- E. V., L. K., G. V.
- Nukentėjusysis
- R. G., M. B.
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Bronės Vidzėnienės ir Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų M. B. ir R. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
E.V. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ( veika M. B. atžvilgiu) ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigoti per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, iki 2013-06-01 atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą M. B. ir per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
L. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ( veika M. B. atžvilgiu) ir nubaustas laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nesilankyti alaus baruose ir iki 2013-06-01 atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą M. B.;
G. V. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ( veika M. B. atžvilgiu) ir nubaustas laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nesilankyti alaus baruose ir iki 2013-06-01 atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą M. B.; pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 1 d. ir nubaustas 10 MGL ( 1300 Lt) baudą; vadovaujantis BK 63 str.1d., 3d. BK 65 str. 2d, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, nubaustas laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nesilankyti alaus baruose, iki 2013-06-01 atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą M. B. ir 10 MGL dydžio ( 1300 Lt) bauda.
E. V., L. K. ir G. V. dėl R. G. sužalojimo pagal BK 140 str.1d. išteisinti, neįrodžius, jog dalyvavo padarant minėtą nusikalstamą veiką.
Priteista M. B. naudai 180 Lt. turtinei žalai atlyginti ir 600 Lt neturtinei žalai atlyginti solidariai iš E. V., L. K. ir G. V..
R. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V., L. K. ir G. V. nuteisti už tai, kad 2011 m. lapkričio 13 d., apie 20 val., Panevėžyje, prie alaus baro (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, tyčia panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu - bendrais veiksmais suduodami ne mažiau penkių smūgių rankomis ir kojomis M. B. į galvą ir įvairias kūno vietas, tuo padarydami M. B. muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje, odos nubrozdinimus viršugalvyje ir dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, dešinio peties sąnario srityje, kairėje plaštakoje, nežymiai sutrikdė M. B. sveikatą.
G. V. nuteistas už tai, kad 2011m. lapkričio 13 d., apie 20.15 val., Panevėžyje, spardydamas kojomis (duomenys neskelbtini) duris, taip išdauždamas durų stiklo paketą bei sugadindamas durų staktą ir rankeną, sugadino svetimą, B. S. B. priklausantį turtą- duris, padarydamas B. S. B. 2427,28 litų turtinę žalą.
L. K. 2011m. lapkričio mėn.13 d. apie 20 val. Panevėžyje, prie alaus baro, esančio (duomenys neskelbtini), suduodamas nukentėjusiajai R. G. vieną smūgį ranka į krūtinės sritį bei vieną smūgį kumščiu į dešinį žandikaulį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji R. G. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-28 nuosprendį pakeisti: E. V., L. K. bei G. V. pripažinti kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. R. G. atžvilgiu ir jiems paskirti vieną iš BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, iš E. V., L. K. bei G. V. solidariai priteisti 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji skunde nesutinka su skundžiamamame nuosprendyje išdėstytais motyvais, jog E. V., L. K. ir G. V. kaltė dėl nusikalstamos veikos jos atžvilgiu neįrodyta. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes. Teisme aiškiai ir detaliai nurodė kiekvieno kaltinamojo prieš ją atliktus smurtinius veiksmus - kad 2011 m. lapkričio 13 d., dirbdama barmene alaus bare (duomenys neskelbtini), apie 20 val., pamačiusi lauke kilusį tarp jos brolio M. B. ir E. V. konfliktą ir jų susistumdymą, išbėgo ginti brolio. E. V. ją tyčia stipriai pastūmė, dėl ko ji parkrito ant kelių. Po to, jai ginant visų nuteistųjų spardomą M. B., L. K. jai sudavė vieną smūgį ranka į krūtinės sritį bei vieną smūgį kumščiu į dešinės pusės žandikaulį, po ko E. V., L. K. bei G. V. ją stumdė, neleisdami prisiartinti prie mušamo brolio. Teismas skundžiamame nuosprendyje šių jos parodymų neanalizavo ir motyvuotai nepasisakė, kodėl jais nesirėmė. Tai, kad E. V., L. K. ir G. V. neigė savo kaltę, teigdami, jog prieš nukentėjusiąją neatliko jokių smurtinių veiksmų, nėra pagrindas juos išteisinti, o nukentėjusiosios parodymus atmesti. Analizuojant liudytojų A. A. ir P. A. parodymus matyti, kad jie įvykio pradžios nematė, E. V., L. K. bei G. V. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją ir M. B. metu jų nebuvo alaus bare. L. A. parodymai, kad nukentėjusioji nebuvo išėjusi iš baro į lauką, prieštarauja ne tik jos, bet ir E. V. bei L. K. parodymams. Be to, liudytojų A. parodymai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų apie E. V., L. K. bei G. V. prieš ją naudotą fizinį smurtą ir jai padarytus sužalojimus bei nepatvirtina E. V., L. K. bei G. V. parodymų, kad jie jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją neatliko, t. y. šie parodymai neturi jokios įrodomosios reikšmės. Nėra pagrindo nukentėjusiosios duotų parodymų laikyti neteisingais ir dėl to, kad nukentėjusysis M. B. apie E. V., L. K. bei G. V. prieš nukentėjusiąją atliktus smurtinius veiksmus nieko negalėjo pasakyti, nes M. B. įvykio metu buvo neblaivus - jam po įvykio buvo nustatytas sunkus girtumas, be to, kai prieš ją kaltinamieji atliko smurtinius veiksmus, fizinis smurtas buvo naudojamas ir prieš patį M. B.. Taip pat nėra pakankamas argumentas E. V., L. K. bei G. V. išteisinimui, kad ji ne vieną kartą apklausta nenurodė jokių G. V. veiksmų prieš ją, ikiteisminio tyrimo metu nereiškė civilinio ieškinio dėl žalos, neprašė pripažinti civiline ieškove. Ji tą padarė bylos teisminio nagrinėjimo metu ir tokią teisę jai suteikia baudžiamojo proceso įstatymas. Nėra jokio pagrindo netikėti jos duotais parodymais, juolab, kad nėra jokių duomenų, kad ji būtų suinteresuota apkalbėti E. V., L. K. ir G. V.. Jos duoti parodymai atitinka byloje esantį objektyvų įrodymą - specialisto išvadą Nr. G 1291/11(05), liudytojos A. A. parodymus, kad ji liudytojai sakė apie sutrenktą koją, nukentėjusiojo M. B. parodymus, kad nukentėjusioji po kelių dienų jam rodė sužalojimus, matėsi kraujosruvos kojose ir rankose. Tai, kad nuo L. K. smūgių į krūtinę ir veidą neliko jokių žymių. t. y. jokių sužalojimų krūtinės, dešinės pusės žandikaulio srityje ar veido srityje specialisto išvadoje nenustatyta, nėra pagrindas išvadai, kad L. K. prieš ją smurtinių veiksmų neatliko. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių E. V., L. K. ir G. V. kaltę dėl nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo ir priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį, kuris apeliacinės instancijos teismo turi būti pakeistas. Nukentėjusioji taip pat nurodo, jog pagal CK 6.263 str. nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, žalą. padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, o CK 6.283 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Dėl E. V., L. K. ir G. V. nusikalstamos veikos ji buvau sužalota, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo sutrikdytas jos darbas, turėjo eikvoti laiką kreipdamasi į teismo medicinos ekspertus, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui, dalyvauti bylos teisminiame nagrinėjime, taigi, patyrė neturtinę žalą, kuri atitinka 1500 Lt ir kurią jai privalo atlyginti solidariai L. V., L. K. ir G. V..
Nukentėjusysis M. B. apeliaciniu skundu faktiškai prašo nuosprendį pakeisti: nuteistųjų veikas jo atžvilgiu perkvalifikuoti iš BK 140 str. 1 d. į plėšimą, numatytą BK 180 str. 1 d., dėl to skirti jiems griežtesnes bausmes ir priteisti nukentėjusiajam 1250 Lt turtinės bei 4400 litų neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodo, jog kaltinamieji ne tik jį sužalojo, bet ir pagrobė 30 litų vertės rankinę su joje buvusiais 900 litų, taip pat iš kišenės dujinį pistoletą 320 litų vertės. Teismas priteisė per mažą neturinės žalos atlyginimą, nes nukentėjusysis buvo sužalotas, jam buvo susiūta žaizda galvoje, gydėsi ambulatoriškai, patyrė dvasinį sukrėtimą. Teismas nepagrįstai nesirėmė nukentėjusiojo parodymais, kad išėjus į laiką parūkyti, E. V. jam sudavė iš nugaros pusės į galvą, po ko nukentėjusysis parkrito, metė, kad jį mušė E. V. ir L. K.. Po to nukentėjusysis pasigedo rankinės ir ginklo, kurį turėjo striukėje. Dar po to E. V. ir L. K. pasikvietė G. V. ir ištempę nukentėjusįjį iš baro į laiką, mušė ir pagriovę ant žemės spardė. Tą matė nukentėjusiojo sesuo R. G., tačiau teismas jos parodymais nepagrįstai nesivadovavo.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiųjų R. G. ir M. B. apeliaciniai skundai tenkintini dalinai.
Dėl nukentėjusiosios R. G. apeliacinio skundo.
E. V. L. K. ir G. V. taip pat buvo kaltinami tuo, kad 2011m. lapkričio mėn.13 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį skausmą nukentėjusios R. G., t.y.E. V. stipriai tyčia stumiant R. G., ko pasekoje ji parkrito ant kelių, L. K. suduodant jai vieną smūgį ranka į krūtinės sritį bei vieną smūgį kumščiu į dešinį žandikaulį, visiems bendrai ją stumdant, tuo padarant poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje- padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, tuo padarydami nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str.1d.
Teismas, išteisindamas pagal šį kaltinimą E. V., L. K. ir G. V., nurodė, kad nukentėjusiajai jokių sužalojimų krūtinės, dešinės pusės žandikaulio srityje ar veido srityje specialisto išvadoje nenustatyta. Lieka prieštaravimai tarp kaltinamųjų ir nukentėjusios R. G., parodymų, taip pat tarp nukentėjusios bei nukentėjusiojo M. B. ir bare buvusių, bei įvykį mačiusių liudytojų A. ir P. A.. Teisminio posėdžio metu prieštaravimų pašalinti nepavyko, todėl visos kilusios abejonės lieka kaltinamųjų naudai.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagal šį kaltinimą E. V. ir G. V. išteisino pagrįstai. Tačiau sprendimas išteisinti L. K. teismo priimtas neišsamiai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, kiekvieno jų reikšmę, tuo pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.
Bylos medžiaga patvirtina, jog liudytojai A. A. ir P. A. smurto veiksmų prieš nukentėjusiąją nematė ir negalėjo matyti, nes įvykio pradžioje jų bare dar nebuvo. Vėliau jie sėdėjo baro viduje, o smurtiniai veiksmai vyko lauke šalia baro. Nukentėjusysis M. B. įvykio aplinkybių neprisimena, nes įvykio metu buvo labai girtas - po įvykio jam nustatytas sunkus girtumas. Tačiau ta aplinkybė, jog negauta liudytojų parodymų, tiesiogiai patvirtinančių smurto prieš nukentėjusiąją pavartojimo fakto įvykio metu, savaime nepaneigia nukentėjusiosios parodymų ir nešalina teismo pareigos įvertinti kitus byloje surinktus įrodymus.
Nukentėjusioji R. G., apklausta ikiteisminio tyrimo pradžioje - 2011-11-14, t.y., sekančią dieną, taip pat papildomos apklausos metu bei parodymo atpažinti metu davė nuoseklius parodymus, kad įvykio metu jai smūgius sudavė L. K. - pirmiau ją pastumdamas, nuo ko ji pargriuvo, po to sudavė jai į galvą (dešinįjį žandikaulį) ( T. 1, b.l 84-87, 88-91, 105-106). Apklausta teisiamojo posėdžio metu R. G. taip pat parodė, jog L. K. jai sudavė į krūtinę ir dešinės pusės žandikaulį, tačiau nepatvirtino, jog šiais veiksmais jai padarė sužalojimus. Pats L. K., apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nepaneigė fizinio smurto prieš nukentėjusiąją pavartojimo fakto - nurodė, jog nukentėjusiąją jis galėjęs pastumti. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą šių duomenų konstatuoja, jog netikėti nuosekliais nukentėjusiosios R. G. parodymais dėl L. K. prieš ją pavartoto fizinio smurto nėra pagrindo. Pažymėtina, jog smūgio sudavimas sukelia fizinį skausmą, tačiau, priklausomai nuo intesyvumo ir kt. aplinkybių ne visuomet palieka sužalojimus, todėl esant kitų duomenų apie fizinio smurto pavartojimo faktą, sužalojimų neradimas atitinkamose kūno nepaneigia paties smūgių sudavimo fakto. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti įrodymai pakankami pareikšto kaltinimo apimtyje konstatuoti, jog L. K. 2011m. lapkričio mėn.13 d. apie 20 val. Panevėžyje, prie alaus baro, (duomenys neskelbtini), suduodamas nukentėjusiajai R. G. vieną smūgį ranka į krūtinės sritį bei vieną smūgį kumščiu į dešinį žandikaulį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti pagal BK 140 str. 1 d. E. V. ir G. V., nes jų kaltė padarius kaltinime nurodytus veiksmus R. G. atžvilgiu neįrodyta. Skirtingai nei dėl L. K., nukentėjusiosios R. G. parodymai šių kaltinamųjų atžvilgiu nenuoseklūs. Pirminių apklausų bei parodymo atpažinti metu R. G. nurodė, jog E. V. ir G. V. smurtavo tik jos brolio - M. B. atžvilgiu. Jokių jos atžvilgiu atliktų šių nuteistųjų veiksmų ji nenurodė. Pažymėtina, kad jos pirmieji parodymai apie tai, kad E. V. ją stipriai pastūmė, po ko ji parkrito, nukentėjusiosios buvo duoti apklausos metu 2012-07-10, t.y., po įvykio praėjus daugiau nei pusei metų ( t.1, b. l. 92-93), o G. V. smurtinius veiksmus jos atžvilgiu nukentėjusioji R. G. konkretizavo tik teisiamojo posėdžio metu. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji R. G. parodymų pakeitimo motyvų E. V. ir G. V. atžvilgiu konkrečiai ir įtikinamai paaiškinti negalėjo. Teisėjų kolegija laiko, kad teisingus duomenis apie įvykio metu jos atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus nukentėjusioji R. G. nurodė pirminėse apklausose ikiteisminio tyrimo pradžioje, kai įvykio eigą betarpiškai pati gerai prisiminė, apie įvykį davė nuoseklius parodymus, kai jos parodymų turinio neįtakojo gerokai vėliau teisininko suformuluotas ir visiems trims nuteistiesiems pareikštas civilinis ieškinys. Nukentėjusiosios parodymams E. V. ir G. V. atžvilgiu esant nenuosekliems ir neusurinkus kitų įrodymų, patvirtinančių šių nuteistųjų kaltę, teisėjų kolegija laiko, jog E. V. ir G. V. pripažinti kaltais pagal BK 140 str. 1 d. dėl kaltinime nurodytų smurto veiksmų nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu, nėra pagrindo.
Byloje nustatyta, jog dėl L. K. nusiklastamų veiksmų nukentėjusioji R. G. patyrė neturtinę žalą. Kadangi kitų nuteistųjų - E. V. ir G. V. kaltė dėl nusikaltimo nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu padarymo neįrodyta, žalą turi atlyginti L. K.. Pagal CK 6.250 str. nuostatas teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įrodyta, jog dėl L. K. tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, tačiau sunkesnių ir išliekančių pasekmių nekilo. Nukentėjusioji prašo priteisti iš nuteistųjų 1500 litų neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus teismo nustatytą mažesnę nusikalstamų veiksmų apimtį, nei nurodė nukentėjusioji, teisingumo ir protingumo kriterijus, jos prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 700 Lt.
Dėl nukentėjusiojo M. B. apeliacinio skundo.
BK 180 str. 1d. numato atsakomybę tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis kvalifikuojant nuteistųjų E. V., L. K. ir G. V. veiksmus ir pripažįstant nuteistuosius kaltais pagal BK 140 str. 1 d.
Nukentėjusysis M. B. parodė, kad buvo sumuštas kaltinamųjų E. V., L. K. ir G. V. bei, kad po įvykio pasigedo turto, tačiau konkrečiai kuriuo metu ir kaip prarado turtą, nukentėjusysis negalėjo paaiškinti. Dėl šio įvykio apklausus nukentėjusįjį M. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, naujų bylai reikšmingų duomenų negauta. Iš bylos matyti, jog nukentėjusjusysis M. B. buvo labai girtas ir įvykio detalių neprisimena, kiek kartų buvo apklaustas, tiek kartų davė skirtingus parodymus. Po įvykio nukentėjusiajam M. B. ligoninėje nustatytas 3,22 promilės girtumas. Paties nukentėjusiojo M. B. parodymai apie jo turėtą pinigų sumą bei pinigų įgyjimo aplinkybes taip pat nenuoseklūs. Nukentėjęs teigia, kad buvo pagrobtas ir jo ginklas, tačiau pagrobimo aplinkybių taip pat negali nurodyti. Pažymėtina, jog nuteistieji po įvykio greitai buvo sulaikyti policijos pareigūnų, tačiau pas juos nei didesnės pinigų sumos, nei ginklo nerasta. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo vadovautis nukentėjusiosios R. G. parodymais, tačiau nukentėjusioji R. G. parodė, jog matė, kaip M. B. mušė visi trys kaltinamieji, tačiau apie tai, kad ji būtų mačiusi, kaip nuteistieji užvaldė nukentėjusiojo M. B. turtą, nukentėjusioji neparodė. Esant duomenimis, jog nuteistieji E. V., L. K. ir G. V. sumušė nukentėjusįjį M. B., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nesant konkrečių įrodymų, kad nuteistieji plėšimo būdu užvaldė nukentėjusiojo turtą, teismas nuteistųjų E. V., L. K. ir G. V. veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d. Perkvalifikuoti nuteistųjų veiksmus pagal BK 180 str. 1 d. ir dėl to griežtinti jiems paskirtas bausmes nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl šio nusikaltimo M. B. patyrė didesnės apimties turtinę žalą, nei jam priteisė pirmosios instancijos teismas.
Tačiau teisėjų kolegija mano, jog M. B. priteistas 600 litų neturtinės žalos atlyginimas, neatitinka CK 6.250 str. numatytų neturtinės žalos atlyginimo kriterijų. Nors sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas kaip nežymus, tačiau nukentėjusiajam buvo padaryta keli sužalojimai, dėl vieno iš galvos sužalojimų jis gydytas chirurginiu būdu susiuvus žaizdą. ( t.1, b.l. 37). Iš bylos matyti, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo stipriai girtas, tačiau, teisėjų kolegijos, nuomone pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis. Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl pirmiau buvusio E. V. konflikto su nukentėjusiuoju, nuteistieji atėję prie baro nukentėjusįjį patys užsipuolė, pirmas jam smūgius sudavė nuteistasis E. V., po to nuteistieji trise mušė ir gulintį nukentėjusįjį spardė kojomis. Sužalojimų didžioji dalis nukentėjusiajam M. B. padaryti galvos srityje. Todėl veikos padarymo būdas, sužalojimų kiekis, būtinumas sužalojimą gydyti chirurginiu būdu, nukentėjusiajam sukėlė atitinkamus didesnius išgyvenimus ir nepatogumus. Teisėjų kolegija laiko, jog įvertinus visumą aplinkybių ir vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiškiai per maža, tačiau tenkinti nuketėjusiojo civilinį ieškinį visiškai - pritiesiant 4400 litų, nėra pakankamo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo iš nuteistųjų solidariai priteistas žalos atlyginimas padidintinas iki 2100 litų ( BPK 328 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio m. apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti:
Nuosprendį dalyje dėl L. K. išteisinimo pagal BK 140 str. 1 d. ( veika R. G. atžvilgiu) panaikinti.
L. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ( veika R. G. atžvilgiu) ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.
Taikyti BK 63 str. 4 d. ir skirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį nesilankyti viešojo maitinimo įstaigose, prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais, ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą M. B..
Iš L. K. priteisti 700 (septynis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo R. G..
Iš E. V., L. K. ir G. V. solidariai priteistą neturtinės žalos atlygininimą M. B. padidinti iki 2100 ( dviejų tūkstančių vieno šimto) litų.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.