Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3570-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-11-14
Bylos Nr.
1-3570-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
J. S.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikos aplinkybės

2018 m. liepos 5 d. Kalvarijų turgavietėje, esančioje Kalvarijų g. 61, Vilniuje, J. S. neteisėtai įsigijo civilinėje apyvartoje draudžiamą šaltąjį ginklą- peilį su automatiškai atsilenkiančia geležte, kurios ilgis viršija 85 mm, ir pastarąjį neteisėtai nešiojosi su savimi kelnių kišenėje iki 2018 m. liepos 6 d. 22.02 val., kai prie pastato, esančio Ožkinių g. 22, Vilniuje, policijos pareigūnai minėtą daiktą rado J. S. asmens apžiūros metu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad peilį, kuris yra uždraustas civilinėje apyvartoje, jis už 4 eurus įsigijo 2018 m. liepos 5 d. Kalvarijų turgavietėje, esančioje Kalvarijų g. 61, Vilniuje. Jis šį peilį įsigijo, kadangi jis domisi peiliais ir pastaruosius kolekcionuoja. Nuo peilio įsigijimo momento iki tol, kol jį sulaikė policijos pareigūnai, minėtą peilį jis laikė savo kelnių kišenėje. Kaip tik prieš sulaikant policijos pareigūnams pažįstamas vežė jį namo, kur jis ketino pasidėti minėtą peilį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi (b. l. 39, 46).

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. 2018 m. liepos 6 d. apie 21.50 val. patruliavimo su vyriausiuoju patruliu E. Z. metu stovint Laisvės prospekto- Žemynos gatvės, Vilniuje, sankryžoje prie jų sustojo automobilis, kurio vairuotojas paaiškino, kad važiuodamas Laisvės prospektu jis pastebėjo, kaip juodos spalvos automobilio „BMW“, kurio valstybinio numerio jis neįsidėmėjo, vairuotojas pažeidinėja Kelių eismo taisykles- kelis kartus pravažiavo draudžiamą (raudoną) šviesoforo signalą, gali būti neblaivus ir kuris nusuko link Jurgio Baltrušaičio gatvės. Tikrindami minėtą informaciją važiuodami Laisvės prospektu ties pastatu Nr. 87B netoli Jurgio Baltrušaičio gatvės jie pastebėjo nurodytus požymius atitinkantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo du asmenys. Šią informaciją radijo ryšio priemone jie perdavė policijos budėtojui. Įtardami, kad minėtas automobilis „BMW“ važiuos toliau, jie atsistojo Jurgio Baltrušaičio gatvėje ties pastatu Nr. 11. Apie 22.02 val. jie pastebėjo važiuojant minėtą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš Laisvės prospekto pasuko į Jurgio Baltrušaičio gatvę ir važiavo mažėjančia tvarka link Laisvės prospekto. Tarnybiniu automobiliu „Skoda“ privažiavę iš galo prie minėto automobilio jie nusprendė sustabdyti minėtą automobilį įjungę mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius su garsine sirena bei per garsiakalbį aiškiai pareikalavo automobilio „BMW“ vairuotoją sustoti, tačiau minėto automobilio „BMW“ vairuotojas nevykdė jų reikalavimų sustabdyti automobilį bei padidinęs greitį pavojingai manevruodamas važiavo link Laisvės prospekto. Nedelsiant radijo ryšiu buvo pranešta apie nestojusį automobilį bei pastarojo važiavimo kryptį. Automobilio „BMW“ vairuotojui per garsiakalbį buvo nuolat kartojama sustabdyti automobilį, tačiau minėtas automobilis nesustojo (mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai bei garsinis signalas buvo visada įjungti). Privažiavęs Jurgio Baltrušaičio- Laisvės prospekto sankryžą minėtas automobilis pasuko į dešinę pusę ir dideliu greičiu važiavo link Ateities gatve. Dideliu greičiu važiuodamas Ateities gatve minėtas automobilis privažiavęs Ateities- Kalvarijų gatvių sankryžą pasuko į Jeruzalės gatvę ir nuvažiavo link Santariškių žiedo. Privažiavęs Santariškių žiedą minėtas automobilis pasuko į Žaliųjų ežerų gatvę ir nuvažiavo didėjančia tvarka. Automobilio „BMW“ vairuotojas nuolat pažeidinėjo Kelių eismo taisykles (pavojingai manevravo, keldamas savo bei kitų žmonių pavojų gyvybei, važiavo nerodydamas įspėjamųjų signalų, lenkdamas kitas transporto priemones išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, per draudžiamus (geltonus, raudonos) šviesoforo signalus, nesilaikė kelio ženklų bei kelio ženklinimų). Važiuodamas Žaliųjų Ežerų gatve minėto automobilio vairuotojas sukėlė kelias avarines situacijas (pavojingai manevravo tarp kitų automobilių), lenkė pro dešinę pusę. Privažiavęs Žaliųjų Ežerų žiedą minėtas automobilis pasuko į Visalaukio gatvę (pirmas išvažiavimas)- į Balsių gyvenvietę. Automobilio važiavimo kryptis nuolatos buvo pranešama radijo ryšio priemone. Automobilis važiavo Balsių gyvenviete bei apsukęs ratą sodų gatvėse vėl išvažiavo į Visalaukio gatvę bei privažiavęs žiedą įvažiavo Žaliųjų Ežerų gatvę ir nuvažiavo didėjančia tvarka. Žaliųjų Ežerų gatvėje netoli Balsių gatvės ant kelio buvo padėta specialioji priemonė „Ežys“, kurios vengdamas automobilio „BMW“ vairuotojas nusuko į pėsčiųjų taką bei nuvažiavo iki Balsių gatvės. Nuo Balsių gatvės kitas policijos ekipažas pasitiko minėtą automobilį „BMW“, kurį nusivijo Balsių gatve didėjančia tvarka. Minėtas automobilis toliau važiavo keldamas kitiems pavojų siauromis sodų gatvėmis, nerodydamas posūkių signalų, važiavo dideliu greičiu gyvenvietėje, kur galėjo į kelią išeiti žmonės. Minėtas automobilis sustojo Ožkinių gatvėje prie namo Nr. 22. Tuomet kito policijos ekipažo pareigūnai pribėgo prie minėto automobilio vairuotojo, o jis su savo kolega E. Z.- prie keleivio. Atidarę automobilio jie pastebėjo sėdintį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. S., kuris dešinę ranką laikė odinės striukės kišenėje. Vyro buvo pareikalauta ištraukti rankas iš kišenių bei padėti jas ant automobilio panelės, tačiau vyras nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, todėl jo kolega E. Z. panaudojo specialiąsias priemones- dujas, po ko minėtas vyras abiem rankomis susiėmė už savo veido. Tuomet kolega E. Z. sugriebė minėtam vyrui už rankos ir pastarąjį ištraukė iš automobilio „BMW“, paguldė ant žemės bei panaudojęs fizinę jėgą bei kovinių imtynių veiksmus uždėjo antrankius. Atlikus dalinę minėto vyro apžiūrą pastarojo dešinės striukės kišenėje jie rado sidabrinės spalvos peilį (peteliškę „KANDAR“), o kairėje kelnių kišenėje rado kitą atlenkiamą peilį (b. l. 30-31).

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnei perdavė pas J. S. rastą peilį (b. l. 10).

Specialistas, ištyręs pas J. S. rastą peilį, konstatavo, kad tai yra pramoninės gamybos lenktinis turistinis peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią bei užsifiksuojančią geležtę. Šis turistinis peilis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm), dėl ko priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams (b. l. 23-25).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. liepos 5 d. Kalvarijų turgavietėje, esančioje Kalvarijų g. 61, Vilniuje, J. S. neteisėtai įsigijo civilinėje apyvartoje draudžiamą šaltąjį ginklą- peilį su automatiškai atsilenkiančia geležte, kurios ilgis viršija 85 mm, ir pastarąjį neteisėtai nešiojosi su savimi kelnių kišenėje iki 2018 m. liepos 6 d. 22.02 val., kai prie pastato, esančio Ožkinių g. 22, Vilniuje, policijos pareigūnai minėtą daiktą rado J. S. asmens apžiūros metu.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 46 punktas.

Šaltasis ginklas- nešaunamasis ginklas, kuriuo, naudojantis raumenų jėga, per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti). Šaltaisiais ginklais nelaikomi ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas.

Civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

iššokanti ar atsilenkianti geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm.

BK 258 straipsnio 2 dalis.

Tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba areštu.

J. S. neteisėtai įsigijo civilinėje apyvartoje draudžiamą šaltąjį ginklą- peilį su automatiškai atsilenkiančia geležte, kurios ilgis viršija 85 mm, ir pastarąjį neteisėtai nešiojosi su savimi, taigi J. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir J. S. skirti 45 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 2 250 eurų dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

J. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba arešto bausmė. Šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. J. S. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 57-59). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl J. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. S. tyčia padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų rūšiai. J. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. S. yra neteistas, jis dirba, taigi galima pagrįstai teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. S. skyrus švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę- baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios bausmės dydžiui ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą J. S. skirtina 45 MGL, t. y. 2 250 eurų dydžio bauda.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, J. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, J. S. skirtinos 45 MGL, t. y. 2 250 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu- 15 MGL, t. y. 750 eurais.

J. S. nuo 2018 m. liepos 6 d. 22.02 val. iki 2018 m. liepos 7 d. 15.55 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 32, 36), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis J. S. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir J. S. skirtina galutinė 28 MGL, t. y. 1 400 eurų dydžio bauda, įpareigojant J. S. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 1 d., iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mačiau kaip po 140 eurų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 67 straipsnio 1-3 dalys.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 72 straipsnis.

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.

Minėta, kad J. S. neteisėtai įsigijo civilinėje apyvartoje draudžiamą šaltąjį ginklą- peilį su automatiškai atsilenkiančia geležte, kurios ilgis viršija 85 mm, ir pastarąjį neteisėtai nešiojosi su savimi, t. y. minėtas peilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko J. S. priklausantis peilis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (b. l. 26-27), konfiskuotinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 40, 47-48), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 72 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti J. S. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 MGL, t. y. 2 250 eurų dydžio baudą.

J. S. skirtos 45 MGL, t. y. 2 250 eurų baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu- 15 MGL, t. y. 750 eurais.

Į J. S. skirtą bausmę įskaityti J. S. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- 1 dieną ir J. S. skirti galutinę 28 MGL, t. y. 1 400 eurų dydžio baudą.

Įpareigoti J. S. 1 400 eurų dydžio baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 1 d., iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mačiau kaip po 140 eurų. Bauda mokama į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Įspėti J. S., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Skirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę- konfiskuoti peilį.

J. S. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- panaikinti.

Išaiškinti J. S., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas